2017 m. birželio 27 d.


Okupuota nepriklausomybė

98
Paskelbta: 2017-03-11 13:00 Autorius: Dr. Jonas Ramanauskas | joramlt@yahoo.com
Dalia Grybauskaitė ir Kovo 11-oji – neatsiejami reiškiniai.
Dalia Grybauskaitė ir Kovo 11-oji – neatsiejami reiškiniai.

Ar skelbsime NEPRIKLAUSOMYBĘ dar kartą? Labai keistai iškeltas klausimas ir nežinia ar teisingai? Kas, ką, kur, kada okupavo? Todėl tikslinga tuo klausimu padiskutuoti ir prisiminti šiek tiek Lietuvos istoriją. Kaip žinia, vaduodamiesi iš vienos okupacijos savo nepriklausomybę skelbėme 1918 metais vasario 16 dieną. Įgyvendinome. Po to patekome vėl ilgam į svetimos valstybės okupaciją ir vėl 1990 metų kovo 11 dieną 22 val. 45 min. Lietuvos laiku antrą kartą paskelbėme nepriklausomybę vaduodamiesi iš kitos okupacijos. Tikrai džiugu ir malonu suprasti, kad toks stebūklas iš viso galėjo įvykti, gal tuo netikėjo nei pasaulis, nei mes patys. Tačiau visgi tikrai buvo tokių, kurie tuo tikėjo ir tam reikalui labai daug pastangų padėjo. Rezultatas yra tikras stebūklas.

Tai kaip čia taip atsitiko, kad vėl klausiu: Ar skelbsime NEPRIKLAUSOMYBĘ dar kartą?

Nuosekliai apie viską. Klausimas neatrodys keistai, jeigu įsigilinsime į tą būdą, kokiu yra formuojama LR Seimo sudėtis. Normaliose valstybėse, kurios turi Konstituciją, toks klausimas visiškai nekeliamas, nes yra visiškai suprantamas įsipareigojimas, kad valdžia, duotu atveju Seimas, privalo būti tiksliai suformuojamas, išrenkamas pagal Konstitucijoje nustatytus pricipus ir ne kitaip, nes jei nors truputį kitaip, tai jau ne pagal Konstituciją, o pagal kažką, kieno tai sugalvotą būdą. O tai ir yra neteisėta. Valdžia suformuota neteisėtai yra neteisėta, nelegitimi. Berods labai paprasta?

Galiojantis ir 1992-07-09 priimtas Seimo rinkimų įstatymas labai grubiai sulaužo lygios rinkimų teisės konstitucinį principą, dėl kurio Lietuva yra užvaldyta antikonstitucinių jėgų, kitaip tariant Lietuva yra okupuota antikonstitucinių jėgų. O tai reiškia, kad reikia dar kartą skelbti nepriklausomybę nuo Lietuvą okupavusių antikonstitucinių jėgų. Seimo nariai tą pareigą turi visą laiką, nes prisiekia vykdyti LR Konstituciją, kurios nevykdo. Pats teisinės demokratinės valstybės principas reikalauja, kad Konstitucija būtų vykdoma. O ji nevykdoma nors tu ką pačiame aukščiausiame Valstybės lygmenyje, Seime ir Prezidnetūroje. Neišrenkami asmenys, kurie laisva valia gerbtų Konstituciją, kuriai prisiekia. Čia ką nors pridėti jau yra labai sunku. Net patį reiškinį suvokti sunku, kaip taip galima? O pasirodo galima, kai supranti Lietuvos valstybės padėtį ir įstatymiškai užsislaptinusius kgbistus dar 75 metams. Lietuva yra OKUPUOTA antikonstitucinių jėgų. Tai dėl šios priežasties ir siekiama šia tragišką padėtį pakeisti.

Tenka raginti dar kartą skelbti nepriklausomybę nuo antikonstitucinių jėgų ir jas visas eliminuoti iš valdžios struktūrų ir Seimo taip pat.

Vyriausiasis Lietuvos Išlaisvinimo Komitetas Tremtyje 1949 m. birželio 14 d. paskelbė LIETUVIŲ CHARTĄ, kurios 11-tam straipsnyje be kita ko parašyta: „Tautinis solidarumas yra aukščiausia tautinė dorybė. Lietuvis ugdo tautinį solidarumą. Visi lietuviai yra lygūs tos pačios tautos vaikai, tarp savęs broliai. Tautinio susipratimo ir lietuvių vienybės ženklan kiekvienas lietuvis moka nuolatinį tautinio solidarumo įnašą“.

Taigi visi lietuvai yra lygūs tos pačios tautos vaikai.

Europos teisė, LR Konstitucija, LR KT išaiškinimai ir sveikas protas

LR Konstitucijos 55 str. 1 dalis taip sako: Seimą sudaro Tautos atstovai  141 Seimo narys, kurie renkami ketveriems metams remiantis visuotine, lygia, tiesiogine rinkimų teise ir slaptu balsavimu.“

LR Konstitucinio Teismo 2015 m. spalio 20 d. Nr. KT27-N16/2015 NUTARIMO „DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO RINKIMŲ ĮSTATYMO 9 STRAIPSNIO 1 DALIES (2012 M. LAPKRIČIO 6 D. REDAKCIJA) ATITIKTIES LIETUVOS RESPUBLIKOS KONSTITUCIJAI” II skirsnio 6 ir 7 dalyse skaitome (autoriaus paryškinta):

6. Nuo Konstitucijos 34 straipsnio nuostatų, kuriomis įtvirtinti aktyviosios ir pasyviosios rinkimų teisės konstituciniai pagrindai, yra neatsiejamas 55 straipsnis, kuriame įtvirtinti Seimo narių rinkimų teisiniai imperatyvai (2008 m. spalio 1 d. nutarimas).

Konstitucijos 55 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Seimą sudaro Tautos atstovai – 141 Seimo narys, kurie renkami ketveriems metams remiantis visuotine, lygia, tiesiogine rinkimų teise ir slaptu balsavimu, 2 dalyje – kad Seimas laikomas išrinktu, kai yra išrinkta ne mažiau kaip 3/5 Seimo narių, 3 dalyje – kad Seimo narių rinkimų tvarką nustato įstatymas.

