Praėjusią savaitę Lietuvos veto teisės atsisakymo Europos Sąjungoje aktyvistas, Gerovės valstybės kūrėjas, 90 proc. Lietuvos statistinių vienetų išvakcinavimo nuo COVID-19 ligos entuziastas, kovos su korupcija patirties eksportuotojas, [TgE:8997] bučiuotojas, Baudžiamojo kodekso (BK) straipsnių taisytojas, alternatyvių laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmių iniciatorius, kasetinių bombų fanas , žodžio „vatinukai“ mėgėjas ir vartotojas, kariauti tinkamų ukrainiečių Lietuvoje išgaudymo ir išsiuntimo į Ukrainą šalininkas bei panašių nuopelnų savininkas, įmonės „Lietuvos Respublika“ vadovas (įmonės kodas 111105555), pažeidžiamas komunistas, Sąjūdžio laikais įstojęs į TSRS komunistų partiją ir taip iš jos ir neišstojęs Gitanas Nausėda susitiko su už Klestėjimą ir pramonės strategiją atsakingu Europos Komisijos vykdomuoju vicepirmininku Stéphane Séjourné.

G. Nausėda pabrėžė, kad integruota ir stipri bendroji rinka gali būti veiksminga priemonė švelninant gresiančius prekių ir paslaugų muitus.

Kalbėdamas apie atgrasymo pramonę, šalies vadovas pažymėjo, kad būtina didinti vidaus gamybos pajėgumus ir nustatyti kuo lankstesnius ir geriau prieinamus Europos Sąjungos (ES) finansavimo mechanizmus.

Susitikime aptarta ir kita ES daugiametė finansinė programa.

„Lietuvai itin svarbu, kad būtų užtikrintas pakankamas paramos Ukrainai, ES saugumo ir gynybos stiprinimo, karinio mobilumo užtikrinimo, išorės sienų apsaugos bei ES plėtros proceso finansavimas“, – pasakė šalies vadovas.

Ką G. Nausėdai papasakojo S. Séjourné, LR Prezidentūra neskelbia.

Naujausi

Komentarai (5)

Rikiuoti
Gluodenas2025-04-28 20:15

Kieno Krymas? Gal eama variantų ? Lavrovas pareiškė: "Rusija neveda derybų dėl savo teritorijų".

Drąsiai2025-04-28 19:31

Dabar galima vadinti kokolu.

Andriejus A to 12025-04-28 15:51

Pačio išvardinti skurdžiai nėra ukrainiečiai, kad dėl jų nausėdai galva skaudėtų.

Klaipėda2025-04-28 14:08

Na tikras Ukrainos prezidentas, dirbantis Lietuvoje.

O tuo metu2025-04-28 14:00

Pernai žemiau absoliutaus skurdo ribos gyveno 5,8% Lietuvos gyventojų, arba apie 167 tūkst. žmonių – tai 2,2% daugiau nei užpernai. Tai pranešė Valstybinė duomenų agentūra. Absoliutaus skurdo riba siekė 446 eurus vienam asmeniui ir 937 eurus šeimai su dviem vaikais iki 14 metų. Tarp dirbančiųjų žemiau skurdo ribos buvo 2,5 proc., tarp bedarbių – 35,4 proc., tarp pensininkų – 2,9 proc., tarp šeimų su vaikais – 5,3 proc. Pažeidžiamiausia grupė išliko vieniši asmenys, tarp kurių skurdo lygis prieš pašalpų gavimą siekė 14,9 proc. Socialinės apsaugos ir darbo ministro patarėja Jekaterina Navitske pabrėžė, kad skurdas yra kompleksinė problema, susijusi su švietimo sistema, sveikatos apsauga ir socialine apsauga. „Kaip matome iš statistikos, didžiausias procentas žemiau skurdo ribos arba skurde esančių žmonių – 37 proc. – yra mūsų pensininkai“, – pažymėjo Navickė. Skurdo problema ypač opi kaimo vietovėse: žemiau absoliutaus skurdo ribos gyveno 9,3 proc. gyventojų, miestuose – 4,2 proc.

Parašyti komentarą

Už komentarų turinį atsako patys jų autoriai. Įstatymų nežinojimas neatleidžia nuo atsakomybės. Parazitinius komentarus redakcija šalina be komentarų.

Komentarai paprastai paskelbiami iškart. Įtartini keliauja patvirtinimui.

Naujausi