Vienintelis priklausomas tinklalapis Lietuvoje
Pažadas patrauklus, nes jį įgyvendinus daugiau pinigų liktų viešosioms paslaugoms bei kitiems valstybės poreikiams. „Ekspertai.eu“ paprašė Finansų ministerijos paaiškinti, kokių išlaidų bus atsisakyta, kiek sutaupys kiekviena priemonė ir kuo pagrįstos papildomų pajamų prognozės.
Valstybės biudžeto lėšas naudojančioms institucijoms pavesta finansavimą sumažinti 0,5 procento, teigia ministerija. Taip tikimasi sutaupyti apie 90 mln. eurų. Išimtis padaryta Krašto apsaugos ministerijai, LRT, teismams ir ombudsmenų įstaigoms. Kuo grindžiama ši privilegija, nepaaiškinta.
Pasak ministerijos, „asignavimų valdytojai patys turėjo nuspręsti, kuriose priemonėse, veiklose taupys“.
Tačiau kokius konkrečius sprendimus šie „asignavimų valdytojai“ priėmė, neatskleista. Ar bus atsisakyta nebūtinų pirkinių, sumažintos administravimo išlaidos, ar apribotos gyventojams teikiamos paslaugos? Kas bei kaip tikrins, ar pasirinktas taupymas nepablogins įstaigų darbo? Tokie klausimai gali kilti natūraliai. Tačiau valstybės finansus planuojančiai ministerijai, rodos, pakanka, kad galutinėje eilutėje tik būtų įrašyta reikalaujamu procentu mažesnė suma.
Finansų ministerija patikslino, kad 90 mln. eurų sutaupymas skaičiuojamas mažinant institucijoms nustatytus kitų metų finansavimo limitus. Į šį skaičiavimą neįtrauktos Europos Sąjungos ir kitos tarptautinės paramos lėšos bei biudžetinių įstaigų pajamų įmokos.
Taigi jeigu įstaigai šiemet skirta 100 mln., o kitąmet numatyta 110 mln. eurų, pastarąją sumą sumažinus 0,5 proc. liktų 109,45 mln. eurų. Plane jau būtų užfiksuotas sutaupymas, nors įstaigos finansavimas, palyginti su šiais metais, vis tiek augtų.
Todėl net ir taupant bendra biudžeto išlaidų suma gali didėti. Ne tik gali, bet ir didės. Ministerija skelbia, kad kitąmet valstybės biudžeto išlaidos augs 363 mln. eurų. Žinoma, tai savaime nereiškia, kad vienų įstaigų pinigai bus atiduodami kitoms, tačiau parodo, kodėl būtina pristatyti konkrečius sprendimus: mokesčių mokėtojams turėtų būti paaiškinta, kur išlaidos mažinamos, kur didinamos ir kieno sąskaita.
Dar 197 mln. eurų tikimasi papildomai surinkti iš mokesčių.
Finansų ministerija su Valstybine mokesčių inspekcija (VMI) parengė pakeitimus, griežtinančius pasekmes mokesčių prievolių nevykdantiems asmenims. Tarp jų – ir „galimybė laikinai apriboti mokesčių mokėtojų veiklą“.
Siūlomas reguliavimas „padėtų išvengti galimų bendrų 197 mln. eurų biudžeto pajamų iš mokesčių praradimų“. Kokias priemones tam siūloma taikyti, aprašoma projekto aiškinamajame rašte.
Jame nurodyta ir tai, kad papildomai tikimasi surinkti 157,5 mln. eurų PVM, 30,5 mln. pelno mokesčio ir 9 mln. akcizų. Tačiau atsakyme redakcijai nepateikta, kiek pajamų duotų kiekvienas siūlomas pakeitimas ir kaip tai apskaičiuota.
Rengdamos pakeitimus abi institucijos bendradarbiauja, o prognozuojamą naudą ministerija pristato užtikrintai. Vis dėlto norinčiai patikrinti jos pagrindą redakcijai siūlomas ir detektyvo darbas: dokumentų ieškoti biudžeto prieduose, skaičiavimų – VMI.
Finansų ministerijos pristatomos prognozės nuteikia pozityviai, kad gerovės valstybėje gyventi būtų geriau: įstaigos taps taupesnės, mokesčių mokėtojai drausmingesni, o biudžete atsiras papildomų milijonų.
P. S. Lietuva yra įsipareigojusi iki 2034 metų kasmet siekti Ukrainos saugumui ir gynybai skirti ne mažiau kaip 0,25 proc. BVP. Šiemet KAM skelbė 223 mln. eurų paramos tikslą.
Komentarai
Komentarų dar nėra.