Tomas S. Butkus: jie galbūt lieps - nekvėpuokite (video)

Prokurorai, su kūrybiniu įkvėpimu tardantys namuose gimdžiusias moteris, toliau užsiima menu. Antradienį iškrėtę režisierių Ramūno Abukevičiaus ir jo žmonos Inesos Kurklietytės namus ir kaip įkaltį išsivežę prieš aštuonerius metus sukurtą filmą “Lengvas raganavimas”, (interviu su I. Kurklietyte skelbėme ČIA), trečiadienį pareigūnai užgriuvo poeto, architekto, savita knygų leidyba garsėjančių „Vario burnų“ idėjų dirbtuvių bei eksperimentinės muzikos ir poezijos grupės „Betoniniai triušiai“ įkūrėjo, humanitarinių mokslų daktaro Tomo S. Butkaus ir jo žmonos Vitalijos Pilipauskaitės-Butkienės butą. Krata prasidėjo 7 val. ryto ir truko penkias valandas, ji vyko dviejų mažamečių – pusantrų ir penkerių metų – Butkų dukrelių akivaizdoje. Šįkart į kratas menininkų namuose įjunkę prokurorai išsivežė net ir tarptautinei knygų mugei rengiamos vaikiškos knygelės medžiagą – tai paaiškėjo ekspertai.eu kalbantis su T. S. Butkumi.

I. Kurklietytės namuose jie ieškojo filmo, sukurto prieš aštuonerius metus. Ko ieškojo pas jus?

Aš susidariau vaizdą, kad jie nelabai žino, ko ieškojo. Susirinko mano archyvus – poeziją, architektūrą, netgi mirusio mano bičiulio poeto Manto Gimžausko vieną seną kasetę. Žodžiu, visas laikmenas. Aišku, ir dalį popierių, kurie juos domina dėl bylos.

Susirinko tai, kas yra Jūsų kūrybiniai dalykai?

Na kaip, jie manimi netikėjo. Mane tai ir šokiravo, kad susirinko ir išsivežė dalykus, kurie akivaizdžiai nesusiję su byla. Aš suprantu, kad ne tų žmonių darbas vietoje tikrinti, kas tai yra, bet kriterijai, kaip atrinko vieną ar kitą dalyką, nebuvo paaiškinti. O mano žodžiai jiems nieko nereiškė. Bjauriausia, kad jie išsivežė mano darbo priemones. Aš dirbu namuose ir esu vienintelis žmogus, uždirbantis šeimai pinigus. Tai dabar tiesiog nebeturiu, kaip juos uždirbt. Ir neaišku, kiek truks, kol viską atgausiu.

Pavyzdžiui, pasiėmė neseniai išleistos mano knygos vaikams „Bumba Dumba ir Visatos sukūrimas“ failus (neseniai Knygos meno konkurse T. S. Butkaus apipavidalinimas įvertintas diplomu – red. past.). Ta knygutė yra atrinkta į Bolonės tarptautinę knygų mugę, turėjau pristatyti vertimą, buvo likę tik sumaketuoti. Bet nieko nebegaliu daryti - viską išsivežė. Matyt, ir ten yra kažkokių įkalčių... Sekmadienį turėtume koncertuoti su “Betoniniais triušiais”, pristatyti naują albumą. Bet negaliu ruoštis, neturiu darbo priemonių ir psichologiškai jaučiuosi taip, kad norisi išėjus į sceną pasakyti – atleiskit, chebra, nieko nebus, dėkokit mūsų teisėsaugos sistemai, prokuratūrai ir t. t.

Bet ne šitos kratos yra esminis dalykas. Reikia žiūrėti plačiau ir kalbėti apie tai, kad dvidešimt metų valstybės institucijos, Sveikatos apsaugos ministerija nedarė nieko, kad sukurtų sąlygas tam, kas vyksta visose civilizuotose valstybėse. Natūralu, kad žmonės, gindami savo teises ar tiesiog spiriami gyvenimo būtinybės, patys pradėjo domėtis gimdymais namuose. Bet tada, kai visuomenė civilizuotomis priemonėmis pradėjo iniciatyvas, – valstybė ėmėsi jėgos. Aš tai suprantu kaip signalą – jūs, žmogeliai, gyvenkit savo gyvenimus ir nesikiškit į valstybės reikalus. Mes išmanom geriau ir mes nuspręsim, kaip jūs turite gimdyti, kaip jūs turite valgyti ir kaip, atsiprašant, kakoti... Čia esminis dalykas. O I. Kurklietytės atvejis parodė, kad naudojantis tokia byla galima daryti ką nori. Galima į senelių prieglaudą nuvažiavus susirinkti sauskelnes... Žinoma, čia mano subjektyvi nuomonė, galbūt paveikta emocijų.

