2012 metų birželio 21 dieną Seimas balsavo už Atominės elektrinės įstatymo pakeitimus, atvėrusius kelią Visagino AE statyboms bei koncesijos sutarties su Japonijos korporacija „Hitachi“ patvirtinimui. Juokingiausia, kad atominės elektrinės statybų šalininkus, kurie beatodairiškai kaltino visus oponentus tarnavimu Rusijos interesams, vieningai palaikė prorusiška ir finansinėmis machinacijomis kaltinama partija bei Seimo balkone susispietusi grupelė rusakalbių jaunuolių, atvykusių iš Visagino. Likus savaitei iki balsavimo į pagalbą buvo pasišauktas net Valstybės saugumo departamentas, kuris užuominomis leido suprasti, kad prieš atominės elektrinės statybą pasisakantys piliečiai ir nevyriausybinės organizacijos tarnauja Lietuvai priešiškoms jėgoms, o Specialiųjų tyrimų tarnyba per vieną naktį atliko Atominės elektrinės įstatymo korupcijos prevencijos vertinimą ir korupcijos požymių nenustatė.
Ir visa tai vyko šalyje, kuri 1986-iais tiesiogiai nukentėjo nuo Černobylio atominės elektrinės avarijos, ir tuo metu, kai Japonijoje tūkstančiai žmonių aukoja savo sveikatą ir gyvybę, likviduodami Fukušimos atominės elektrinės avarijos padarinius.
Pasaulyje įvyko keturios didelės AE avarijos, ir tik viena iš jų dėl gamtos stichijos, kitos - dėl technikos gedimų ir žmonių klaidų. Tai įrodo, kad nėra absoliučiai patikimų įrenginių, kurie apsaugotų gamtą ir žmones nuo AE avarijų ir mirtinai pavojingos radiacijos. Černobylio ir Fukušimos atvejais nuo radiacijos nukentėjo milijonai žmonių, radioaktyviomis medžiagomis užteršta milijonai hektarų žemių, kuriose žmonės niekada nebegalės gyventi ir auginti maisto produktų.
Tie, kurie Lietuvos energetinę nepriklausomybę grindžia būtinybe statyti naują AE, elgiasi nesąžiningai ir neatsakingai, stumia mus ir aplinkinių šalių gyventojus į mirtiną pavojų, kelia grėsmę lietuvių tautos ir Lietuvos valstybės egzistencijai. Asmenys, nesuvokiantys tikrosios branduolinės energetikos grėsmės, privalėtų padirbėti savanoriais likviduojant Fukušimos AE avarijos padarinius ar bent jau apsilankyti Černobylyje.
Pasaulyje nėra išspręsta branduolinių atliekų problema ir nežinoma tikroji jų saugojimo kaina, kurią sumokės ateinančios kartos, turėsiančios rūpintis tuo „turtu“ šimtus tūkstančių metų. Tačiau jokie ekonominiai skaičiavimai, išlaidos statyboms ir planuojamas pelnas už AE pagamintą elektrą negali atsverti rizikos, kurią kelia atominė energetika.
Lietuvos žaliųjų judėjimas kategoriškai atmeta bet kokius AE statybos iniciatorių kaltinimus branduolinės energetikos oponentams atstovavimu Rusijos, Gazpromo ar kitokioms Lietuvai nedraugiškoms jėgoms. Greičiau yra atvirkščiai - AE statytojai atstovauja tarptautinių branduolinės energetikos korporacijų interesams, nes isteriškai bijoma surengti referendumą, kurio metu būtų atsiklausta piliečių nuomonės dėl branduolinės energetikos vystymo Lietuvoje.
Ar po Fukušimos avarijos visus branduolinius reaktorius sustabdžiusi Japonija taip pat tarnauja Rusijai ir Gazpromui? Tėvynės išdavikų etikečių klijavimas branduolinės energetikos oponentams yra gėdingas veiksmas, bandant nukreipti visuomenės dėmesį nuo AE keliamų mirtinų pavojų.
Lietuvos ir visos Europos žaliųjų organizacijos griežtai pasisako prieš AE statybas Rusijoje ir Baltarusijoje prie Lietuvos sienų, nes šios elektrinės kelia Lietuvai ir visam regionui tokią pat grėsmę, kaip ir planuojama Visagino AE. Bet Lietuvai neatsisakius jos statybos planų, lietuvių protestai prieš Rusijos ir Baltarusijos atominių elektrinių statybas atrodo veidmainiškai. Pagaliau kiekviena šalis, jos Vyriausybė ir piliečiai atsako už savo veiksmus ir jų pasekmes. Nepadoru rizikuoti savo ir aplinkinių tautų likimais, kai net finansiškai negalėtume kompensuoti jiems padarytos žalos, o ką jau kalbėti apie tūkstantmečiams užterštą žemę, kurioje nebus įmanoma gyventi.
Atėjo metas, kai kiekvienas sveiko proto žmogus turi apsispręsti – jis už Černobylius ir Fukušimas ar už alternatyvią energetiką ir Lietuvą be branduolinių monstrų.
Seimo nariai privalo suprasti, kad balsuodami už Visagino AE statybas įteisinančius įstatymus asmeniškai prisiėmė visą atsakomybę už ekologines, ekonomines ir socialines šio projekto pasekmes. Tai per daug rimta, kad būtų pamiršta. Šios istorinės avantiūros iniciatoriai ir šalininkai turi būti žinomi dabartinei ir ateinančioms kartoms.
Nereikia būti ekonomistu, kad suvoktum AE projekto ekonominį nepagrįstumą, tačiau AE keliama radiacinė grėsmė negali būti pateisinama jokia ekonomine nauda, jei tokia ir būtų. Po Černobylio ir Fukušimos tragedijų diskusijos apie AE ekonominį naudingumą ar nenaudingumą yra amoralios, o AE statyti būtų neatsakinga net ir tuo atveju, jei 1 kWh jos pagamintos elektros energijos kainuotų 1 lietuvišką centą. Černobylis pasakė visą tiesą apie branduolinės energetikos saugumą, o Fukušima tuos teiginius patvirtino dar kartą. Prisiimdama tokią riziką, mažytė ir ekonomiškai silpna Lietuva būtų panaši į mirtinai pavojingą pamišėlį, keliantį grėsmę savo ir aplinkinių šalių žmonėms. Japonijai Fukušimos avarija jau kainavo apie 200 milijardų litų. O kiek kainuoja amžiams prarastos gyvenamosios teritorijos? Tradiciškai valdžiai lojalūs japonai jau suvokė branduolinės energetikos pragaištingumą ir vieningai reikalauja uždaryti visas Japonijos AE.
Branduolinės energetikos šalininkai atominės elektrinės statybas sieja su Lietuvos nepriklausomybės stiprinimu. Norime priminti, kad Černobylis ir Fukušima šiuo metu pasaulyje yra labiausiai nepriklausomos teritorijos, nes jų okupuoti nesiryžtų net pats agresyviausias okupantas. Tačiau ar tokios nepriklausomybės mes siekiame?
Association „Global Gaze Network“
IBAN: CH9409000000161276571
BIC: POFICHBEXXX
(banko pavedimo mokestis toks pat, kaip darant pavedimą ir Lietuvoje)
Adresas: Brandschenkenstrasse 53
Miestas: Zürich
Pašto kodas: 8002