6.1. Taigi pagal Konstitucijos 55 straipsnio 1 dalį Seimo nariai renkami remiantis inter alia lygia rinkimų teise. Aiškindamas šią Konstitucijos nuostatą Konstitucinis Teismas yra atskleidęs lygios rinkimų teisės turinį: aiškinant lygios rinkimų teisės principą visuotinai pripažįstama, jog jis inter alia reiškia, kad organizuojant ir vykdant rinkimus visi rinkėjai turi būti traktuojami vienodai, kiekvieno rinkėjo balsas yra lygiavertis bet kurio kito rinkėjo balsui ir turi vienodą reikšmę nustatant balsavimo rezultatus (2008 m. spalio 1 d. nutarimas). Pažymėtina, kad lygios rinkimų teisės principas yra vienas iš Konstitucijoje įtvirtintų visuotinai pripažintų demokratinių rinkimų į politines atstovaujamąsias institucijas principų (2010 m. lapkričio 9 d. nutarimas, 2012 m. lapkričio 10 d. išvada, 2014 m. spalio 13 d. nutarimas).

6.2. Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, jog Konstitucijos 55 straipsnio 3 dalies nuostata, kad Seimo narių rinkimų tvarką nustato įstatymas, reiškia, kad įstatymų leidėjas turi pareigą įstatymu įtvirtinti Seimo narių rinkimų sistemą, nustatyti rinkimų organizavimo pagrindus ir tvarką; tai darydamas įstatymų leidėjas privalo paisyti Konstitucijos, jis negali nei pats paneigti, iškreipti ar apriboti visuotinės, lygios, tiesioginės rinkimų teisės, slapto balsavimo, nei sudaryti teisinių prielaidų tai padaryti kitiems subjektams, priešingu atveju būtų apribojama arba išvis paneigiama Tautos aukščiausios suverenios galios raiška per Tautos atstovybę – Seimą (2004 m. lapkričio 5 d., 2008 m. lapkričio 7 d., 2012 m. spalio 26 d., 2012 m. lapkričio 10 d. išvados). Įstatymų leidėjas, įtvirtindamas atitinkamą Seimo narių rinkimų sistemą, privalo paisyti konstitucinės Seimo, kaip Tautos atstovybės, sampratos (2008 m. spalio 1 d. nutarimas).

Kad ir kokią Seimo narių rinkimų sistemą pasirinktų įstatymų leidėjas (vien proporcinę, vien mažoritarinę arba mišrią rinkimų sistemą, kurioje yra derinamos proporcinė ir mažoritarinė rinkimų sistemos), įstatymo nustatytu teisiniu reguliavimu turi būti užtikrinta, kad rinkimai būtų vykdomi laikantis Konstitucijoje įtvirtintų demokratiškų, laisvų ir teisingų rinkimų principų. Įstatymų leidėjui pasirinkus vadinamąją mišrią parlamento rinkimų sistemą, jungiančią proporcinę ir mažoritarinę rinkimų sistemas, rinkimai daugiamandatėje ir vienmandatėse rinkimų apygardose taip pat privalo būti vykdomi taikant tuos pačius demokratiškų, laisvų ir teisingų rinkimų standartus, o į politinių partijų sąrašus įrašytiems kandidatams ir vienmandatėse rinkimų apygardose kandidatuojantiems pavieniams asmenims turi būti keliami vienodi reikalavimai (2012 m. lapkričio 10 d. išvada). Pažymėtina, kad nei vien proporcinė, nei vien mažoritarinė, nei mišri rinkimų sistema, kurioje yra derinamos proporcinė ir mažoritarinė rinkimų sistemos, negali būti laikomos savaime sudarančiomis prielaidas pažeisti laisvų, demokratiškų rinkimų reikalavimus, visuotinę, lygią rinkimų teisę, slaptą balsavimą, kitus demokratinės teisinės valstybės rinkimų standartus (2007 m. vasario 9 d., 2008 m. spalio 1 d., 2010 m. lapkričio 9 d. nutarimai). Konstitucinis Teismas yra konstatavęs ir tai, kad nė viena rinkimų sistema neužtikrina, kad nustatyti rinkimų rezultatai atspindės kiekvieno rinkimuose dalyvavusio rinkėjo balsą ir kad kiekvienas kandidatas, už kurį balsavo bent kiek rinkėjų, dalyvaus skirstant mandatus, bet svarbu, kad ji nebūtų palanki tik kai kuriems pasyviąją rinkimų teisę įgyvendinantiems subjektams ir kad nebūtų sudaroma prielaidų neatspindėti daugumos rinkėjų valios (2011 m. gegužės 11 d., 2012 m. kovo 29 d. nutarimai).

6.3. Nagrinėjamos konstitucinės justicijos bylos kontekste pažymėtina, kad pasirinkus tokią rinkimų sistemą, kai Seimo nariai (ar jų dalis) renkami vienmandatėse rinkimų apygardose, iš Konstitucijos, inter alia jos 55 straipsnio 1 dalies, įstatymų leidėjui kyla pareiga nustatyti tokį teisinį reguliavimą, pagal kurį būtų užtikrinta, kad šiose rinkimų apygardose nebūtų tokių rinkėjų skaičiaus skirtumų, kurie sudarytų prielaidas iškreipti vienodą rinkėjų balsų reikšmę nustatant balsavimo rezultatus. Kuo didesni rinkėjų skaičiaus atskirose rinkimų apygardose skirtumai, tuo labiau gali būti iškreipiama vienoda rinkėjų balsų reikšmė nustatant balsavimo rezultatus. Tačiau tai nereiškia, kad pagal Konstituciją apskritai negalimi jokie rinkėjų skaičiaus atskirose rinkimų apygardose skirtumai.

6.3.1. Šiame kontekste pažymėtina, kad rinkėjų skaičius rinkimų apygardose gali kisti (didėti ar mažėti) dėl įvairių objektyvių priežasčių (inter alia rinkėjų migracijos, kitų demografinių veiksnių). Atsižvelgiant į tai, pažymėtina, kad sudarant rinkimų apygardas neįmanoma visiškai tiksliai nustatyti, koks rinkėjų skaičius bus rinkimų dieną kiekvienoje rinkimų apygardoje. Kaip ne kartą yra konstatavęs Konstitucinis Teismas, teisės aktais negalima reikalauti neįmanomų dalykų (lex non cogit ad impossibilia). Konstitucinis Teismas yra konstatavęs ir tai, kad Konstitucija nereikalauja neracionalių dalykų (2007 m. birželio 27 d. nutarimas). Taigi pagal Konstituciją nereikalaujama, kad būtų nustatytas toks teisinis reguliavimas, pagal kurį būtų užtikrintas visiškai vienodas rinkėjų rinkimų apygardose skaičius.

