Rusija niršta – Lietuvos gynybos liniją stiprina naujos kontrmobilumo priemonės(10)

Stiprindama atgrasymo potencialą ir valstybės sienų su Rusija bei Baltarusija saugumą, Lietuva plės esamą karinio kontrmobilumo arsenalą naujomis priemonėmis.

Numatoma steigti kelias dešimtis inžinerinių priemonių parkų, identifikuotose vietose įrengti rezervines kliūtis bei inžinerines konstrukcijas ties dalimi kelių ir tiltų, blokavimo priemones tikėtinose brastų įrengimo vietose, atkurti kelis šimtus kilometrų melioracijos griovių, stiprinti Lietuvos kariuomenės minavimo pajėgumus, pasienio ruožuose riboti plynuosius medžių kirtimus ir formuoti medžių alėjas.

Detaliai šiuos planus, jų įgyvendinimo eigą, finansavimo poreikius liepos 29 d. Vyriausybėje pristatė Krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas, vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė, Susisiekimo viceministrė Agnė Vaiciukevičiūtė ir kovos su COVID-19 ir dezinformacija flagmanas Lietuvoje, Vyriausybės kanclerė Giedrė Balčytytė.

„Kontrmobilumo priemonės yra svarbi mūsų šalies gynybos koncepcijos dalis. Kurdami ir stiprindami Lietuvos gynybos liniją prisidedame prie kolektyvinių Baltijos šalių bei NATO aljanso atgrasymo pastangų“, – pasako Krašto apsaugos ministras L. Kasčiūnas.

Įgyvendinant kontrmobilumo priemones planuojamos šios darbų kryptys:

• Įsteigti 28 inžinerinių priemonių parkus, iš kurių 6 – karinėse teritorijose, 22 – savivaldybės ar valstybinių institucijų, valstybės valdomų įmonių teritorijose, esančiose prie Lietuvos valstybinės sienos su Baltarusija ir Rusijos Kaliningrado sritimi.
• Įrengti rezervines kliūtis 15-oje identifikuotų kelių, 11-oje prietilčių bei 9-iuose identifikuotuose tiltuose įrengti inžinerines konstrukcijas galimam sprogstamųjų medžiagų pritvirtinimui;
• Pietvakarinėje šalies dalyje iki pradinių techninių parametrų atstatyti viso apie 280 km melioracijos griovių;
• Uždrausti 80 metrų pločio miškų juostų kirtimus prie identifikuotų kelių, užtikrinant eismo saugumo reikalavimus, taip pat ne trumpesniam nei dešimties metų laikotarpiui riboti plynus miškų kirtimus 20 km atstumu į šalies gilumą nuo Lietuvos valstybinės sienos su Baltarusija ir Rusijos Kaliningrado sritimi;
• Vystyti Lietuvos kariuomenės minavimo pajėgumus, sukaupiant ir išlaikant reikiamą minų bei sprogstamų medžiagų rezervą;
• Sukaupti inžinerines priemones judėjimo ribojimui tikėtinoms brastų vietoms per Nemuną, numatytose vietose įrengti technikos judėjimą blokuojančius griovius.

Numatytos kontrmobilumo vystymo priemonės buvo įvertintos Vyriausybės kanclerės įsakymu sudarytos tarpinstitucinės darbo grupės, į kurios sudėtį įtraukti susijusių ministerijų, NKVC, Lietuvos kariuomenės gynybos štabo, Savivaldybių asociacijos atstovai.

Numatomas projekto finansavimo poreikis dešimtmečiui – 600 mln. eurų.