2022 m. liepos 6 d.
 

 

Lietuva ir toliau išlieka pasaulio dėmesio centre – šalies vardas užsienio žiniasklaidoje minimas daugybę kartų

9
Paskelbta: 2021-05-06 08:47 Autorius: ekspertai.eu
Nuotr. lrv.lt
Nuotr. lrv.lt

2021 m. I ketvirtį Lietuvos vardas užsienio žiniasklaidoje paminėtas daugiau nei 19 tūkst. kartų. Paminėjimų socialiniuose tinkluose skaičius net 2,3 karto didesnis – Lietuvos vardas „Instagram“, „Twitter“, „Facebook“ ir tinklaraščių platformose paminėtas daugiau nei 45 tūkst. kartų. Reikšminguose pranešimuose, kuriuose pagrindinis akcentas – Lietuva, vyravo teigiamo tono žinutės ir jos sudarė 55,48 proc. visų pranešimų. Apie tai skelbiama Vyriausybės pranešime visuomenei „Užsienio žiniasklaidos apžvalga: JAV susidomėjimas lietuvių kuriamais inovatyviais sprendimais ir parama žmogaus teisėms“.

Pirmą kartą į stebėjimo sistemą buvo įtraukta JAV – čia užfiksuota daugiausiai (11 039) pranešimų apie mūsų šalį. JAV žiniasklaida aktyviai rašė apie Lietuvos įmonių ir startuolių kuriamus inovatyvius sprendimus (matomiausi buvo „Vinted“, „Neurotechnology“, „Genus AI“ vardai), taip pat apie šalies FinTech ekosistemos plėtrą. Pranešimuose atsispindėjo ir Lietuvos tarptautinio bendradarbiavimo vaidmuo (didžiausio dėmesio sulaukė Lietuvos parama demokratijos siekiui Baltarusijoje ir A. Navalno palaikymas). Šios temos sugeneravo JAV žiniasklaidos pranešimų apie Lietuvą srauto didžiausią dalį ir buvo skirtos didžiausioms skaitytojų auditorijoms. Tokius duomenis rodo Vyriausybės kanceliarijos Lietuvos įvaizdžio grupės ir šalies viešojo sektoriaus institucijų atlikta užsienio žiniasklaidos pranešimų analizė.

„Planuojant bei įgyvendinant šalies rinkodaros kampanijas būtina žinoti realią situaciją, kaip tave mato tikslinės auditorijos. Bendra naujienų stebėjimo sistema nuo šiol apima 13 tikslinių užsienio valstybių bei 7 šalies įvaizdžio sritis, išgrynintas vadovaujantis Lietuvos pristatymo užsienyje 2020–2030 m. strategija. Daugiausiai pranešimų užfiksuota pirmą kartą į stebėjimus įtrauktoje JAV, o atlikta analizė parodė, kad prie šio pasiekimo daugiausiai prisidėjo aktyvūs „Investuok Lietuvoje“ komunikacijos žingsniai“, - pasakė Lietuvos įvaizdžio grupės vadovas Marius Gurskas.

Šį ketvirtį daugiausiai Lietuvos paminėjimų po JAV buvo užfiksuota Vokietijos (2 181 pranešimas) ir Jungtinės Karalystės (1 979) žiniasklaidos portaluose. Mažiausiai Lietuvos aktualijomis domėjosi Šiaurės šalys – Danija (145), Suomija (68), Norvegija (49).

Atsižvelgiant į reikšmingų Lietuvos paminėjimų tono vidurkį bei palankumo indeksą, 2021 m. I ketvirtį bendras Lietuvos matomumas buvo teigiamas. Teigiamo tono reikšmingų pranešimų paskelbta net 9 kartus daugiau nei neigiamo tono ir 1,5 karto daugiau nei neutralaus tono reikšmingų pranešimų. Teigiamais reikšmingais pranešimais potencialiai pasiekta auditorija buvo 9,8 karto didesnė nei pasiekta neigiamais pranešimais ir 1,5 karto didesnė nei pasiekta neutraliais pranešimais.