6.3.2. Konstitucinis Teismas 2014 m. spalio 13 d. nutarime pažymėjo, kad pasyviąją rinkimų teisę įgyvendinančių subjektų sąžininga konkurencija, rinkimų proceso skaidrumas yra visuotinai pripažinti demokratiniai rinkimų principai. Šios konstitucinės justicijos bylos kontekste pažymėtina, kad minėtų demokratinių rinkimų principų užtikrinimas suponuoja tam tikrus reikalavimus rinkimų apygardų sudarymui: rinkimų apygardos turi būti sudaromos skaidriai, jų ribos turi būti aiškios, suprantamos, rinkimų apygardos turi būti vientisos, kompaktiškos. Pagal Konstituciją, siekiant išlaikyti įvairių konstitucinių vertybių pusiausvyrą, inter alia užtikrinti iš visuotinai pripažintų demokratinių rinkimų principų, kaip antai lygios rinkimų teisės, pasyviąją rinkimų teisę įgyvendinančių subjektų sąžiningos konkurencijos, rinkimų proceso skaidrumo, kylančių reikalavimų rinkimų apygardų sudarymui įgyvendinimą, gali būti nustatytas toks teisinis reguliavimas, pagal kurį rinkimų apygardose būtų leidžiami tam tikri rinkėjų skaičiaus skirtumai. Tačiau negali būti konstituciškai pateisinamas toks teisinis reguliavimas, pagal kurį būtų leidžiami tokie rinkėjų skaičiaus skirtumai, kurie sudarytų prielaidas iškreipti vienodą rinkėjų balsų reikšmę nustatant balsavimo rezultatus, paneigti pačią lygios rinkimų teisės esmę.

6.3.3. Taigi pasirinkus tokią rinkimų sistemą, kai Seimo nariai (ar jų dalis) renkami vienmandatėse rinkimų apygardose, iš Konstitucijos, inter alia jos 55 straipsnio 1 dalies, įstatymų leidėjui kyla pareiga, atsižvelgus į visas turinčias reikšmės rinkimų apygardų sudarymui aplinkybes (inter alia rinkėjų migraciją, kitus demografinius veiksnius, rinkimų apygardų vientisumą), nustatyti tokį teisinį reguliavimą, pagal kurį rinkimų apygardos būtų sudaromos taip, kad jose būtų užtikrintas tolygus, kiek tai įmanoma, rinkėjų skaičiaus pasiskirstymas. Tai yra svarbi prielaida užtikrinti visų rinkėjų balsų lygiavertiškumą ir vienodą visų rinkėjų balsų reikšmę nustatant balsavimo rezultatus. Įstatymų leidėjas, įgyvendindamas šią iš Konstitucijos kylančią pareigą ir nustatydamas atitinkamą teisinį reguliavimą, negali sudaryti prielaidų paneigti, iškreipti ar nepagrįstai apriboti lygią rinkimų teisę.

7. Konstitucinis Teismas, pabrėždamas atstovaujamųjų institucijų rinkimų svarbą, ne kartą yra konstatavęs, kad konstitucinėje demokratijoje politinių atstovaujamųjų institucijų formavimui yra keliami ypatingi reikalavimai; šios institucijos negali būti formuojamos tokiu būdu, kad kiltų abejonių dėl jų legitimumo, teisėtumo, inter alia dėl to, ar renkant asmenis į politines atstovaujamąsias institucijas nebuvo pažeisti demokratinės teisinės valstybės principai; priešingu atveju būtų pakirstas žmonių pasitikėjimas atstovaujamąja demokratija, valstybės institucijomis, pačia valstybe (inter alia 2008 m. spalio 1 d., 2012 m. kovo 29 d. nutarimai).

Įstatymų leidėjui iš Konstitucijos kyla pareiga įstatymu nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kuris užtikrintų Seimo rinkimų proceso sąžiningumą ir skaidrumą – būtinas Tautos pasitikėjimo savo atstovybe prielaidas; jeigu įstatymų leidėjas nepaiso minėtų iš Konstitucijos kylančių reikalavimų, nenustato demokratiškų, laisvų, sąžiningų rinkimų užtikrinimo mechanizmo, visuomet gali kilti abejonių dėl Seimo narių išrinkimo teisėtumo (2004 m. lapkričio 5 d., 2008 m. lapkričio 7 d., 2012 m. spalio 26 d., 2012 m. lapkričio 10 d. išvados).”

To dar aiškiai negana, labai informatyvus yra aukščiau paminėto KT Nutarimo III skyrius, kurį verta pacituoti (autoriaus paryškinta):

1. Šiai konstitucinės justicijos bylai yra svarbios tarptautinės teisės normos, kuriose įtvirtintos visuotinai pripažintos rinkimų teisės, inter alia lygi rinkimų teisė, ir kurių laikytis yra įsipareigojusi Lietuvos Respublika.

1.1. Jungtinių Tautų Generalinė Asamblėja 1948 m. gruodžio 10 d. priėmė rezoliuciją 217 A (III), kuria patvirtinta Visuotinė žmogaus teisių deklaracija. Lietuvos Respublika laikytis Visuotinės žmogaus teisių deklaracijos įsipareigojo Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio Tarybos 1949 m. vasario 16 d. deklaracijos 22 punktu, Aukščiausiosios Tarybos 1991 m. kovo 12 d. nutarimu „Dėl Lietuvos Respublikos prisijungimo prie Tarptautinės žmogaus teisių chartijos dokumentų“.

Visuotinės žmogaus teisių deklaracijos 21 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad žmonių valia, kuri yra valstybės valdžios pagrindas, išreiškiama periodiškuose ir teisinguose rinkimuose, rengiamuose remiantis visuotine bei lygia rinkimų teise ir vykdomuose slaptu balsavimu arba lygiaverte laisvo balsavimo tvarka.

1.2. 1996 m. Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto, prie kurio Lietuvos Respublika prisijungė minėtu Aukščiausiosios Tarybos 1991 m. kovo 12 d. nutarimu „Dėl Lietuvos Respublikos prisijungimo prie Tarptautinės žmogaus teisių chartijos dokumentų“ ir kuris Lietuvos Respublikai įsigaliojo 1992 m. vasario 20 d., 25 straipsnio b punkte kiekvienam piliečiui be jokios diskriminacijos ir be nepagrįstų apribojimų suteikiama teisė ir galimybė balsuoti ir būti išrinktam per reguliariai rengiamus teisingus rinkimus remiantis visuotine ir lygia rinkimų teise, slaptu balsavimu, kurie garantuoja laisvą rinkėjų valios išreiškimą.

