Brianas Blade'as – amerikiečių būgnininkas, kompozitorius ir dainų autorius, grupės The Fellowship Band įkūrėjas. Nors atlikėjui tik 43-eji, jis labai dažnai įvardijamas kaip itin universalus ir profesionalus atlikėjas, todėl ilgas jo projektų sąrašas visai nestebina.

Per savo karjerą B. Blade'as jau bendradarbiavo su ne vienu savaitgalio rubrikoje pristatytų atlikėju, tarp kurių Kenny Garrettas, Herbie Hancockas, taip pat Joni Mitchell, Wayne Shorter ir kiti.

Šį savaitgalį pristatome 2005 metais JazzBaltica festivalyje Vokietijoje vykusį koncertą, kuriame The Fellowship Band atliko savo pirmojo albumo Brian Blade Fellowship programą. Itin elegantiškas, švelnus ir meistriškas pasirodymas tikrai nepaliks abejingų.

Myron Walden – altinis saksofonas, bosinis klarnetas

Melvin Butler – tenoro saksofonas, sopraninis saksofonas

Jon Cowherd – fortepijonas

Doug Weiss – bosas

Brian Blade – mušamieji

Naujausi

Tichanovskaja dar kartą priminė apie Baltarusijos laisvės svarbąPolitika · 2026-07-03Madonna išleido penkioliktą albumą „Confessions II“Kultūra · 2026-07-03Irano kariuomenės vadas žada atkeršyti už žuvusį lyderįTrumpai · 2026-07-03Dešimtims tūkstančių pilietinio pasipriešinimo mokymai padės priešintis, išgyventi, evakuotisKaras ir taika · 2026-07-03

Komentarai (1)

Rikiuoti
Kaimo pilosopas2014-03-23 01:22

Truputį ne į temą. O gal?... Vakar su sūnum apturėjau įdomią diskusiją. Jis man bandė įrodyti, kad Užkalnio ir Andriulio jumoras yra the best. O aš jam bandžiau paaiškinti, kad pokštai iš serijos "ežiukas kvėpavo per užpakalį, atsisėdo ir užduso", pasakyti su anglišku akcentu, įterpiant angliškus žodžius, nedaro to "humoro" anglišku. Mano gerbiami dėstytuvai, dar sovietų laikais įkalė man į galvą paprastą, tačiau genialiai fundamentalią mintį, -kolegos studentai, visada reikia dirbti su šaltiniais-. Laikai buvo tarybiniai ir aišku jie turėjo mintyje, marksizmo klasikus, tačiau tai nesumažina pačios minties universalumo. Kur link lenkiu? Žemai lenkiuosi ekspertams už šį skyrelį, nes myliu gerą muziką ir su malonumu visada jį skaitau. Tačiau. Norint, kad Lietuva pagaliau ižsiveržtų iš provincialumo, reikia remtis ne vietiniais "autoritetais", o patiems ieškoti šaltinių. Visuotinai, PASAULINIU MASTU, pripažintų geriausiais. Jei kalbam apie jumorą, reiktų pradėti nuo Flipo ir Flapo, Monty pytonų, ankstyvojo Melo Brookso, baigiant Cristoperiu Loydu ir Stevenu Levitanu ir kitais. Jei kalbam apie muziką, remkimės Grammy laimėtojais. Visose kategorijose. Būkim biedni bet teisingi, jų Lietuvoje beveik niekas nežino. Nenoriu gilintis į priežastis kodėl, tačiau aš asmeniškai laikausi samokslinės teorijos, kad Lietuvos komuniagos, visuomeniniame transliuotojuje, sąmoningai blokuoja realų Lietuvos integralumą su Europa ir pasauliu. Iš serijos, mažiau pavyzdžių, mažiau klausimų. Tačiau grįžkim prie muzikos. Grammy laureatų propagavimas, padėtų išvengti klystkelių visuomenės edukacijoje, siūlant muzikantus, apie kuriuos vienas žymus jazzo asas, tingiu googlint kuris, yra pasakęs, "jei muzikantas iš kelių natų nesuriša melodijos, jam reikėtų pasiieškoti kito darbo". Apropos, Ką tik pažiūrėjau eilinę "Later with Jools Holland" laidą. Manau tai yra viena geriausių BBC muzikinių laidų. Chrestomatinis pavyzdys, kaip visuomeninis transliuotojas turi/privalo formuoti visuomenėje gerą muzikinį skonį.

Parašyti komentarą

Už komentarų turinį atsako patys jų autoriai. Įstatymų nežinojimas neatleidžia nuo atsakomybės. Parazitinius komentarus redakcija šalina be komentarų.

Komentarai paprastai paskelbiami iškart. Įtartini keliauja patvirtinimui.

Naujausi