Lenkija reikalauja Ukrainos paaiškinimų, o Lietuva viešų reikalavimų nekelia – Nausėda turi papildomos informacijos, bet tyli(12)

Lietuvos vadovai kol kas tokio pat aiškaus viešo reikalavimo nepateikė, o prezidentas Gitanas Nausėda pripažįsta turintis papildomos informacijos, tačiau jos neatskleidžia.

Ukraina pripažino, kad dronas priklausė jai, ir atsiprašė Lietuvos. Tačiau atsiprašymas neatsako į esminius klausimus – iš kur dronas buvo paleistas, kokiu maršrutu skrido, kodėl nukrypo nuo kurso ir kaip sprogmenų turėjęs bepilotis pasiekė Lietuvos teritoriją.

Spalio 20 d. Lenkijos premjeras Donald Tusk pareiškė, kad reikalaus iš Ukrainos išsamių paaiškinimų ir tikisi visapusiško bendradarbiavimo.

„Tirsime visas aplinkybes ir tikiuosi visapusiško Ukrainos bendradarbiavimo, kad galėtume tiksliai išsiaiškinti, kas įvyko. Be emocijų, be jokių blogų ketinimų, tačiau labai atkakliai reikalausiu išsamių paaiškinimų“, – pareiškė D. Tusk.

Lenkijos premjeras taip pat pabrėžė, kad jo šalis neleidžia vykdyti karinių operacijų savo teritorijoje ar oro erdvėje be aiškaus valstybės sutikimo, nepriklausomai nuo to, kas tokias operacijas vykdytų.

Lenkijos kariuomenė analizuoja radarų duomenis, tikrina skirtingas incidento versijas ir prašo Ukrainos papildomos informacijos.

Tuo metu G. Nausėda spalio 20 d. pripažino, kad apie incidentą jau yra papildomos informacijos, tačiau jos visuomenei neatskleidė.

„Yra papildomos informacijos, bet nenorėčiau užbėgti už akių“, – pareiškė prezidentas.

G. Nausėda nurodė, kad Lietuvos ir Lenkijos gynybos ministerijos sudarė bendrą grupę incidentui tirti, tačiau nepaaiškino, kokio pobūdžio papildoma informacija jau gauta ir ar ji padeda nustatyti tikrąjį drono skrydžio maršrutą.

Šis skirtumas ypač iškalbingas, nes Lietuvos kariuomenė teigia užfiksavusi droną Lenkijos teritorijoje, 30–40 kilometrų nuo Lietuvos sienos, tačiau Lenkijos radarai tokio skrydžio nepatvirtino.

Lenkija, kurios teritorijoje dronas nesprogo, jau viešai reikalauja Ukrainos paaiškinimų ir pabrėžia savo oro erdvės neliečiamumą. Lietuvoje, kur sprogo sprogmenų turėjęs bepilotis ir buvo apgadintas civilinis automobilis, visuomenė kol kas nežino net to, ar Vyriausybė oficialiai pareikalavo iš Ukrainos pateikti drono paleidimo vietą ir skrydžio maršrutą.

Taigi Lenkija viešai reikalauja atsakymų iš Ukrainos, o Lietuvoje, kurios teritorijoje sprogo sprogmenų turėjęs ukrainietiškas dronas, visuomenė iki šiol nežino, kokių konkrečių paaiškinimų iš Ukrainos pareikalavo jos pačios valdžia – ir ar apskritai pareikalavo.

Spalio 21 d. rytą Lietuvos nacionalinis transliuotojas LRT toliau skelbia, kad Pasvalio rajone sprogęs ukrainietiškas dronas atskrido iš Lenkijos, nors kaimyninės valstybės kariuomenė tokio skrydžio savo radarais nepatvirtino.

Lietuvos kariuomenė tvirtina spalio 18 d. užfiksavusi objektą maždaug 30 kilometrų nuo Lietuvos sienos, Lenkijos teritorijoje. Praėjus maždaug 15 minučių, jis esą kirto valstybės sieną.

Lenkijos gynybos ministerija spalio 19 d. pavedė atlikti papildomą radarų duomenų analizę. Abi valstybės sudarė bendrą incidento tyrimo grupę, tačiau galutinės išvados iki šiol nepaskelbtos.

Nepaisant šio esminio neatitikimo, LRT kartoja Lietuvos institucijų pateikiamą skrydžio maršrutą, aiškiai neprimindama prieštaraujančios Lenkijos pozicijos.

Jeigu Lietuvos versija teisinga, vadinasi, sprogmenų prikrautas dronas perskrido Lenkijos teritoriją visiškai nepastebėtas jos karinių stebėjimo sistemų. Tokiu atveju Lenkijos oro erdvės stebėjimo pajėgumai pasirodytų esantys žemiau grindjuostės.

Jeigu paaiškėtų, kad Lietuvos radarų duomenys buvo interpretuoti klaidingai, atsakomybės klausimas kiltų Lietuvos institucijoms.

Lenkijos televizija „Polsat News“, paskelbusi, kad spalio 18 d. Lietuvoje sprogęs ukrainietiškas dronas galėjo būti paleistas pačioje Lietuvos teritorijoje, iki šiol savo publikacijoje neatšaukė šios informacijos ir nepaskelbė atsiprašymo.