Jungtinių Tautų Žmogaus teisių komitetas 1996 m. Bendrajame komentare Nr. 25 (57), aiškindamas šį Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto straipsnį, konstatavo, kad turi būti taikomas principas „vienas asmuo – vienas balsas“, kad kiekvienos valstybės rinkimų sistemoje vieno rinkėjo balsas turi būti lygus kito rinkėjo balsui ir kad rinkimų apygardos negali būti sudaromos taip, kad būtų atimta ar nepagrįstai apribota piliečių teisė laisvai rinkti savo atstovus. Pažymėtina, jog Jungtinių Tautų Žmogaus teisių komitetas pripažino Slovakiją pažeidusia Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 25 straipsnį būtent dėl to, kad ši savivaldybės tarybos narių rinkimams organizuoti ir vykdyti nustatė tokias rinkimų apygardų ribas, dėl kurių susidarė dideli gyventojų skaičiaus šiose apygardose skirtumai (2002 m. liepos 22 d. išvada byloje Mátyus prieš Slovakiją, pranešimo Nr. 923/2000).

1.3. 1950 m. Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) Pirmojo protokolo 3 straipsnyje yra įtvirtinta teisė į laisvus rinkimus (Lietuvos Respublikai Konvencija įsigaliojo 1995 m. birželio 20 d., Pirmasis protokolas – 1996 m. gegužės 24 d.). Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – EŽTT) savo praktikoje yra pažymėjęs, kad šis pamatinis principas garantuoja veiksmingą politinę demokratiją, kuri itin svarbi visai Konvencijos sistemai (1987 m. kovo 2 d. sprendimas byloje Mathieu-Mohin ir Clerfayt prieš Belgiją, peticijos Nr. 9267/81, § 47). EŽTT savo praktikoje yra pabrėžęs, kad minėtas Pirmojo protokolo 3 straipsnis apima teisę balsuoti ir būti kandidatu. Nors valstybėms suteikta vertinimo laisvė (angl. margin of appreciation) nustatant rinkimų teisės įgyvendinimo sąlygas, EŽTT prižiūri, kad valstybių veiksmai neturėtų tokio poveikio rinkimų teisės esmei, kad paneigtų šios teisės veiksmingumą (2002 m. balandžio 9 d. sprendimas byloje Podkolzina prieš Latviją, peticijos Nr. 46726/99, § 33).

1.4. Taigi tarptautinėje teisėje yra įtvirtintos visuotinai pripažintos rinkimų teisės, inter alia lygi rinkimų teisė, kuri aiškinama kaip reiškianti, kad vienam asmeniui suteikiamas vienas balsas, kad kiekvieno rinkėjo balsas yra lygus kito rinkėjo balsui, kad valstybės, nustatydamos rinkimų teisės įgyvendinimo sąlygas, negali paneigti šios teisės veiksmingumo.

2. Nagrinėjant šią konstitucinės justicijos bylą paminėtinos ir Europos komisijos „Demokratija per teisę“ (Venecijos komisijos), kuri veikia kaip Europos Tarybos patariamoji institucija konstitucionalizmo klausimais ir teikia rekomendacijas Europos Tarybos valstybėms narėms, siekiančioms suderinti savo teisines ir institucines struktūras su Europos standartais ir tarptautine patirtimi demokratijos, žmogaus teisių ir teisės viršenybės srityse, dokumentų, aktualių nagrinėjamai konstitucinės justicijos bylai, nuostatos.

Vadinamajame Gerosios rinkimų praktikos kodekse, kuris susideda iš Rinkimų gairių, priimtų 2002 m. liepos 5–6 d. vykusioje Venecijos komisijos 51-ojoje plenarinėje sesijoje, ir Aiškinamojo pranešimo, priimto 2002 m. spalio 18–19 d. vykusioje Venecijos komisijos 52-ojoje plenarinėje sesijoje, yra įtvirtinti Europos rinkimų teisės paveldą sudarantys principai, inter alia lygios rinkimų teisės principas.

2.1. Rinkimų gairėse apibrėžiamas inter alia lygios rinkimų teisės turinys. Ši teisė, be kita ko, reiškia, kad kiekvienas rinkėjas iš principo turi vieną balsą, visi rinkėjų balsai turi vienodą galią. Laikantis vienodos rinkėjų balsų galios reikalavimo, mandatai rinkimų apygardoms turi būti aiškiai ir tolygiai paskirstomi pagal gyventojų, piliečių arba rinkėjų skaičių, gali būti atsižvelgiama į geografinį kriterijų, administracines ir net istorines ribas, sudarant rinkimų apygardas leistinas nuokrypis nuo pasirinktos normos (rinkėjų, gyventojų skaičiaus ir pan.) neturi būti didesnis nei 10 proc. ir bet kuriuo atveju – 15 proc., nebent yra ypatingų aplinkybių (sutelktai gyvenanti tautinė mažuma, retai apgyvendintas administracinis vienetas).

2.2. Aiškinamajame pranešime pažymėta, kad rinkimų apygardų sudarymas dažnai laikomas (teisingai arba klaidingai) lemiamu veiksniu nustatant rinkimų rezultatus, todėl reikia stengtis išvengti ne tik valdžią turinčiai partijai palankaus piktnaudžiavimo, bet ir vien piktnaudžiavimo regimybės. Vienas iš būdų išvengti piktnaudžiavimo – konstitucijoje ar aukštesnės galios nei paprastieji įstatymai teisės akte apibrėžti tuos rinkimų sistemos elementus, kurie yra labiausiai pažeidžiami, inter alia pačią rinkimų sistemą, rinkimų apygardas ar jų sudarymo taisykles.

2.3. Taigi pagal Venecijos komisijos patvirtintą gerąją rinkimų praktiką lygios rinkimų teisės principas, kuris yra vienas iš Europos rinkimų teisės paveldą sudarančių principų, reiškia, kad kiekvienas rinkėjas turi vieną balsą, visi rinkėjų balsai turi vienodą galią, sudarant rinkimų apygardas leistinas rinkėjų ar gyventojų skaičiaus nuokrypis nuo pasirinktos normos neturi būti didesnis kaip 10 proc. ir bet kuriuo atveju – 15 proc., nebent yra ypatingų aplinkybių.

