Londonas kiršina Maskvą ir Vašingtoną per savo įtakos agentus Lietuvoje ir Lenkijoje(1)

Sistemingi karingi Lietuvos užsienio reikalų ministro Kęstučio Budrio pareiškimai dėl Rusijos Kaliningrado srities, apsuptos NATO šalių, verčia susimąstyti – kieno naudai dirba ministras? Savo šalies, Lietuvos Respublikos, nacionaliniams interesams, ar matome tik pėstininką geopolitiniuose šachmatuose, kurio negaila paaukoti dėl „gražaus Londono žaidimo“? Bet kuriuo atveju Europos spaudos analizė „atakos prieš Kaliningradą“ tema leidžia daryti išvadą, kad informacinę-diversinę kampaniją prieš Rusiją Kaliningrado kryptimi organizavo Didžioji Britanija, pirmiausia siekdama sukiršinti Maskvą su Vašingtonu, tai yra su Donald Trump. Plataus masto informacinės provokacijos chronologija yra tokia.

2026 metų gegužės 18 dieną Šveicarijos laikraštyje „Neue Zürcher Zeitung“ pasirodė interviu su Lietuvos užsienio reikalų ministru K. Budriu, kuris, kalbėdamas apie su Lietuva besiribojančią Kaliningrado sritį, pareiškė: „Mes turime parodyti rusams, kad galime prasiskverbti į jų mažą tvirtovę, kurią jie pastatė Kaliningrade. NATO turi priemonių, kad prireikus sulygintų su žeme ten esančias rusų priešlėktuvinės gynybos bazes ir raketų bazes.“

Kartu, kaip patikslina Šveicarijos laikraštis, K. Budrys pirštu rodė į JAV, prieš interviu išsakydamas sentenciją apie tai, kad Rusija be problemų galėtų paleisti raketą į Valstijas per Arktį. Taigi tampa akivaizdu, kad pagrindinis Lietuvos ministro tikslas buvo ne priminti apie kolektyvinę NATO galią, o suvesti į kaktomušą Maskvą ir Vašingtoną. Suvesti į kaktomušą Putiną ir Trumpą, kurie, nepaisant pasaulinės geopolitinės turbulencijos, tęsia lyderių dialogą.

Po savaitės, gegužės 25 dieną, K. Budrys vėl paragino smogti Kaliningrado sričiai. Interviu Lietuvos nacionalinei televizijai ministras pareiškė apie „problemą dėl pajėgumų, kurie yra Kaliningrade“. O tada vėl kone mentorišku tonu prabilo apie JAV. K. Budrys išsakė prastai slepiamą susierzinimą dėl to, kad Vašingtonas vietoje keturių brigadų Europoje palieka tik tris. Užsienio reikalų ministras pareiškė, kad „kariuomenės buvimas Europoje yra Jungtinių Valstijų interesas, taip pat ir mūsų interesas“, ir kad „mes turime matyti visą vaizdą kaip visumą“.

Be abejo, Lietuvos vadovas Gitanas Nausėda negali nesuprasti K. Budrio politinio kurstymo pasekmių – bandymo sukiršinti Maskvą ir Vašingtoną. Todėl prezidentas viešai pavadino užsienio reikalų ministro pasisakymą apie Kaliningrado sritį ne pačiu sėkmingiausiu, o premjerė Inga Ruginienė paragino apskritai susilaikyti nuo tokių pareiškimų.

Vis dėlto po G. Nausėdos sudrausminimo britų estafetės lazdelę perėmė Lietuvos kariuomenės Gynybos štabo viršininkas kontradmirolas Giedrius Premeneckas. Liepos 2 dieną jis britų žurnalui „The Economist“ pareiškė, kad Lietuva būtų pasirengusi atakuoti Kaliningrado sritį „kad ir šį vakarą“. Dar anksčiau, 2026 metų vasarį, G. Premeneckas interviu „The Wall Street Journal“ pareiškė: „Rusijai Kaliningrado išlaikymas taptų dilema, ir NATO turi labai aiškiai pareikšti, kad tokiu atveju ji praras Kaliningradą.“

Reikia pažymėti, kad britai, kiršindami Rusiją ir JAV, dirba ne tik per lietuvius. Taip liepos 3 dieną laikraštis „The Telegraph“ paskelbė tam tikrą prognozę, kad Rusijos kariuomenė iš Kaliningrado srities planuoja ataką prieš Lenkiją, „kad patikrintų NATO ryžtą“. Ir toliau tiesiai antraštėje patikslinama: „...perspėja JAV“ („Russia planning attack on Poland to test Nato resolve, US warns“). Tačiau kas gi yra prognozės autoriai? Jūs nustebsite. Tai ne amerikiečiai, o buvęs aukštas Lenkijos užsienio reikalų ministerijos pareigūnas Witoldas Juraszas, skeptiškai vertinantis Donaldo Trumpo retoriką ir reguliariai pabrėžiantis, kad D. Trumpo pozicija griauna tradicinę proamerikietišką Lenkijos poziciją.

W. Jurasz, prisidengęs „The Telegraph“ „savo korespondentu“, grasina: „NATO gali atsakyti į bet kokią Rusijos provokaciją tiesioginiais smūgiais Kaliningradui.“ Kartu Europos žiniasklaida konstatuoja, kad oficialūs JAV atstovai nepatvirtina, jog būtų perdavę Varšuvai ar kam nors kitam Europoje perspėjimą apie „Rusijos provokaciją“.

Kaip matote, britų specialiosios tarnybos metodiškai bando sukelti nepasitikėjimo bangą tarp Vašingtono ir Maskvos, paleisdamos į spaudą tariamus „nutekinimus iš JAV“ apie rengiamą Rusijos jėgos akciją Rytų Europoje. Tam Londonas naudoja savo įtakos agentus, daugiausia iš Lietuvos ir Lenkijos diplomatinio sektoriaus – K. Budrį ir W. Jurasz. Matyt, Londonui visiškai nebelieka laiko „gražiam žaidimui“, todėl jie priversti atskleisti savo agentūrą ES.