Atominė ABC

Norėdami padėti prezidentei Daliai Grybauskaitei, kuri priminė Andriaus Kubiliaus vyriausybei pareigą suteikti visuomenei prieš referendumą šiek tiek informacijos apie būsimąją atominę elektrinę, ekspertai.eu pradeda švietėjišką projektą Atominė ABC.

Juk negerai, jei atomiškai neišprususi tauta nesupras kilnių savo vadovų intencijų ir taps Lietuvai priešiškų užsienio specialiųjų tarnybų aukomis, kaip perspėjo budrus VSD. Tad laikas likviduoti politinį neraštingumą, apie kurį vienas iki šiol nepalaidotas veikėjas kalbėjo dar tais laikais, kai kreiseris davė ženklą kukurūzų sodinimu pasibaigusiam šturmui ir niekas net nenujautė, kad po daugelio metų tame pačiame mieste politinės ekonomikos žinių semsis būsimoji Lietuvos prezidentė, pažinimo troškulį derinusi su darbu kailių fabrike „Rot-Front“.

Pirmasis Atominės ABC klausimas skirtas Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų partijos nariams.

2008-2012 metų rinkimų programoje jie teigė, kad optimalus būsimos atominės elektrinės bloko galingumas yra apie 800 MW, jis „atitinka tarptautinės atominės energijos agentūros IAEA nustatytą maksimalaus galingumo sąlygą, yra pagrįstas ekspertų atliktais Baltijos elektros perdavimo sistemos stabilumo sąlygų įvertinimais“. Didesnio galingumo blokas, kaip tada aiškino konservatoriai, keltų grėsmę nacionaliniam saugumui, nes pririštų Lietuvą prie Rusijos energetikos sistemos. Todėl jie žadėjo rinkėjams „tvirtai ir be išlygų“ reikalauti, kad būtų statomi ne galingesni nei 800 MW blokai. Kitoks sprendimas būtų nusikalstamas Lietuvos saugumui.

Dabar ketinama statyti 1350 MW galingumo reaktorių.

Kokios priežastys privertė konservatorius taip drastiškai pakeisti požiūrį į valstybės interesų išdavystę? Ar pasikeitė tarptautinės atominės energijos agentūros IAEA nustatyta maksimalaus galingumo sąlyga? Kokie ekspertai tada įvertino „sistemos stabilumo sąlygas“? Kokie ekspertai konsultavo dabar? Kuo šie ekspertai geresni už anuos?

Turėdami vilties, kad parlamentarai parems prezidentės kvietimą šviesti visuomenę, šiuos klausimus ekspertai.eu išsiuntė TS-LKD nariams, balsavusiems už Visagino atominės elektrinės statybą reglamentuojančius įstatymus: A. Bilotaitei, V. Stundžiui, R. Žilinskui, Č. V. Stankevičiui, E. Jurkevičiui, S. Šedbarui, A. Ramanauskaitei-Skokauskienei, A. Vidžiūnui, V. V. Margevičienei, P. Žeimiui, V. Bacevičiui, N. Puteikiui, I. Degutienei, A. Matului, K. Starkevičiui, A. Kubiliui, P. Saudargui, L. Sabučiui, E. Pupiniui, J. Razmai, K. Kuzminskui, E. Zingeriui, A. Kazulėnui, V. M. Čigriejienei, A. Ažubaliui, M. Adomėnui, V. Matuzui, D. Jankauskui, J. Urbanavičiui, R. Juknevičienei, K. Masiuliui, A. Anušauskui, E. Vareikiui, P. Luomanui, V. Aleknaitei-Abramikienei, R. Rutkelytei, A. Dumčiui, S. Pečeliūnui, D. Bekintienei, J. Dautartui, R. J. Dagiui.

Kol laukiame atsakymų, siūlome skaitytojams du kovingus fragmentus iš 2008-2012 metų TS-LKD rinkimų programos skyrių apie energetiką ir aplinkosaugą.

Pirmasis:

„Branduolinės energetikos naudojimo atnaujinimas Lietuvoje leistų sumažinti priklausomybę nuo dujinio kuro, kurio poreikiai šilumos ir elektros energijos gamybai po Ignalinos AE II bloko uždarymo labai padidės. Tačiau netinkamai suplanuotas naujosios AE projektas gali pakenkti nacionaliniam saugumui.

Ar naujoji elektrinė padės pasiekti Lietuvos strateginį tikslą – energetinės sistemos integraciją į Europos sistemas, ar jai pakenks, priklausys nuo to, kokia elektrinė bus statoma.

Lietuvos elektros energetikos sistema į Europos UCTE sistemą galės būti visavertiškai integruota tik tokiu atveju, jeigu jos atskiro reaktoriaus (generavimo bloko) galingumas bus optimalus ir proporcingas palyginus nedidelei Baltijos elektros energijos perdavimo sistemai. Lietuvos nacionalinėje energetikos strategijoje numatytas naujos atominės elektrinės atskiro bloko optimalus, apie 800 MW, galingumas atitinka tarptautinės atominės energijos agentūros IAEA nustatytą maksimalaus galingumo sąlygą, yra pagrįstas ekspertų atliktais Baltijos elektros perdavimo sistemos stabilumo sąlygų įvertinimais.

Nėra jokių objektyvių kliūčių – nei techninių, nei ekonominių, nei jokių kitokių kliūčių – statyti atominę elektrinę su optimalaus dydžio reaktoriais.