Pažymėtina, kad Europos Tarybos Ministrų Komitetas 2004 m. gegužės 13 d. priimtoje deklaracijoje minėtą Venecijos komisijos patvirtintą Gerosios rinkimų praktikos kodeksą pripažino pamatiniu rinkimų dokumentu, taip pat paragino valstybių narių vyriausybes, parlamentus ir kitas atitinkamas valdžios institucijas atsižvelgti į šį kodeksą ir, laikantis nacionalinių demokratinių tradicijų, juo remtis rengiant ir taikant rinkimų įstatymus.”

Gal vertėtų iš to kas aukščiau pacituota ir LR KT išaiškinta, dar kartą pacituoti pačia esmę, viso konstitucinio demokratinio proceso kvintesenciją vienu sakiniu:

2.3. Taigi pagal Venecijos komisijos patvirtintą gerąją rinkimų praktiką lygios rinkimų teisės principas, kuris yra vienas iš Europos rinkimų teisės paveldą sudarančių principų, reiškia, kad kiekvienas rinkėjas turi vieną balsą, visi rinkėjų balsai turi vienodą galią, sudarant rinkimų apygardas leistinas rinkėjų ar gyventojų skaičiaus nuokrypis nuo pasirinktos normos neturi būti didesnis kaip 10 proc. ir bet kuriuo atveju – 15 proc., nebent yra ypatingų aplinkybių.”

Percituoju todėl, kad tai LR Konstitucinis Teismas sukoncentravo šitą esmę VIENAME SAKINYJE. Kartu pastebiu, kad apatinė išaiškinamojo sakinio dalis yra įgyvendinta per mėnesį nuo LR KT nutarimo, išaiškinimo paskelbimo, o viršutinio to pačios sakinio, KT išaiškinimo dalis dėl lygios rinkimų teisės nė nesiruošiama įgyvendinti, Seimai atsiriboja mirtina tyla. Tai reiškia, kad LR Seimas nepaklūsta lygios rinkimų teisės principui, pažeidžia LR Konstituciją, kuriai prisiekia, ir todėl tokia Seimų sudėtis yra antikonstitucinė, nes suformuota, išrinkta ne pagal LR Konstitucijos nuostatas, kas reiškia neteisėta. Taigi tai ir yra, kad Lietuvoje kažkokios grupės piliečių turi daugiau teisių, nei kiti Lietuvos piliečiai. Jei Seimas žinojo, kad reikia įgyvendinti apatinę išaiškinamojo sakinio dalį, tai nereikėtų manyti, kad Seimas nežinojo sakinio pradžios? O tai reiškia tyčinį veikimą prieš LR Konstituciją.

Matome, kad Europos teisė, LR Konstitucija, LR KT išaiškinimai ir sveikas protas yra pilnai suderinti, vienodi ir pagrįsti. Jų įgyvendinimas užtikrintų teisinį, demokratinį, konstitucinį valdžios formavimą Lietuvoje, jei Seimo nariai paklustų šioms nuostatoms.

LR Seimo rinkimų idiotizmai

Pabandykime vaizdžiai susigaudyti LR Seimo rinkimų principuose turėdami omenyje konstitucinį lygios rinkimų teisės principą ir tai, kad visi lietuviai, Lietuvos piliečiai yra lygus prieš įstatymą. Tai ne vien LR Konstitucijos principas, tai aplamai teisės principas civilizuotoms šalims ir kitaip būti negali. Tik nusikalstamų gaujų valdomos valstybės gali turėti kitokius principus.

Save išsikėlęs asmuo į Seimą iš vieno rinkėjo gali gauti tik vieną balsą. Taip yra nustatyta 1992-07-09 Seimo rinkimų rinkimų įstatyme ir tiesiog kitaip ir būti negali. Negali vienas rinkėjas už save išsikėlusį asmenį balsuoti nei du kartus, nei tris kartus, o tik vieną kartą.

Pasižiūrėkime į kokią nors partiją įstojusių ar tik prisišliejusių kandidatų į Seimą teises pagal tai, ką leidžia 1992-07-09 LR Seimo rinkimų įstatymas. Čia pagal įstatymą galimi įvairūs variantai. Jei kandidatas į Seimą yra partiniame sąraše ir kartu vienmandatėjė, tai toksai kandidatas į Seimą gali gauti iš vieno rinkėjo vieną tiesioginį balsą daugiamandatėje apygardoje, vieną balsą vienmandatėje apygardoje ir dar vieną reitingavimo tiesioginį balsą – viso tris balsus, o save išsikėlęs kandidatas vienmandatėje apygardoje į Seimą gali gauti tik vieną balsą iš vieno rinkėjo. Akivaizdžiai pažeistas lygios rinkimų teisės principas ir labai grubiai. Jei partinis ar nepartinis kandidatas į Seimą yra tik partiniame sąraše, tai toksai kandidatas į Seimą gali gauti vieną netiesioginį balsą daugiamandatės apygardos partiniame sąraše ir dar vieną tiesioginį reitingavimo balsą. Toksai netiesioginis rinkėjo balso svoris partiniame sąraše kievienam sąrašo nariui yra skirtingas, o tai reiškia to balso dalys yra nelygios kiekvienam sąrašiniui. Taigi turi galimybę gauti du skirtingus balsus iš vieno rinkėjo. Gali būti, kad partinis kandidatas į Seimą yra tik vienmandatėjė apygardoje, tai tada toks kandidatas iš vieno rinkėjo gali gauti tik vieną tiesioginį balsą, kaip ir save išsikėlęs kandidatas į Seimą. Taigi tik šiuo atveju turime konstitucinės lygybės principo įgyvendinimą. Labai gražu. Taigi vienu atveju gražu, o kitais dviem atvejai yra pažeidžiamas konstitucinės lygios ir tiesioginės rinkimų teisės principas ir pagal tokį įstatymą išrinkti į Seimą Seimo nariai yra tenai antikonstituciškai patekę, neteisėti. Tokia valdžia taip pat neteisėta, nes išrinkta ne pagal LR Konstituciją. Netgi pagal antikonstitucinį Seimo rinkimų įstatymą išrinkti save išsikėlę arba kandidatavę tik vienmandatėjė irgi yra neteisėtai Seime, nes visas LR Seimo rinkimų įstatymas yra antikonstitucinis. Tai yra patekimo į Seimą būdas yra antikonstitucinis.

Jokių partinių sąrašų rinkimuose į Seimą NENUMATYTA LR Konstitucijoje. Turi būti renkamas 141 Seimo narys vienodai, lygia ir tiesiogia rinkimų teise.