Sakėte, kad jie sprendžia valstybės reikalus. Bet ar šiuo atveju galima sakyti, kad tai valstybės reikalai? Juk tai visiškai privatus gyvenimas...

Valstybės institucijos užsiima reguliavimu pagal savo biurokratinę logiką, o jeigu pasipainiojo tas asmeninis gyvenimas, tai jiems nesvarbu. Faktas, kad dvidešimt metų valstybės institucijos nieko nedarė, o kai žmonės pradėjo judėti, bruzdėti – darydami tai civilizuotai, aš juk mačiau tuos dalykus, nes mano žmona vienaip ar kitaip dalyvavo tose iniciatyvose, – juos siekiama jėga nutildyti ir sugniuždyti.

I. Kurklietytė, kurios filmą prokurorai naudoja tardydami namuose gimdžiusias moteris, sakė, kad tai slinktis į autoritarizmą. Kaip Jūs sakytumėt?

Vadinti galima įvairiai. Jeigu lygintum su kokia Gvatemala, tai čia situacija kur kas geresnė, žmonės nedingsta, jų kūnai neplūduriuoja vandens paviršiuje po tokių dalykų. Bet jeigu lyginsim su Europos standartais, tai kultūriškai esame toli toli nuo jos civilizacijos. Pagrindinis dalykas – valstybė nepasitiki savo piliečiais ir atvirai demonstruoja savo galią. Taigi tokie dalykai nekelia pasitikėjimo valstybe. 

Kaip vertinate teisėsaugos vaidmenį šitoje istorijoje?

Žinote, nei Lietuvoje, nei pasaulyje nėra nė vieno absoliučiai “švaraus” žmogaus. Jeigu norėsi ieškoti – rasi visur. Kiekvienas sukasi, kaip išmano. Kažkas dirba su nelegalia programine įranga, kažkas pardavinėja turgeliuose, vieni melžia valstybę, kiti - verslininkus. Reali problema – tai, kad Lietuvoje išgyventi oriai ir dirbti darbą, kurį nori dirbti, darosi vis sunkiau. Jeigu kyla klausimas, kodėl tiek žmonių emigruoja iš Lietuvos, tai atsakymas paprastas – todėl, kad vyksta tokie procesai. Valstybė, kaip visuma, man primena nefunkcionuojantį organizmą. Viso to vaizdelio fone teisėsaugos vaidmuo nelabai ir išsiskiria...

Šiandien žiniasklaida paskelbė, kad prokurorai, remdamiesi neįvardytais psichologais, įtaria gydytojas, priėmusias gimdymus namuose, sektantizmu... Ką apie tai manote? 

Sakau - galima pripaišyti ką tik nori... Žmonės yra socialios būtybės, jiems natūralu bendrauti. O valstybė pagal kažkokias senovines brežnevines schemas verčia tai nusikaltimu. Nuo tokių dalykų man plaukai piestu šiaušiasi, kaip ir nuo kai kurių klinikų atstovų pasisakymų, kurie man primena brežnevizmo laikų kalbas.

Sovietmečiu ir KGB mėgdavo sudarinėti visokias bylas “sektantams”...

Taip, o mentalitetas yra paveldėtas iš ten. Kas, kad gyvename naujoje valstybėje, – dauguma žmonių, užimančių svarbiausius postus, yra atėję iš to laiko, ir jų mentalitetas visiškai brežnevinis. Turi keistis kartos, negali tie žmonės toliau vairuoti valstybės politikos.

Ar jums su žmona liepė pasirašyti kokius nors įsipareigojimus nekalbėti?

Aš su ta byla tiesiogiai nesusijęs, bet žmona šiandien kviečiama į apklausą ir turbūt kažkas bus suformuluota. Gal pasakys – neišvykt, nekalbėt, nedalyvaut... nekvėpuot galbūt... Aš visa tai vertinu kaip cinišką perspėjimą – baikit tuos gimdymus namuose.

Kalbėjosi Rasa Kalinauskaitė