Vienintelis priklausomas tinklalapis Lietuvoje
„Ekspertai.eu“ domėjosi, kiek tikrų vertybių ir mokomųjų objektų supakuota bei išvežta, kurie veiksmai atlikti fiziškai, kiek evakavimas užtruko, kokių trūkumų nustatyta ir kas juos pašalins. Taip pat prašėme pateikti pratybų ataskaitą.
Ministerija nurodė, kad „buvo parengta evakavimui ir evakuota tiek kilnojamųjų kultūros vertybių, kiek jų buvo galima sutalpinti į tam skirtas transporto priemones“. Atrodo, evakavimo mastas ministerijoje matuojamas nauju metodu – automobilių talpa. Tačiau nei evakuotų vertybių, nei pačių automobilių skaičius nepateiktas, nors to klausėme net dviejuose savo paklausimuose.
Prašėme ministerijos išvardyti visus nustatytus trūkumus, bet institucija susikoncentravo tik ties esminiais, kurių, pasirodo, nebuvo: „Esminių trūkumų Kultūros ministerijos civilinės saugos funkcinių pratybų metu nenustatyta.“
Kai esminių trūkumų nėra, nebeaktualūs tampa ir jų šalinimo terminai bei atsakingos už tai institucijos. Vis dėlto, tarsi pati su savimi diskutuodama, ministerija pabrėžia, kad reikšmingų trūkumų nebuvimas dar nereiškia, jog nėra tobulintinų sričių. Galima numanyti, kad jų yra, tik jos šiame atsakyme nebuvo identifikuotos.
Pasiteiravus, kurie atrankos, pakavimo, pakrovimo, transportavimo ir priėmimo veiksmai atlikti fiziškai, o kurie tik imituoti ar aptarti, ministerija paaiškino, kaip visas procesas turėtų vykti: „Pratybų vertinimas turi atskirti veiksmus, kurie buvo faktiškai atlikti, nuo tų, kurie buvo modeliuojami, aptariami ar tik numatyti plane.“ Panašu, kad ministerija supainiojo redakciją su pratybų vertintojais, ir instruktažą atsiuntė ne tam adresatui.
Evakavimo trukmė plane nebuvo numatyta, o visoms pratyboms skirtos trys valandos, kaip pripažįsta ministerija, neparodo paties evakavimo laiko. Kiek procesas faktiškai užtruko ir ar apskritai buvo matuojamas, neatsakyta net redakcijai klausimą patikslinus.
Ataskaita apie pratybas, žinoma, rengiama, tačiau konkreti jos parengimo data nenurodyta. Duomenis žadama fiksuoti dokumentuose, skirtuose „atitinkamiems subjektams“, o ar tarp jų pateks kopijų paprašiusi redakcija, parodys laikas.
„Pateikiame nuorodas į viešai prienamą informaciją – tai tikslinga su šiuo paklausimu susijusiais viešojo intereso tikslais“, teigia ministerija. Iš keturių trijose nuorodose liko ir žyma „utm_source=chatgpt.com“. Atrodo, kad Kultūros ministerijos komunikacijos specialistams bendrauti su žiniasklaida nelabai sėkmingai padeda ir dirbtinis intelektas: iš devynių pateiktų klausimų atsakymas pateiktas tik į vieną.
Galiausiai ministerija savo atsakymą papildė informacija, kurios apskritai neklausėme: Ukrainos patirtimi ir tarptautinėmis kultūros paveldo apsaugos rekomendacijomis, nors žiniasklaidos paklausimo tema buvo apie Kauno pratybas.
Šaltinis: facebook.com
Komentarai (1)
Ar karūną po transportavimo vėl gražiai padėjo į vietą? Ar automobiliyje ji nesusilankstė? Kiltų ir daugiau klausimų: kur yra tos vertybės dabar. Bet neklausinėsiu nes dabar karas. Ate