Kaunas papasakojo Kosmoso komisarui savo įspūdžius iš Kijevo(8)

R. Kaunas pabrėžė, kad besitęsiantys kontrabandinių balionų ir dronų incidentai rodo būtinybę stiprinti oro gynybos ir sienos apsaugos pajėgumus. Vyriškis atskreipė dėmesį, tačiau tai negali apsiriboti nacionalinėmis tiesioginę grėsmę patiriančių valstybių pastangomis.

„ES ir NATO rytinio flango apsauga išlieka absoliučiu prioritetu. Meteorologinių balionų ir dronų incidentai tik patvirtina, kad grėsmės evoliucionuoja, todėl turime veikti koordinuotai“, – kalbėjo R. Kaunas, atkreipdamas dėmesį į siekį didesnio EDIP finansavimo.

Pokalbio metu taip pat buvo aptarti karinio mobilumo klausimai.

„Karinis mobilumas – esminė šiuolaikinės gynybos dalis. Jis reiškia gebėjimą efektyviai, greitai ir saugiai perkelti karius, karinę techniką, ginkluotę, amuniciją ir kitus išteklius sausumos, geležinkelių, oro bei jūrų transportu. Tam būtina, kad infrastruktūra, transporto priemonės, teisiniai reguliavimai ir logistika būtų suderinti ir veiktų be trikdžių“, – skelbia Krašto apsaugos ministerija.

Pranešama, kad diskusijoje apie paramą Ukrainai R. Kaunas patvirtino – „Lietuva tvirtai laikosi įsipareigojimo teikti ne mažesnę nei 0,25 proc. BVP karinę paramą“.

Galiausiai R. Kaunas pasidalino savo įspūdžiais iš ką tik įvykusio vizito Kijeve ir pabrėžė būtinybę perimti Ukrainos mūšio lauke įgytą patirtį, ypač pasienio gynybinių įtvirtinimų srityje.

Ką R. Kaunui sakė Kosmoso komisaras, Krašto apsaugos ministerija neskelbia.

ekspertai.eu primena, kad Rusijos karinė invazija į Europos Sąjungos ir NATO valstybes buvo prognozuojama 2030 metais, vėliau – 2029-aisiais. Taip pat buvo teigiama, jog puolimas galėtų įvykti ir 2028 metais. Vėliau pasirodė įžvalgų, kad tai gali nutikti 2027-aisiais, o gal net 2026-aisiais. Galiausiai imta teigti, kad Rusija gali pulti bet kurią akimirką, nelaukdama jokių datų.