Tarptautinio bendradarbiavimo iniciatyvos – šį ketvirtį matomiausios

Šį ketvirtį valdymo (Co-create Governance) sritis buvo antroji pagal pranešimų skaičių užsienio žiniasklaidoje (32,28 proc. visų pranešimų) ir pirmoji pagal pranešimų skaičių socialiniuose tinkluose (33,46 proc.). Valdymo srities naujienų sraute fiksuotas ir didžiausias skaičius reikšmingų pranešimų, kuriuose buvo skiriamas išskirtinis dėmesys Lietuvai. Daugiausiai reikšmingų pranešimų buvo susiję su tarptautiniu bendradarbiavimu, jie sudarė 75,48 proc. visų šios srities reikšmingų pranešimų. Naujienos apie Lietuvos paramą demokratijos siekiui Baltarusijoje, Ukrainos suvereniteto ir eurointegracijos siekio palaikymą, paramą A. Navalnui ir demokratinėms jėgoms Rusijoje sulaukė dėmesio ne tik JAV, bet ir kitų valstybių portaluose. Užsienio žiniasklaidos dėmesį patraukė ir kitos valdymo srities aktualijos: Vilnius – greičiausiai pasaulyje besivystančių miestų dvidešimtuke, GovTech Lab iniciatyvos indėlis į Lietuvos viešojo sektoriaus transformaciją, Lietuvos noras prisidėti prie pasaulio ledo ritulio čempionato rengimo.

Naujienos apie investicijas ir inovacijas pirmavo pagal teigiamais pranešimais pasiektą skaitytojų auditoriją

Ekonomikos (Co-create Solutions) sritis buvo trečioji pagal bendrą pranešimų skaičių užsienio žiniasklaidoje (13,02 proc. visų pranešimų), socialiniuose tinkluose – ketvirtoji pagal populiarumą (13,38 proc.). Tačiau ši sritis pirmavo lyginant 7 analizuojamas sritis pagal vien teigiamais pranešimais potencialiai pasiektos auditorijos dydį. Ekonomikos srities aktualijos teigiamais pranešimais potencialiai pasiekė 1,2 karto didesnę auditoriją nei valdymo (Co-create Governance) srities aktualijos ir 3,5 karto didesnę auditoriją nei kultūros (Co-create Culture) srities. Ekonomikos srities naujienų sraute didžiausią auditoriją pasiekusi žinia – Lietuvos FinTech ekosistemos plėtra Breksito kontekste (prie šios sklaidos aktyviai prisidėjo „Investuok Lietuvoje“ komunikacija).

Ekonomikos srities aktualijų sraute fiksuotas ir platesnis teigiamų temų spektras, kuris lėmė Lietuvos matomumą (pranešimai apie palankią investicinę aplinką Lietuvoje, šalies įmonių gaminamus inovatyvius produktus, Lietuvos startuolių ekosistemą ir pasiekimus, Baltarusijos IT įmonių persikėlimą į Lietuvą, Lietuvos mokslininkų veiklą, Lietuvos pakilimą „Moody's“ reitinge, kuriame teigiamai įvertintas šalies ekonomikos stabilumas COVID-19 pandemijos laikotarpiu).

Kultūros sritis išsiskyrė teigiamų naujienų gausa

Kultūros (Co-create Culture) sritis pagal pranešimų skaičių užsienio žiniasklaidoje buvo ketvirtoji (7,66 proc. visų pranešimų), socialiniuose tinkluose – trečioji (20,02 proc.). Tačiau pagal palankumo indeksą kultūros sritis pirmavo, pasiekdama aukščiausią (0,96) įvertį. Šis įvertis reiškia, kad kultūros sritis kitų temų kontekste išsiskyrė teigiamų pranešimų gausa – neigiamų reikšmingų pranešimų šios srities naujienų sraute nerasta.

Užsienio žiniasklaida aktyviai domėjosi J. Meko kūrybiniu palikimu, šalies muzikų veikla (dažniausiai minėti A. Grigorian. M. Gražinytės-Tylos, V. Sondeckio, Ž. Martinaitytės vardai), architekto G. Balčyčio, rašytojos K. Sabaliauskaitės, šiuolaikinio meno kūrėjų Pakui Hardware ir L. Lapelytės darbais. Dėmesio taip pat sulaukė kūrybiškos iniciatyvos Lietuvoje pandemijos metu (Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro iniciatyvos socialiniuose tinkluose, kino teatras Vilniaus oro uoste), Lietuvos atvirumas kino kūrėjams, MO muziejaus veikla, „The Roop“ pergalė „Eurovizijos“ atrankose. Lietuvos kultūros institutas, bendradarbiaudamas su Vokietijos žiniasklaida, skleidė žinią apie M. Gražinytės-Tylos diriguojamo Bavarijos radijo simfoninio orkestro koncertą, kuriuo pradėtas kultūros sezonas Bavarijoje.

