Vamzdis privalo gyventi (video)(22)

Praūžus ypatingiems metams, pilniems Tūkstantmečio ir VEKS renginių, skaičiuojami kultūriniai dividendai, kurie susidarė po šių programų įgyvendinimo.

Tuo pat metu svarstoma, ką daryti ir su materialiuoju daugiamečio kultūros maratono palikimu. Dėl mieste žibėjusių 46 dekoracijų „Molekulė“ ir 18 šviečiančių užrašų „Vilnius09“ daug diskusijų nekyla – jos savo darbą jau atliko ir turi atgulti sandėlyje.

Šiuo metu aktualiausias klausimas: ką daryti su VEKS skulptūromis Neries pakrantėje ir žalsva būda šalia Mindaugo tilto.

Dėl būdos. Tarsi pati gamtos stichija išsprendė jos likimą, belieka tik išardyti nuolaužas. O štai dėl skulptūrų dar verda visuomenes aistros ir nerimsta dažnai pigus politikų tuščiažodžiavimas.

Sėkmingiausias kultūrinis projektas

„Europos kultūros sostinės“ yra sėkmingiausias Europos Komisijos kultūros projektas, jame jau dalyvavo daugiau kaip trys dešimtys Europos miestų.

Nacionalinė programa „Vilnius – Europos kultūros sostinė 2009“ apėmė daugiau kaip 2500 kultūros, meno ir visuomeninių renginių, kuriuose apsilankė beveik keturi mln. žmonių: vietos gyventojai, turistai, emigrantai.

Šia ilgiausia šalies istorijoje švente džiaugėsi visos socialines žmonių grupės: senjorai su neįgaliaisiais, vaikai su tėveliais, tarnautojai su darbininkais.

Europos kultūros sostines titulas suteikė šalies vardo tūkstantmečiui europinę dimensiją ir aktualumą. Iškėlė šalies kultūrą ir atvertė naują valstybės istorijos puslapį, įtvirtino Lietuvą kaip šiuolaikišką, atvirą ir europietišką valstybę.

Žinoma, per daugelį projekto vykdymo metų pasitaikė ir vienas kitas organizacinis nesklandumas ar dirbtinai išprovokuotas ikiteisminis tyrimas, tačiau tai jokiu būdu nesugadino bendro programos vaizdo ir nuotaikos.

Dabar jau drąsiai galima pasakyti: Vilnius ir visa Lietuva labai ryškiai įrašė savo inicialus į bendrą Europos ir viso pasaulio kultūros gyvenimo sąvadą.

Postmodernizmas

Iš tūkstančių įgyvendintų projektų didžiausio dėmesio susilaukė V. Urbanavičiaus skulptūra „Vamzdis“. Ji sukurta iš metalinių dalių.

Šiuo meno kūriniu pavyko atkartoti Neries krantinės formą. Skulptūra pastatyta netoli Mindaugo tilto, greta Energetikos muziejaus ir modernaus Lietuvos energijos pastato.

Šis industrinio stiliaus kūrinys puikiai pritapo prie esamo architektūrinio konteksto, paskatino praeivius atidžiau įsižiūrėti į aplinką ir kalvotą Vilniaus peizažą.

Iš tolo „Krantinės arka“ (toks tikrasis šio kūrinio iš vamzdžio pavadinimas) primena į paviršių iškilusią architektūrinę komunikacinę konstrukciją. Tokia „vamzdžių“ estetika arba funkcionalių elementų iškėlimas į pastato paviršių yra būdingas postmodernios architektūros bruožas. Vienas pavyzdžių – „Pompidou“ centras Paryžiuje.

Vamzdis – diskusijų apie meną variklis

Ar būtina išsaugoti skulptūrą „Vamzdis“ netoli Gedimino pilies papėdės? Klausimas nevienareikšmis. Visą laiką nuo „Vamzdžio“ pastatymo visuomenėje virė prieštaringos nuomonės. Vieni keiksnojo jo kainą (už ją sumokėta 99,5 tūkst. litų), kiti ir patį kūrinį bei jo vietą miesto kraštovaizdyje.

Dauguma Vilniaus miesto savivaldybės tarybos narių nepritaria idėjai sostinės centre prie Neries palikti šią skulptūrą.

Tačiau paprasti piliečiai ir supratingi valdžios žmonės šiame kūrinyje įžvelgia įvairias prasmes. Ir, įsiklausius į jų nuomones, verta pamąstyti apie tolimesnį skulptūros paminklo gyvavimą.

„Mano nuomone, šios skulptūros yra vienas sėkmingiausių Kultūros ministerijos projektų per visą jos egzistavimą“, – tvirtino VšĮ „Vilnius – Europos kultūros sostinė 2009“ valdybos pirmininkas G. Babravičius. Jis asmeniškai pasisako už skulptūrų tolesnį gyvavimą Neries krantinėje.