Tik tokia atominė elektrinė galės užtikrinti Lietuvos-Baltijos elektros perdavimo sistemos savarankišką stabilų darbą, jos integraciją į sinchroniškai veikiančią europinę UCTE elektros perdavimo valdymo sistemą bei realią Lietuvos elektros energetikos nepriklausomybę nuo Rusijos sistemos, elektros energijos mainus su pastarąja palaikant per įrengtus perdavimo linijų srovės keitiklius.

Naujoji elektrinė turėtų turėti daugiau, bet optimalios galios reaktorių. Pirmiausia gali būti statomi du optimalaus dydžio reaktoriai, o ne vienas dvigubai didesnis. Atsižvelgiant į tai, kad pirmoji naujosios AE eilė su dviem optimalios galios reaktoriais (2 x 800 MW) tegalės būti pastatyta 2016-2018 m., būtina nagrinėti galimybę po to statyti jau naujos kartos mažo galingumo reaktorius, kurių pramoninę gamybą Japonijos firmos planuoja iki tol įsisavinti. Dabartinei Vyriausybei elektros energetikos viešojo sektoriaus kontrolę perdavus privačių interesų grupių įtakojamiems LEO LT valdymo organams, kol nebus vėl atkurta reali ir patikima valstybės kontrolė, išlieka padidėjusi Lietuvos elektros energetikos sektoriaus integracijos į Rusijos energetiką grėsmė dėl dviejų pagrindinių rizikos veiksnių: 1) dėl galimo naujos atominės elektrinės didelės galios reaktorių pasirinkimo; 2) dėl nepanaikintos galimybės energetikos objektuose dalyvauti esminius europinės ir transatlantinėsintegracijos kriterijus neatitinkantiems subjektams. Reaktoriaus galios dydžio pasirinkimą laikydami ne techniniu, bet strateginiu nacionalinio saugumo sprendimu, tvirtai ir be išlygų reikalausime, kad, pasirenkant reaktoriaus gamintoją, būtų besąlygiškai laikomasi optimalaus Baltijos perdavimo sistemai AE atskiro bloko galingumo sąlygos.

Tam, kad būtų užkardytas riziką keliančių subjektų dalyvavimas įgyvendinant strateginę reikšmę turinčius energetikos projektus ar galimybė įsigytie nergetikos įmonių ir įrenginių akcijų, sieksime neatidėliotinai įtvirtinti įstatymuose ne formalų, bet esminį šių kriterijų turinį. Įmonių ar kitų institucijų atitikimą europinės ir transatlantinės integracijos kriterijams nepakanka apibrėžti teritoriniu principu, nes nemažai Rytų energetinės integracinės erdvėssubjektų jau veikia ES ir NATO šalyse. Todėl įstatyme turės būti numatyta, kad klausimą, ar ūkio subjektas atitinka minėtiems kriterijams, Lietuva sprendžia vienašališkai pagal jo ir jo partnerių interesus bei ilgalaikę veiklą ES ir NATO šalyse, pagal ketinimus bei galimybes įnešti realų indėlį į Lietuvos integraciją euroatlantinėse energetikos struktūrose.

Priešinsimės visiems galimiems mėginimams „apeiti“ nuo minėtų rizikos veiksnių apsaugančias sąlygas, tokius mėginimus traktuosime kaip nusikalstamas prieš Lietuvos saugumą pastangas, kuriomis siekiama vėl bent pusei amžiaus įstumti ją į naują energetinę priklausomybę nuo Rusijos.

Lietuvos energetinis saugumas ilgesnėje perspektyvoje gali būti užtikrintas per gilesnę ES energetinę integraciją. Lietuva turi būti labai aktyvi formuojant ES energetikos politiką. Dalyvaudama formuojant Europos Sąjungos energetikos strategiją Lietuva turi atkakliai siekti tikrai bendros energetikos politikos, grindžiamos ne tik Sąjungos narių tarpusavio solidarumu,bet ir transatlantiniu solidarumu, pasireiškiančiu energetinei sąjungai būdingu bendru veikimu. Bet kurios valstybės narės patiriama energijos tiekimo sutrikimo problema turi būti traktuojama kaip bendra Sąjungos problema ir sprendžiama solidariai. Lietuvos interesus atitinka kūrimas tokios konkurencingos Europos Sąjungos energijos rinkos, kurioje negalėtų dominuoti vertikaliai integruotos monopolijos, ypač šaliųišteklių tiekėjų monopolijos. Lietuva turi nuosekliai siūlyti ir remti veiksmus, kurie skirti ES energijos tiekimo infrastruktūrai vys-tyti, ypač trūkstamų regioninių ir tarpregioninių jungčių projektams, taip pat energijos išteklių tiekimo diversifikavimui plėtoti būtinų vamzdynų iš Vidurinės Azijos ir Kaspijos jūros baseino projektams įgyvendinti.“

Ne mažiau įdomus ir skyrius „Aplinkosauga“, kuriame pažadėta:

„Iki 2010 reikalausime nugriauti visus neteisėtai pastatytus statinius (tarp jų  ir  tvoras), esančius per arti vandens telkinių – taip  ne tik pažeidžiama  vandens ir pakrančių juostos apsauga, bet ir apribojamos visuomenės galimybės naudotis viešais gamtos turtais.“

Na bet 2010-ieji jau praėjo, be to, juk būtų tikras nusikaltimas botelius, kuriuos nepaisydama Aukščiausiojo teismo sprendimo A. Kubiliaus vyriausybė nusprendė įteisinti, lyginti su kokia nors tvora.

Daugiau įdomybių galite paieškoti čia.