Kapčiamiesčio karinis poligonas – Vyriausybės prerogatyva(11)

Rusijos karinei invazijai į NATO ir Europos Sąjungos (ES) valstybę Lietuvą vis labiau artėjant, Lietuvos vyriausybė pritarė atnaujintam Nacionalinio saugumo strategijos projektui, kuriam anksčiau buvo pritarusi ir Valstybės gynimo taryba su keliais pasiūlymais dėl projekto papildymo.

Artimiausiu metu Nacionalinio saugumo strategijos projektas bus pateiktas svarstyti Seimui pavasario sesijoje.

Nacionalinio saugumo strategija yra kertinis valstybės saugumo politikos pagrindas – jame nustatomos Lietuvos saugumo kryptys bei svarbiausi nacionalinio saugumo įgyvendinimo prioritetai.

„Rusijos karas prieš Ukrainą ir jos pasirinkta ilgalaikės konfrontacijos su euroatlantine bendrija kryptis iš esmės pakeitė Lietuvos saugumo aplinką. Atsakydami į šią realybę, atnaujintoje Nacionalinio saugumo strategijoje aiškiai įtvirtiname prioritetą visapusiškai valstybės gynybai, tvariam gynybos finansavimui, sąjungininkų buvimui ir visuomenės pasirengimui krizėms.

Tai strateginis dokumentas, atspindintis platų nacionalinį konsensusą ir Lietuvos apsisprendimą būti aktyvia, patikima ir atsparia NATO rytinio flango valstybe“, – pasakė Krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas.

Nacionalinio saugumo strategijoje atliepiami nacionalinio saugumo politikos įgyvendinimo prioritetai: gynybos finansavimas, transatlantiniai ryšiai, civilinė gynyba, gynybos pramonė, kritinės infrastruktūros apsauga, žvalgybos institucijų stiprinimas ir karinių pajėgumų vystymas.

Šiame dokumente įtvirtinamas Valstybės gynimo tarybos patvirtintas įsipareigojimas iki 2030 m. krašto apsaugos finansavimui skirti ne mažiau kaip 5-6 proc. BVP, toliau užtikrinant tinkamą finansavimą karinių pajėgumų modernizavimui, taip pat išlaikant ne mažiau kaip 0,25 proc. BVP siekiančią paramą Ukrainai.

Pabrėžiama, kad NATO kolektyvinės gynybos įsipareigojimai, JAV, Vokietijos bei kitų sąjungininkų karinis buvimas Lietuvoje ir Europoje išlieka kertinis mūsų valstybės saugumo garantas.

Todėl Lietuva toliau nuosekliai sieks užtikrinti reikšmingą sąjungininkų karinį buvimą bei sėkmingą Vokietijos brigados priėmimą.

Taip pat, vertindama dvišalio bendradarbiavimo su JAV svarbą, Lietuva sieks plėtoti ryšius gynybos, pramonės, kibernetinio saugumo, technologijų, energetikos, demokratijos, žmogaus teisių sklaidos ir kitose srityse.

Lietuva toliau kurs ir stiprins bendraminčių koalicijas ir regioninius, taip pat parlamentinius formatus, kurie prisideda prie Lietuvos ir partnerių saugumo.

Karinių pajėgumų vystymas išlieka vienu iš nacionalinių prioritetų.

Lietuva ir toliau daugiausiai dėmesio skirs Lietuvos kariuomenės I-osios divizijos ir ją įgalinančių vienetų vystymui, tame tarpe Kapčiamiesčio karinio poligono sukūrimui.