Vadovaujantis Lietuvos pristatymo užsienyje 2020–2030 m. strategija, Lietuvos paminėjimų užsienio žiniasklaidoje vertinimas apėmė iš viso 13 tikslinių užsienio valstybių (Danija, Izraelis, Japonija, JAV, Jungtinė Karalystė, Lenkija, Norvegija, Nyderlandai, Prancūzija, Suomija, Švedija, Ukraina, Vokietija), ir 7 šalies įvaizdžio sritis (ekonomikos sričiai parinktas pozicionavimas Co-create Solutions, kultūros – Co-create Culture, valdymo – Co-create Governance, talentų pritraukimo – Co-create Life). Analizuojant visų šalies įvaizdžio sričių matomumą, papildomai stebima turizmo sritis ir stereotipinį šalies įvaizdį atspindintys raktiniai žodžiai. Norint įvertinti šalies pozicionavimo Lithuania Co-create specifinių raktinių žodžių vyravimą, papildomai įtraukta ir šalies pozicionavimo raktinių žodžių sritis.

Šaltinis: lrv.lt

„Ekspertai.eu“ skelbiamą informaciją draudžiama visuomenės informavimo priemonėse atgaminti be raštiško VšĮ „Ekspertai.eu“ sutikimo, kurį galima gauti adresu info@ekspertai.eu

 
Komentarai

 
9. Gintas > yel“l“ow submarine
(2021-05-07 01:39:34)
(85.166.173.12) Parašė:

Taip taip, papuasijos nuokrušoms skreplis ant snukio tai dėmesys, nes jiems pavadinti Rusija teroristine tai stuburo turėjimas, o Rusijos tranzito praradimas tai pergalė, papuasija juodajame sąraše tai pergalė! Sveiku protu suvokti sudėtinga, čia jau psichiatro pagalbos reikia! Papuasijos bėda, kad politinis debilizmas yra kiekvienoje papuasijos ląstelėje ar tai ekonomika, ar kultūra aplamai visa papuasijos esmė lojimas prieš Rusiją, nebūtų Rusijos, nebūtų papuasijos. Kaip palyginimas Čekija, nors lyg ir loja, bet po stalu investuoja į nord stream 2 į atominę energetiką. Šiek tiek istorijos: The Russian Federation and the Czech Republic have enjoyed many years of successful partnership in the nuclear power energetics field. Relations between the USSR and Czechoslovakia commenced in 1955 with the signing of an intergovernmental agreement. This agreement allowed for the construction of Czechoslovakia’s first research reactor. Launched by Skoda the project (nuclear power plant A1) gave birth to the nation’s nuclear industry. A further intergovernmental agreement was signed in 1970, that allowed for the construction of two nuclear power plants with the VVER-type reactors (water-cooled, water-moderated) in Dukovany and Yaslovske Bogunice. The first NPP VVER-440/V213 reactor “Dukovany” was built in 1985, a second and third – in 1986 and a fourth – in 1987. Dukovany NPP is the only plant in the world which has succeeded in starting two reactors within a twelve month period. In 1987 the building began on the Temelin NPP with Russian designed VVER-1000 reactors. After November 1989 stakeholders decide to build only two power units instead of the four that had been planned previously. The units came into operation in 2002 and 2003 respectively, outputting 2000 MW common power. These plants became the largest electrical power source in the Czech Republic. Czech companies have proven active participants in NPP construction in ex-Eastern block countries. Skoda has manufactured 24 NPP equipment complexes (including reactors) for Czech Republic, East Germany, Hungary, Poland and Bulgaria. Today Czech companies are leading suppliers on Rosatom projects in Russia as well as abroad. Over the last few years Czech companies have supplied products in the amount of 10 billion CZK for 14 nuclear power plants constructed by ROSATOM in Russia and other countries. Companies such as Vitkovice, MSA, Mostro, ZPA Pečky, Arako, Armatury Group, Krona, Lutos, Kabelovna Kabex, Sigma Lutin, and others supplied the equipment for the following NPPs in Russia: Novovoronezh, Rostov, Kalinin, Balakovo, Beloayrsk, Leningrad, and Smolensk, as well as for Kudankulam NPP in India, Tianwan NPP in China, and the first NPP in Belarus. The Russian-Czech partnership also extends to nuclear power supply. From the very beginning of the nuclear power plants operation, Russian joint-stock company TVEL (a company of the ROSATOM Group) has been a reliable provider of fuel to Dukovany NPP. Present supplies are based on a 1996 contract, won by the company after an open tender process. Improvements in fuel technology have led to the increase of NPP output. Following a 2010 tender exercise, TVEL is a provider of nuclear fuel to the Temelin NPP. Both NPPs meet approximately 40% of the electricity demand of the Czech Republic. O juk Čekija į ES stojo kartu su Lietuva, bet savo pramonę išlaikė, o papuasijos nusmuktklyniai dar primokėjo!



