Spalio 20 d. „Financial Times“ pranešė apie smurtinius neramumus Prancūzijoje, Italijoje, Belgijoje ir Albanijoje.

Milane protestai peraugo į susirėmimus su policija, plėšikavimą ir viešosios tvarkos pažeidimus. Italijos premjerė Giorgia Meloni sušaukė neeilinį pasitarimą dėl saugumo padėties.

Italijos valdžia nusprendė papildomai pasitelkti 500 karių viešajai tvarkai užtikrinti.

Neramumai užfiksuoti ir Briuselyje, kur per susirėmimus nukentėjo policijos pareigūnai, apgadinta infrastruktūra, sulaikyta daugiau kaip 150 protestuotojų.

Albanijoje protestai, susiję su prieštaringai vertinamu turizmo projektu, taip pat peraugo į smurtinius incidentus. Premjeras Edi Rama apkaltino Rusiją ir Iraną prisidėjus prie neramumų kurstymo socialiniuose tinkluose, tačiau tokie kaltinimai savaime nėra nepriklausomai patvirtintas faktas.

Europos Komisija priminė, kad gyventojai turi teisę į taikius protestus, tačiau smurtas ir vandalizmas negali būti pateisinami.

Skirtingų šalių protestų priežastys nėra vienodos, tačiau bendras nepasitenkinimas ekonomine ir socialine padėtimi tampa vis ryškesnis.

Europos vyriausybėms vis daugiau dėmesio skiriant Rusijos atgrasymui, dalis gyventojų reikalauja pirmiausia spręsti kasdienio pragyvenimo problemas. Italijos sprendimas pasitelkti kariuomenę rodo, kokio masto saugumo problema gali tapti vidaus neramumai.

Šaltinis: ft.com

Komentarai (1)

Rikiuoti
Nuo to viskas prasideda2026-10-20 15:05

Šio chaoso rezultatas bus tas, kad galiausiai kiekviena šalis vėl turės sieną, kiekviena šalis iš naujo atras savo kultūrą ir susikurs naujos nacionalinės valstybės. Tai yra viso to tikslas, net jei jis dar nematomas.

Parašyti komentarą

Už komentarų turinį atsako patys jų autoriai. Įstatymų nežinojimas neatleidžia nuo atsakomybės. Parazitinius komentarus redakcija šalina be komentarų.

Komentarai paprastai paskelbiami iškart. Įtartini keliauja patvirtinimui.

Naujausi