Spalio 19 d. Lenkijos gynybos ministerija oficialiai paneigė televizijos jai priskirtą informaciją. Tačiau „Polsat News“ tik papildė straipsnį ministerijos pareiškimu, palikdama pirminę versiją apie galimą drono paleidimą Lietuvoje.

Tuo metu Lietuvos kariuomenė ne kartą patvirtino turinti radarų duomenų, kad dronas atskrido iš Lenkijos teritorijos. Apie tokią atskridimo kryptį viešai kalbėjo ir Lenkijos premjeras Donald Tusk, nors Lenkijos radarai sienos kirtimo nepatvirtino.

Kiti Lenkijos leidiniai, tarp jų „Onet“ ir „Rzeczpospolita“, nagrinėja Lietuvos pateiktus duomenis ir kelia klausimus dėl Lenkijos oro gynybos veikimo. Tačiau viešo „Polsat News“ atsiprašymo ar aiškaus paskelbtos versijos atšaukimo patikrintuose šaltiniuose neaptikta.

Taigi televizija ir toliau palieka viešai prieinamą informaciją, kurios nepatvirtina Lietuvos pateikti radarų duomenys, o Lenkijos gynybos ministerija oficialiai neigia jai priskirtą informaciją. Kodėl redakcija neatsisako šios versijos ir kuo grindžia savo anoniminių šaltinių patikimumą, visuomenei nepaaiškinta.

„Polsat“ yra vienas žinomiausių ir didžiausių Lenkijos komercinės televizijos transliuotojų. Tai nacionalinio masto žiniasklaidos grupė, turinti didelę auditoriją ir ilgą veiklos istoriją.

Spalio 21 d. paaiškėjo, kad Lenkijos kariuomenės Operacinė vadovybė jau išsiuntė oficialų raštą Ukrainos kariuomenei dėl spalio 18 d. Lietuvoje sprogusio ukrainietiško drono.

Rašte pateikti klausimai dėl galimo Lenkijos oro erdvės panaudojimo Ukrainos karinei operacijai prieš Rusiją. Gauti atsakymai bus naudojami rengiant ataskaitą Lenkijos gynybos ministrui.

Tuo metu Lietuva, kurios teritorijoje sprogo sprogmenų turėjęs dronas ir buvo apgadintas civilinis automobilis, iki šiol viešai nepatvirtino išsiuntusi analogišką kreipimąsi Ukrainai dėl drono paleidimo vietos ir skrydžio maršruto.

Skirtumas akivaizdus: Lenkija jau patvirtino oficialiai pareikalavusi Ukrainos paaiškinimų, o Lietuvos visuomenė iki šiol nežino, ar jos pačios valdžia apskritai pateikė tokius klausimus.

Spalio 21 d. Lenkijos žiniasklaida toliau nagrinėja Pasvalio rajone sprogusio ukrainietiško drono incidentą, vis daugiau dėmesio skirdama savo šalies oro erdvės stebėjimo galimybėms.

Portalas „Onet“, remdamasis specializuotu leidiniu „Defence24“, atkreipė dėmesį, kad, pasitvirtinus Lietuvos kariuomenės pateiktiems duomenims, Lietuvos radarai būtų sugebėję aptikti objektą kaimyninės valstybės teritorijoje, nors pačios Lenkijos kariškiai jo neužfiksavo.

Dienraščio „Rzeczpospolita“ žurnalistas Maciej Miłosz kelia klausimą, ar Lenkijos oro gynybos sistema ir vėl nesuveikė. Leidinys nagrinėja galimas oro stebėjimo spragas ir tai, kokių pasekmių galėtų turėti nepastebėtas svetimo karinio bepiločio skrydis.

Portalas „Interia“ taip pat pateikia Lietuvos prezidento patarėjo Deivido Matulionio pareiškimus apie turimus drono skrydžio duomenis, kartu pristatydamas Lenkijos kariuomenės poziciją. Tačiau galutinės techninės išvados, kuri paaiškintų abiejų valstybių pateikiamos informacijos skirtumus, vis dar nėra.

Dar vieną problemą atskleidė „Dziennik Gazeta Prawna“. Keturių iš JAV užsakytų radarinių aerostatų „Barbara“, skirtų oro stebėjimo spragoms mažinti ir žemai skrendantiems objektams aptikti, pristatymas vėluoja beveik dvejus metus. Pirmosios sistemos visiškas operacinis parengimas numatomas 2028 m. pirmąjį ketvirtį, o visos sistemos – 2028 m. pabaigoje.

Nors tiesioginis šio vėlavimo ryšys su Lietuvoje įvykusiu incidentu nenustatytas, Lenkijos žiniasklaida jau kelia platesnį klausimą dėl šalies pasirengimo aptikti mažus, žemai skrendančius karinius objektus.

Taigi Lenkijos žurnalistai neapsiriboja oficialiais kariuomenės pranešimais – jie nagrinėja ir pačios valstybės oro gynybos trūkumus, kurie galėjo turėti reikšmės šiam incidentui.

Šaltinis: wiadomosci.onet.pl, lrt.lt, tv3.lt, rp.pl, onet.pl, wydarzenia.interia.pl, wiadomosci.onet.pl