8. yel“l“ow submarine to 7. Gintas
(2021-05-07 01:12:25)
(88.119.234.132) Parašė:

bijau, kad tiek dauguma ekspertinės auditorjos, tiek pats nuokruša nesupras kame litchūanijos šizoftrenijos paminėjimas :) - pirmi dėl angliško teksto , o nuokrušai čia aplamai per plonos materijos :)) - o ir patys “paminėtojai“, esu tikras, tikrai nenorėjo tuo pasakyti, kad litchūanijos prezikas idiotas, darydamas tokius kliedesinius pareiškimus...



7. Gintas
(2021-05-07 00:39:51)
(85.166.173.12) Parašė:

"Lithuanian president uses HBO’s Chernobyl to warn EU leaders of Belarus nuclear plant" Nu ir? Paminėta Lietuva, o kokiam kontekste? Kaip šizofrenike! Tai kuo čia džiaugtis, gėda daro, nors žemiau pulti negu esam vargu ar galima, bet papuasijos podpindosnikai ima ir pramuša dugną!



6. Nelaime
(2021-05-06 17:06:43)
(107.77.173.43) Parašė:

Kokia D intonacija. Robotizacija vyksta pilnu tempu! Vadinasi pyz**c!



5. S
(2021-05-06 16:47:14)
(37.228.213.33) Parašė:

Pasikartojantys judesiai gydo....//youtu.be/78pflukWFBo



4. Ceslovas
(2021-05-06 16:21:33)
(84.15.187.180) Parašė:

O kaip ji buvo pamineta, kaip geriausia skalike ir lgbt platintoja?



