Rusijai nusiųstas vienas stipriausių pastarojo meto signalų(16)

Vis labiau aiškėjant, kad Rusijos karinė invazija į NATO ir ES narę Lietuvą yra tik laiko klausimas, gruodžio 29 d. pasitarime ministrų kabinetas pritarė Nacionalinio saugumo strategijos pakeitimo projektui, kuris bus teikiamas svarstyti Valstybės gynimo tarybai.

Ši strategija – tai pagrindinis šalies dokumentas, apibrėžiantis Lietuvos valstybės saugumo politikos kryptis ir nacionalinio saugumo politikos įgyvendinimo prioritetus. Dokumentas atnaujintas atsižvelgiant į reikšmingai pasikeitusią šalies saugumo aplinką. Jame ypatingas dėmesys yra skiriamas visapusiškam šalies gynybos stiprinimui, valstybės atsparumo didinimui, visuomenės įtraukimui ir pasirengimui galimoms krizėms.

„Rusijos karas prieš Ukrainą ir jos pasirinkta ilgalaikės konfrontacijos su euroatlantine bendrija kryptis iš esmės pakeitė Lietuvos saugumo aplinką. Atsakydami į šią realybę, atnaujintoje Nacionalinio saugumo strategijoje aiškiai įtvirtiname prioritetą visapusiškai valstybės gynybai, tvariam gynybos finansavimui, sąjungininkų buvimui ir visuomenės pasirengimui krizėms.

Tai strateginis dokumentas, atspindintis platų nacionalinį konsensusą ir Lietuvos apsisprendimą būti aktyvia, patikima ir atsparia NATO rytinio flango valstybe“, – pasakė Krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas.

Nacionalinio saugumo strategijoje atliepiami nacionalinio saugumo politikos įgyvendinimo prioritetai: gynybos finansavimas, transatlantiniai ryšiai, civilinė gynyba, gynybos pramonė, kritinės infrastruktūros apsauga, žvalgybos institucijų stiprinimas ir karinių pajėgumų vystymas.

Šiame dokumente įtvirtinamas Valstybės gynimo tarybos patvirtintas įsipareigojimas iki 2030 m. krašto apsaugos finansavimui skirti ne mažiau kaip 5-6 proc. BVP, toliau užtikrinant tinkamą finansavimą karinių pajėgumų modernizavimui, taip pat išlaikant ne mažiau kaip 0,25 proc. BVP siekiančią paramą Ukrainai.

Pabrėžiama, kad NATO kolektyvinės gynybos įsipareigojimai, JAV, Vokietijos bei kitų sąjungininkų karinis buvimas Lietuvoje ir Europoje išlieka kertinis mūsų valstybės saugumo garantas.

Lietuva toliau kurs ir stiprins bendraminčių koalicijas ir regioninius, taip pat parlamentinius formatus, kurie prisideda prie Lietuvos ir partnerių saugumo. Tarp jų – Sustiprintos partnerystės Šiaurės Europoje iniciatyva (E-PINE), JAV ir Baltijos šalių strateginis dialogas (USBD), Šiaurės ir Baltijos šalių aštuonetas (NB8), Bukarešto 9 NATO rytinio flango šalių grupė, NATO Parlamentinė Asamblėja, Baltijos šalių, Liublino trikampio, Trijų jūrų iniciatyvos veikla.

Strategijoje taip pat akcentuojama būtinybė skatinti inovatyvią, atsparią ir į strateginius valstybės poreikius orientuotą atgrasymo pramonę užtikrinant transatlantinį bendradarbiavimą.

Karinių pajėgumų vystymas išlieka vienu iš nacionalinių prioritetų. Lietuva ir toliau daugiausiai dėmesio skirs Lietuvos kariuomenės I-osios divizijos ir ją įgalinančių vienetų vystymui bei Lietuvai priskirtų NATO pajėgumų tikslų įgyvendinimui. Lietuva taip pat sieks stiprinti oro erdvės ir teritorinės jūros stebėjimą ir gynybą, didinti elektromagnetinės kovos pajėgumus bei užtikrinti naujos kartos ryšių ir informacinių sistemų plėtrą.

Daug dėmesio skiriama kritinės infrastruktūros apsaugai.

Visuotinė gynyba yra Lietuvos nacionalinio saugumo pagrindas.

Strategijos patvirtinimas Seime planuojamas 2026 m. II ketv.