O kokios gi rinkėjų teisės balsuojant? Kai rinkėjas balsuoja už save išsikėlusį asmenį, tai gali atiduoti tik vieną savo balsą. Kai balsuoja už partinį sąrašą, tai gali atiduoti vieną balsą už partinį sąrašą ir penkis reitingavimo balsus partinio sąrašo asmenims. Kai balsuoja už partinį sąrašą ir vienmandatėje, tai gali atiduoti savo vieną balsą vienmandatininkui, vieną balsą partiniam sąrašui ir penkis reitingavimo balsus. Akivaizdžiai matome ne tik renkamųjų, bet ir rinkėjų teisių nelygybę. Kažin ar grubiau begalima išniekinti LR Konstitucijos lygios rinkimų teisės principą?

Atskira nelygybės tema būtų ir tai, kaip partiniai kandidatai į Seimą turi privilegijas savo rinkimams į Seimą leisti biudžeto lėšas, kurias gauna partijos, o save išsikėlę tokios galimybės neturi. Bepigu už valstybės pinigus eiti į Seimą žarstyti valstybės pinigus. Nesu prieš partijas, esu prieš nelygias teises renkant į vienodas pareigas.

Dabar pažvelkime į tą patį klausimą iš kitos pusės. Vyksta rinkimai į Seimą. Daugiamandatėje išrinktas Seimo narys jau po dviejų savaičių vėl skuba į tuos pačius rinkimus į tą patį Seimą, kad dar kartą būtų išrinktas tam, kad jo neišrinktas kolega partiniame sąraše patektų į Seimą. Aukščiausias idiotizmas. Išsityčiojimas ir iš teisės ir iš demokratijos. Pasaulis tokių šposų nėra girdėjęs. Gėdų gėda. Tokiu būdu turime keturias seimūnų rūšis: pirmarūšiai yra tie, kurie yra dvigubai išrinti daugiamandatėjė ir vienmandatėje. Turime antrarūšius Seimo narius, kurie išrinkti tik vienmandatėse apygardose. Turime trečiarūšius Seimo narius, kurie išrinkti tik daugiamandatėje apygardoje. Ir pagaliau turime ketvirtarūšius Seimo narius, kurie visai niekur nėra išrinkti ir į Seimą patenka tik todėl, kad turime dvigubai išrinktus Seimo narius. Taip yra surėdyta pagal 1992-07-09 LR Seimo rinkimų įstatymo 42 str. 2 dalį, kurį priėmė LR signatarai, o pasirašė Lietuvos strategas, tada Aukščiausiosios Tarybos pirmininkas Vytautas Landsbergis. Akivaizdžiai ir labai grubiai yra sulaužytas tada galiojusio Laikinojo Pagrindinio įstatymo, o vėliau ir LR Konstitucijos lygios rinkimų teisės principas. Visi septyni Seimai yra išrinkti pagal antikonstitucinį Seimo rinkimų įstatymą. Todėl visą laiką Lietuva yra okupuota antikonstitucinių jėgų. Būtent todėl ir keliamas klausimas: Ar skelbsime NEPRIKLAUSOMYBĘ dar kartą? Nepriklausomybę reikia skelbti nuo Lietuvą okupavusių antikonstitucinių jėgų. Buvo dedamos didžiulės pastangos, duota pakankamai laiko nuo 2016-04-13, kad praeitos kadencijos Seimas tą idiotišką, antiteisinį, antidemokratinį, antikosntitucinį Seimo rinkimų įstatymą pakeistų. Skaitykite 2016-9-11 straipsnį “Ultimatumas Seimui dėl LR teisinių pagrindų griovimo” (http://www.ekspertai.eu/ultimatumas-seimui-del-lr-teisiniu-pagrindu-griovimo89825), kurio tyčia sinchronizuotai neužregistravo nei viena Lietuvos antikonstitucinės valdžios institucija: LR Seimas, LR Vyriausybė, LR Prezidentūra, LR Konstitucinis Teimsas, LR Vyriausioji Rinkimų Komisija. Seimui buvo nusiųsti neprieštaraujantys Konstitucijai Seimo rinkimų įstatymo du projektai, su kurių koncepcijomis galima susipažinti 2016-7-15 straipanyje “Besiblaškančiam Seimui – teisėtą rinkimų sistemą” (http://www.ekspertai.eu/besiblaskanciam-seimui-teiseta-rinkimu-sistema/). Jokios reakcijos. Tai labai daug ką pasako apie valdžios esmę. Aukščiau paminėtas 2016-9-11 ultimatumas būvo išsiųstas visiems oficialiais emailais, kurie buvo atitinkamai nurodyti Seimo, Vyriausybės, Prezidentūros, ir jų kanceliarijų, LR KT ir VRK internetiniuose puslapiuose. Nė vienas emailas nesugrįžo, nė iš vieno Seimo nario ar jų padėjėjų ir iš kitų atsakymo NEGAUTA. Naujasis 2019-10-9 Seimas yra išrinktas taip pat pagal tą patį idiotišką, antiteisinį, antidemokratinį ir anktikonstitucišką Seimo rinkimų įstatymą ir todėl Seimas yra neteisėtas, o Lietuva visą laiką nuo 1992-10-25 rinkimų į Seimą yra okuptuota antikontitucinių jėgų.

Partiniai ir kgbistai turi daugiau teisių patekti į Seimą kaip kokioje Tarybų Sąjungoje iš kurios išsivadavome. Partinių išpūstos teisės įgyvendintos 1992-07-09 Seimo rinkimų įstatyme, o kgbistai yra užsislaptinę dar 75 metams. Ar bereikia paklausti kas tai padarė?