3. Tomas
(2021-05-06 15:04:02)
(46.19.141.84) Parašė:

Po 1991 buvo galima pasiekt daug, tiek vardan Tos, tiek vardan tų, bet… Savo kišenės patriotai šaukia, kad laiko buvo nedaug, bet per tą nedaug laiko, kiek išaugo pilių, rūmų – net draustinių-draustiniuose, kur eiliniam mirtingąjam nė svajoti nėra ko, o kartais net kojos įkelti negalima – net uogą nusiskinti. Teismų sprendimais… Taip ir užrašyta turistams skirtame žemėlapyje: “Leista statyti teismų sprendimais…” Kiek gražių vietų tapo neprieinamomis ir aptvertomis su užrašais: ”Privati valda.Toliau – pikti šunys!” Kiek pasikorė ? Degradavo ? Išsibėgiojo ? Negimė ? Laisvė-įpareigojantis žodis ir labai svarbus kiekvienai, save gerbiančiai tautai. Mums buvo pasakyta, jog nuo tų ir tų metų, tokios ir tokios dienos bus laisvė… Mes ir laukėm tos dienos: vieni – kad prisivogtų „sovietikų“ sukurto turto, kiti – kad, pasinaudodami pareigom, pralobtų, dar kiti – kad galėtų pašūkaliot, jog komunistai žmogžudžiai (nors laisvai šaliai juos išrinko vadovais), treti – kad visam laikui pabėgtų iš Tėvynės… O laisvės tai nelabai kam ir reikėjo… Buvo prieš euroreferendumą pasakyta, kad ES DUOS! Kai tuo patikėjusių buvo per mažai, antrą euroreferendumo dieną suinteresuotieji balsavusiems DAVĖ po butelį alaus, arba pakelį skalbimo miltelių. JIE suprato – TIKRAI DUOS – ir puolė balsuoti. Save kovotojais ir disidentais vadinantieji baisiausiai piktinosi, kad tarybmečiu KGB klausėsi kelių tūkstančių įtariamų kuo nors negero, bet visa gerkle rėkė ir visom keturiom Seime balsavo už ES taip vadinamą “visuotinio sekimo” direktyvą, kai įteisintas privalomas visų piliečių sekimas – fiksuojami (laikas ir vieta) visi skambučiai, net ir netsakyti, SMS, gauti ir išsiųsti laiškai, visi aplankyti tinklalapiai (ELEKTRONINIŲ RYŠIŲ ĮSTATYMAS, priedas Nr. 1). Taip Jie supranta laisvę. Kol Mažeikių Nafta (MN) buvo LIETUVOS ir gaudavo pigią naftą naftotiekiu, konservai šaukė:”Neprileisim Ivano prie vamzdžio”! Ivanas užsuko sklendę ir kvailiems lietuviams paliko TUŠČIĄ vamzdžio galą, mat tie prietrankos nesuprato, kad Ivanas yra ir bus prie vamzdžio. MN grėsė tapti metalo laužu (gal būtų ir geriau – benzinas tikrai būtų pigesnis). Buvo galima kam nors gerai parduoti, bet buvo pasirinkta, praktiškai, padovanoti Wiljams’o aferistams. Mat, kaip sakydavo Adamsas, jeigu ne jiems, mūsų į NATO nepriims.Tie žinojo, ką daryti: brangiau, negu naftotiekiu, gabeno tą pačią rusišką naftą tanklaiviais ir pakėlė degalų kainas iki padebesių. Aišku, mokesčius mokėjo, bet juk iš mūsų kišenių už brangiai parduodamus degalus! Gi, didžiulius pelnus išpompuodavo į savo kapšus, kaip tai daro užsienio bankai, ar kokia nors ikor, smaugdama gyventojus už šildymą. Vėliau MN atiteko lenkams, o tie”draugiškai” dar labiau užkėlė kainas būtent Lietuvai. Latvijai ir Estijai parduoda pigiau. Dar “gražiau” buvo su “Lietuvos kuru” – visas degalinių tinklas už 1 Lt parduotas sukčiui, už grupinį nepilnametės išprievartavimą sėdėjusiam kalėjime, o jis vertingas degalines mikliai perpardavė savo paties bendrovėms, valstybei palikdamas milijonines skolas. Negana to, Kubiliaus premjeravimo metu tam veikėjui buvo pervesta 18,8 mln., neva, “Lietuvos kuro” skolų kompensavimui. Štai, ir visos “išmintingos” politikos pasekmės… Jų nesuprasti gali nebent tuščiagalviai ar visiški buduliai.



2. Vytas
(2021-05-06 14:36:10)
(62.80.225.75) Parašė:

Jei realiai pažiūrėti į Lietuvos paminėjimą tarptautinėje plotmėje, tai dažniausiai, manau, buvo minimi Lietuvos valdžios šizofreniški išpuoliai prieš Rusiją (Putiną) ir Baltarusiją (Lukošenko ir BAE). Tokios idiotiškos valdžios, kuri dėl menamo, abejotinos vertės populiarumo "kovoje" su Rusijos bei Kinijos "agresyvia" politika bei demokratijos pagal Vakarus diegimą Rusijoje bei Baltarusijoje aukoja savo ekonomiką, pasaulyje daugiau nėra.



Parašykite komentarą
Ekspertai.eu įspėja, kad komentaras – tai viešas informacijos paskelbimas.
Komentatorius atsako už savo viešai paskelbtą žinomai neteisingą, įžeidžiančią, šmeižikiško ar nusikalstamo turinio informaciją (tai yra komentarai, kuriuose skatinama tautinė, rasinė, religinė ar kitokia neapykanta, raginimai nuversti teisėtą Lietuvos valdžią, organizuoti sąmokslą prieš valstybę, pakeisti jos konstitucinę santvarką, kėsintis į nepriklausomybę arba pažeisti teritorijos vientisumą, šiais tikslais kurti ginkluotas grupes arba daryti kitus nusikaltimus, kuriais kėsinamasi į Lietuvos valstybę) LR teisės aktų nustatyta tvarka.
Ekspertai.eu komentarų neredaguoja.
Komentarai su keiksmažodžiais ar vulgarybėmis bei piktybiškai kartojami tekstai yra šalinami.
Vardas
Komentaras