„Vamzdis yra ypač puiki skulptūra. Kai plauki Nerimi baidare, iš tam tikru kampu atsiveria nuostabus vaizdas – nors tiesiai į parodą siųsk“, – asmeninę nuomonę yra išsakęs vicemeras.

Taip pat ir premjeras A. Kubilius teigia, kad jam negaila skulptoriaus V. Urbanavičiaus „Krantinės arkai“, kurią premjeras pavadino „vamzdžiu palei Nerį“, išleistų maždaug 100 tūkst. litų, nes ji visuomenėje sukėlė tokią diskusiją apie šiuolaikinį meną kaip niekas kitas.

Istorijos pasažai

Šiuolaikinis menas visais laikais sukeldavo nevienareikšmiškus vertinimus: J. S Bachas šlovės sulaukė tik praėjus 100 metų po mirties, Ž. Bize opera „Karmen“ pasisekimo sulaukė tik autoriui išėjus anapilin. Lietuvos genijus M. K. Čiurlionis, žinia, didesnio pripažinimo sulaukė tik tada, kai buvo nebegyvas. V. Van Gogas, P. Gogenas ir jų kūryba taip plačiai išgarsėjo tik jiems pasimirus.

Lygiai taip pat ir skulptūra „Vamzdis“ – kad ir kokią polemiką sukelia šiandien, turėtų būti išsaugotas ant Neries pakrantės kaip dabarties meno ir atkurtos nepriklausomos Lietuvos 20-mečio ženklas.

Ši skulptūra būtų neordinariai impulsyvaus meno embriono pavyzdys ateinančioms kartoms. Galbūt tai kraupus ir gąsdinantis, bet labai ryškus viso mūsų nueito kelio pavyzdys-priminimas. Egipto piramidžių juk irgi nenugriovė, o diskusijų, galima numanyti, jos savo laiku sukėlė nemažai.

Prisiminkime ir garsųjį Eifelio bokštą – didelė visuomenės dalis reikalavo „tą metalo krūvą“ nuversti, o šiuo projektu pasipiktinusi inteligentija pateikė vadinamąjį „Trijų šimtų” protestą.

Tada tarp pasirašiusiųjų buvo Ch. Garnier, Operos architektas, kompozitorius Š. Guno, rašytojai A. Diuma (sūnus), G. de Mopasanas ir kt. Rašytojas G. de Mopasanas net pareiškė, kad Eifelio bokštas subjaurojo Paryžiaus veidą ir stengėsi vaikščioti tomis gatvėmis, iš kur bokštas buvo mažiausiai matomas.

Kad jo nematytų, jis dažniausiai sėdėdavo Eifelio bokšto kavinėje. Galiausiai sveikas protas nugalėjo, emocijos pasitraukė į antrą planą, o sielovadininkas laikas viską sudėliojo į savo vietas ir grakštus bokštas tapo Paryžiaus simboliu ir visos planetos įsimylėjėlių traukos centru.

Pigus politikavimas ima viršų

Žiniasklaida skelbė, kad Vilniaus savivaldybės taryboje per anoniminę apklausą iš dalyvavusių 43 politikų tik 5 pasisakė už tai, kad „Vamzdis“ būtų ir toliau eksponuojamas senamiesčio pašonėje. Vienas iš apklaustųjų susilaikė. Likę 38 tarybos nariai pageidautų, kad meno kūrinys būtų nedelsiant išmontuotas arba perkeltas į kitą vietą.

Ieškoti logikos ar paprasčiausio padorumo tokiose valdžios nuostatose neverta. Visos iki vienos politinės partijos būdamos tiek pozicijoje, tiek ir opozicijoje labai aktyviai nuo pat 2003 metų VEKS pradžios palaikė jos idėją ir visomis išgalėmis rėmė realų nacionalinės programos įgyvendinimą. Ir štai nespėjo pasibaigti oficialūs kultūros sostinės metai, kaip staiga didžioji dalis miesto tarybos narių jau nebenori matyti VEKS palikimo.

Tačiau tai jau nestebina: tuščias politikavimas ir šiuo konkrečiu atveju kol kas ima viršų. Nieko naujo. „Politikieriai“ net nesusimąsto, kaip mes pasirodysime Europai, naikindami meno kūrinius, kurie mus garsino net ir už Europos ribų, vykdant tūkstantmečio projektą VEKS.

Tegu sprendžia ateities kartos

Pats autorius savo kūrinį – „Vamzdį“ – apibūdino kaip šiuolaikišką energetiniais tinklais susaistyto pasaulio komentarą. O D. Grybauskaitė, uždarius Ignalinos atominę elektrinę, yra sakiusi, kad Lietuva žengė svarbų žingsnį nepriklausomos energetikos link.