Nepriklausomybės paskelbimas yra toji pati pradžia, nuo ko yra pradedama atkūrti Valstybė, vaduodamasi iš okupantų. Valstybės kūrimas turi savą logiką, savą vertybių hierarchiją, su kuria galima susipažinti 2016-10-31 straipsnyje “Valdžios vertybių degradacija” (http://www.ekspertai.eu/valdzios-vertybiu-degradacija/). Ypatingos svarbos klausimas yra tas, kad atkuriant valstybę valdžia būtų išrinkta tiksliai taip, kaip privalomai nurodo LR Konstitucija. To nepadarė nei Lietuvos signatarai, to nepadarė nė vienas iš septynių Seimų. Taigi tenka grįžti į pačią pradžią. Įstatymai tai toksai dalykas, kuris užprogramuoja procesus visuomenėje. Lietuvos signatarai kartu su LR AT pirmininku Vytautu Landsbergiu užprogramavo idiotišką, antiteisinį, antidemokratinį ir antikonstitucišką Lietuvos Seimo formavimo tvarką, kuri per laiką parodė save pilnu „gražumu“ ir Lietuvoje įsigalėjo stagnacija, korupcija, emigracija, stambaus mąsto ir kitokios vagystės, LR Konstitucijos niekinimas. Kam tie įstatymai reikalingi, jie aukščiausias įstatymas yra išniekintas? O propagandiškai suokia, kad kuria demokratinę teisinę valstybę be teisės ir demokratijos ir su partinėmis privilegijomis. Partijos, kurios nepaklūsta LR Konstituicijai negali būti vadinamos partijomis, o tik partinėmis nusikalstamomis gaujomis. Kol kas visos partijos nepaklūsta LR Konstitucijai. Gal atsiras kokia nors viena paklūstanti? Nenusimato? Absoliuti tyla.

Visas tokio teisinio jovalo „teorinis“ pagrindimas yra sukritikuotas ir 2016-09-17 straipsnyje „Profesoriaus išminties perlai“ ir 2016-09-19 straipsnyje „Politikos liūto blūdai“. Pagrindinis dokumentas, su kuriuo buvo drąstiškai kreiptasi į Seimą, tam, kad laiku, be problemų ir labai aiškiai būtų atkūrtas LR Konstitucijos galiojimas Lietuvoje formuojant LR Seimą yra 2016-9-11 straipsnis „Ultimatumas Seimui dėl LR teisinių pagrindų griovimo“. Ultimatumas buvo neįvykdytas, Lietuva liko okupuota antikonstitucinių jėgų.

Kreipimasis į 2016-2020 Seimo narius

Tenka vėl kreiptis į LR Seimo narius, kurių sąrašas yra žemiau, kad įvertintų savo antikonstitucinę padėtį ir priimtų sprendimus, kurie yra konstituciški. Pirmalaikiai Seimo rinkimai gali būti atsakymas į šitą netoleruotiną padėtį. Kito kelio nėra po to, kai praeitas Seimas neįvykdė 2016-9-11 Ultimatumo reikalavimų. O gal siekiama keturis metus vėl valdyti antikonstituciškai? Tada kokio mąsto nusikaltėliais ruošiatės tapti?

Sąraše panaudoti sutrumpinimai: LVŽS – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąunga, TS-LKD – Tėvynės sąjunga – Lietuvos krikščionys demokratai, LSDP – Lietuvos socialdemokratų partija, LS – Liberalų sąjūdis, LCP – Lietuvos centro partija, DP- Darbo partija, PP”LS”- politinė partija Lietuvos sąrašas, S- išrinktas pagal sąrašą, V – išrinktas vienmandatėje, IP – išsikėlęs pats ir išrinktas vienmandatėje.

Vida Ačienė, 2016-11-14, LVŽS , S

Mantas Adomėnas, 2008-2012, 2012-2016, 2016-11-14, TS-LKD, S

Virgilijus Alekna, 2016-11-14, LS, S

Rimas Andrikis, 2016-11-14, TT , S

Arvydas Anušauskas, 2008-2012, 2012-2016, 2016-11-14, TS-LKD, S

Aušrinė Armonaitė, 2016-11-14, LS , S

Audronius Ažubalis, 1996-2000, 2000-2004, 2004-2008, 2008-2012, 2012-2016, 2016-11-14, TS-LKD, S

Valius Ąžuolas, 2016-11-14, LVŽS , V

Kęstutis Bacvinka, 2016-11-14, LVŽS , V

Vytautas Bakas, 2016-11-14, LVŽS , S

Linas Balsys, 2012-2016, 2016-11-14, LŽP, V

Kęstutis Bartkevičius, 2012-2016, 2016-11-14, TT, V

Mindaugas Bastys, 2000-2004, 2008-2012, 2012-2016, 2016-11-14, LSDP, V

Rima Baškienė, 2004-2008, 2008-2012, 2012-2016, 2016-11-14, LVŽS, V

Juozas Baublys, 2016-11-14, LS , V

Juozas Bernatonis, 1992-1996, 1996-2000, 2000-2004, 2004-2008, 2012-2016, LSDP, S

Agnė Bilotaitė, 2008-2012, 2012-2016, 2016-11-14, TS-LKD, S

Rasa Budbergytė, 2016-11-14, LSDP, S

Valentinas Bukauskas, 2004-2008, 2008-2012, 2012-2016, 2016-11-14, DP, V

Guoda Burokienė, 2016-11-14, LVŽS, V

Algirdas Butkevičius, 1996-2000, 2000-2004, 2004-2008, 2008-2012, 2012-2016, 2016-11-14, LSDP, S

Petras Čimbaras, 2012-2016, 2016-11-14, DP, V

Viktorija Čmilytė-Nielsen, 2012-2016, 2016-11-14, LS, S

Rimantas Jonas Dagys, 1992-1996, 1996-2000, 2004-2008, 2008-2012, 2012-2016, 2016-11-14, TS-LKD, S

Irena Degutienė, 1996-2000, 2000-2004, 2004-2008, 2008-2012, 2012-2016, 2016-11-14, TS-LKD, S

Algimantas Dumbrava, 2008-2012, 2012-2016, 2016-11-14, TT, V

Justas Džiugelis, 2016-11-14, LVŽS , S

Aurimas Gaidžiūnas, 2016-11-14, LVŽS , V

Vitalijus Gailius, 2012-2016, 2016-11-14, LS, V

Dainius Gaižauskas, 2016-11-14, LVŽS , V

Arūnas Gelūnas, 2016-11-14, LS, S

Eugenijus Gentvilas, 1990-1992, 2012-2016, 2016-11-14, LS, S

Simonas Gentvilas, 2016-11-14, LS, S

Kęstutis Glaveckas, 1990-1992, 1996-2000, 2000-2004, 2004-2008, 2008-2012, 2012-2016, 2016-11-14, LS, S

Petras Gražulis, 1996-2000, 2000-2004, 2004-2008, 2008-2012, 2012-2016, 2016-11-14, TT, S

Arūnas Gumuliauskas, 2016-11-14, LVŽS , S

Juozas Imbrasas, 2008-2012, 2016-11-14, TT, S

Stasys Jakeliūnas, 2016-11-14, LVŽS , S

Jonas Jarutis, 2016-11-14, LVŽS , S

Zbignev Jedinskij, 2012-2016, 2016-11-14, LLRA-KŠS , S

Eugenijus Jovaiša, 2016-11-14, LVŽS , S

Sergejus Jovaiša, 2012-2016, 2016-11-14, TS-LKD, S

Rasa Juknevičienė, 1990-1992, 1996-2000, 2000-2004, 2004-2008, 2008-2012, 2012-2016, 2016-11-14, TS-LKD, S

