Artėjant balsavimui Seime dėl Kapčiamiesčio karinio poligono, patvirtintos dar vienos Rusijos atgrasymo lėšos(1)

Artėjant balsavimui Seime dėl Kapčiamiesčio karinio poligono, o Rusijos karinei invazijai į NATO ir ES narę Lietuvą tampant vis labiau neišvengiama realybe, Vyriausybė kovo 4 d. patvirtino 2026 metų Valstybės gynybos fondo lėšų paskirstymą, pagal kurį krašto apsaugos sistemai ir kitoms institucijoms skiriama 710,5 mln. eurų.

Lėšos paskirstytos vadovaujantis Valstybės gynybos fondo įstatyme numatytais tikslais ir bus panaudotos nacionalinės divizijos vystymui, Vokietijos brigados infrastruktūrai, kontrmobilumo priemonėms, karinio mobilumo ir dvejopo naudojimo transporto infrastruktūrai, civilinės saugos stiprinimui.

„Valstybės gynybos fondo lėšos sudaro apie 15 procentų viso gynybos biudžeto – absoliučiai didžioji jų dalis nukreipta tiesiogiai gynybos poreikiams. 504,7 mln. eurų skiriame nacionalinės divizijos pajėgumui vystyti. Prioritetu išlieka ir Vokietijos brigados priėmimo infrastruktūra bei kontrmobilumo stiprinimas – tai investicijos, kurios tiesiogiai stiprina Lietuvos apginamumą“, – pasakė Krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas.

Didžioji šių lėšų dalis bus skiriama nacionalinės divizijos pajėgumui vystyti.

49 mln. eurų skiriama Vokietijos vadovaujamos NATO brigados veiklai reikalingai infrastruktūrai vystyti Rūdninkų kariniame poligone.

Kontrmobilumo priemonėms numatyta 34,7 mln. eurų. Už šią sumą numatyta įsigyti minų, sprogmenų, minavimo sistemų ir kitų inžinerinėms kliūtims reikalingų priemonių.

Karinio mobilumo ir dvejopo naudojimo transporto infrastruktūrai skiriama 87 mln. eurų.

Civilinės saugos stiprinimui skiriama 35 mln. eurų.

Gynybos fondo lėšas sudaro valstybės biudžeto pajamos, gautos iš pelno, akcizų, gyventojų pajamų, nekilnojamo turto ir kitų mokesčių, saugumo įnašo ir kitų Valstybės gynybos fondo įstatyme numatytų finansavimo šaltinių.