Praeis penkiolika metų ir, pažiūrėję į vamzdį, mes suprasime, ką išgyvenome tuo metu, kai vyko daugiametis tūkstantmečio kultūrinis projektas „Vilnius – Europos kultūros sostinė 2009“.

Tas vamzdis mums taip pat primins ir LEO LT ar Ignalinos AE uždarymą, korporaciją „Wiljams“ ar naftotiekį „Družba“, įvairių mokesčių kėlimą, kitus ne mažiau didingus Lietuvos valdžios darbus ar garsiuosius G. Hofo fejerverkinius sprogmenis virš Arkikatedros.

Skulptūrą „Vamzdis“ būtina išsaugoti kaip mūsų laikmečio paminklą, o ką jau kalbėti apie tai, kad išmontavimo darbai vėlgi kainuotų nemažus mokesčių mokėtojų pinigus.

Vamzdis, kaip ir keturios skulptūros ant Žaliojo tilto ar atstatinėjami Valdovų rūmai Arkikatedros užnugaryje, yra kelių epochų simboliai. Kartais svetimų, Lietuvą užvaldžiusių kultūrų simboliai. Simboliai mūsų skausmo ir vilties. Todėl „Vamzdį“ būtina palikti ateinančioms kartoms. Tegu jos ir sprendžia: nugriauti ar palikti.

O mes, amžininkai, geriau pasirūpinkime tuo, kuo nespėjo pasirūpinti pats VEKS. Būtina sutvarkyti vamzdžio infrastruktūrą: pastatytas suoliukas lankytojams, įrengtas bent minimalus naktinis skulptūros apšvietimas ir patobulinta, įskaitomesne padaryta lentutė su autoriaus pavarde, šio meno kūrinio pavadinimu ir projekto vykdytoju VEKS.

Gyventojų komentarai Vilniaus gatvėse

Klases auklėtojas iš Šiaulių: Šią vasarą su savo klase viešėjau Vilniuje. Lankėmės Gedimino pilyje, apvaikščiojome visą senamiestį. Buvome ir prie vamzdžio. Labai patiko visi trys.

Individualios įmonės savininkas iš Vilniaus: Jokio grožio tame vamzdyje nematau. Nereikėjo apskritai statyti. Nugriauti būtina. Tarnautojas iš Vilniaus: Kodėl mes viską griaunam, uždarom, parduodam?.. Skulptūrą reikia išsaugoti, tai nekilnojamas turtas.

Politikas iš Utenos: Lengviausia kritikuoti. Politikų, ypač esančių opozicijoje, toks darbas ir yra – kritikuoti. Tačiau Vilniaus politikai turėtų vadovautis šaltu protu ir pripažinti: šis drąsus paminklas masina turistus.

Pensininkas iš Vilniaus: Palikime, neverta naikint, netapkime panašūs į tuos, kurie naikina. Kiek jau tų paminklų mūsų žemėj prinaikinta ir kiek likę?

Dailės akademijos studentė iš Vilniaus: Kultūros ministerijos tinklapyje skelbtoje apklausoje laimėjo „Vamzdis“. Atrodo, reiks prie jo prisirakinti ir su plaktukais ginti kūrinį nuo politikų.

Prekybininkas iš Kauno: Visada atvažiuodavau į Vilnių, tai nebūdavo prie upės kur nueit su mergina. O dabar, kai atsirado vamzdis, mes visada einam prie vamzdžio. Viena jaukesnių vietų prie upės.

Visuomenės apklausų rezultatai dėl VEKS palikimo – skulptūrų Neries pakrantėje

Vilniaus miesto gatvėse vykusioje socialinėje apklausoje „Ar reikia išsaugoti „Vamzdį“ Neries pakrantėje, netoli Mindaugo tilto?“ dalyvavo 4 000 respondentų: 69 proc. – taip; 19 proc. – ne; 12 proc. – neturi nuomonės. Kultūros ministerijos svetainėje vykusioje visuomenes apklausoje žmonių teirautasi, koks turėtų būti skulptūrų palei Nerį likimas.

Iš viso apklausoje dalyvavo 46 993 žmonės: 52 proc. – palikti ten, kur yra; 39 proc. – išnuomoti ir utilizuoti; 9 proc. – parduoti aukcione.

O ištyrus septynių populiarių interneto portalų skaitytojų komentarus prie straipsnius apie vamzdį, galima suprasti, kad apie 60 proc. naršytojų pasisako už tolimesnį „Vamzdžio“ gyvavimą, apie 20 proc. piliečių pasipiktinę „Vamzdžiu“. Likę 20 proc. rašo tiesiog bet ką.