Vytautas Juozapaitis, 2012-2016, 2016-11-14, TS-LKD, S

Ričardas Juška, 2016-11-14, LS, V

Vytautas Kamblevičius, 2004-2008, 2012-2016, 2016-11-14, TT, S

Darius Kaminskas, 2016-11-14, IP

Ramūnas Karbauskis, 1996-2000, 2000-2004, 2016-11-14, LVŽS , V

Laurynas Kasčiūnas, 2016-11-14, TS-LKD, S

Dainius Kepenis, 2016-11-14, LVŽS , V

Vytautas Kernagis, 2016-11-14, TS-LKD, V

Greta Kildišienė, 2016-11-14, LVŽS , V (Ne Seimo narė nuo 2017-01-26)

Gintautas Kindurys, 2016-11-14, LVŽS , V

Gediminas Kirkilas, 1992-1996, 1996-2000, 2000-2004, 2004-2008, 2008-2012, 2012-2016, 2016-11-14, LSDP, S

Algimantas Kirkutis, 2016-11-14, LVŽS , V

Vanda Kravčionok, 2012-2016, 2016-11-14, LLRA-KŠS , S

Dainius Kreivys, 2012-2016, 2016-11-14, TS-LKD, V

Asta Kubilienė, 2016-11-14, LVŽS , S

Andrius Kubilius, 1992-1996, 1996-2000, 2000-2004, 2004-2008, 2008-2012, 2012-2016, 2016-11-14, TS-LKD, S

Gabrielius Landsbergis, 2016-11-14, TS-LKD, V

Tadas Langaitis, 2016-11-14, TS-LKD, S

Jonas Liesys, 2008-2012, 2016-11-14, LS, V

Linas Antanas Linkevičius, 1992-1996, 2016-11-14, LSDP, S

Michal Mackevič, 2008-2012, 2012-2016, 2016-11-14, LLRA-KŠS , S

Mykolas Majauskas, 2016-11-14, TS-LKD, V

Aušra Maldeikienė, 2016-11-14, PP”LS”, V

Bronius Markauskas, 2004-2008, 2016-11-14, LVŽS , V

Raimundas Martinėlis, 2016-11-14, IP

Kęstutis Masiulis, 2000-2004, 2008-2012, 2012-2016, 2016-11-14, TS-LKD, S

Bronislovas Matelis, 2016-11-14, IP

Laimutė Matkevičienė, 2016-11-14, LVŽS , V

Antanas Matulas, 1996-2000, 2004-2008, 2008-2012, 2012-2016, 2016-11-14, TS-LKD, V

Kęstutis Mažeika, 2016-11-14, LVŽS , V

Rūta Miliūtė, 2016-11-14, LVŽS , S

Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė, 2016-11-14, TS-LKD, S

Jaroslav Narkevič, 2008-2012, 2012-2016, 2016-11-14, LLRA-KŠS , S

Alfredas Stasys Nausėda, 2016-11-14, LVŽS , V

Monika Navickienė, 2016-11-14, TS-LKD, V

Arvydas Nekrošius, 2016-11-14, LVŽS , V

Petras Nevulis, 2016-11-14, LVŽS , S

Aušrinė Norkienė, 2016-11-14, LVŽS , V

Juozas Olekas, 1996-2000, 2000-2004, 2004-2008, 2008-2012, 2012-2016, 2016-11-14, LSDP, S

Česlav Olševski, 2016-11-14, LLRA-KŠS , V

Andrius Palionis, 2012-2016, 2016-11-14, LSDP, V

Aušra Papirtienė, 2016-11-14, LVŽS , V

Žygimantas Pavilionis, 2016-11-14, TS-LKD, V

Virgilijus Poderys, 2016-11-14, LVŽS , S

Raminta Popovienė, 2012-2016, 2016-11-14, LSDP, S

Viktoras Pranckietis, 2016-11-14, LVŽS , V

Mindaugas Puidokas, 2016-11-14, LVŽS , V

Kęstutis Pūkas, 2016-11-14, TT, S

Edmundas Pupinis, 2004-2008, 2008-2012, 2016-11-14, TS-LKD, V

Naglis Puteikis, 1996-2000, 2008-2012, 2012-2016, 2016-11-14, LCP, IP

Vytautas Rastenis, 2016-11-14, LVŽS , S

Jurgis Razma, 1996-2000, 2000-2004, 2004-2008, 2008-2012, 2012-2016, 2016-11-14, TS-LKD, S

Juozas Rimkus, 2016-11-14, LVŽS , V

Viktoras Rinkevičius, 2000-2004, 2004-2008, 2016-11-14, LVŽS , S

Irina Rozova, 2004-2008, 2012-2016, 2016-11-14, LLRA-KŠS , S

Julius Sabatauskas, 2000-2004, 2004-2008, 2008-2012, 2012-2016, 2016-11-14, LSDP, S

Algimantas Salamakinas, 1992-1996, 1996-2000, 2000-2004, 2004-2008, 2008-2012, 2012-2016, 2016-11-14, LSDP, S

Paulius Saudargas, 2008-2012, 2012-2016, 2016-11-14, TS-LKD, V

Valerijus Simulik, 2000-2004, 2004-2008, 2008-2012, 2012-2016, 2016-11-14, LVŽS , V

Rimantas Sinkevičius, 2000-2004, 2008-2012, 2012-2016, 2016-11-14, LSDP, V

Virginijus Sinkevičius, 2016-11-14, LVŽS , V

Algirdas Sysas, 1996-2000, 2000-2004, 2004-2008, 2008-2012, 2012-2016, 2016-11-14, LSDP, S

Gintarė Skaistė, 2016-11-14, TS-LKD, S

Artūras Skardžius, 2000-2004, 2004-2008, 2012-2016, 2016-11-14, LSDP, S

Saulius Skvernelis, 2016-11-14, LVŽS , V

Kęstutis Smirnovas, 2016-11-14, LVŽS , V

Lauras Stacevičius, 2016-11-14, LVŽS , V

Andriejus Stančikas, 2016-11-14, LVŽS , S

Levutė Staniuvienė, 2016-11-14, LVŽS , V

Kazys Starkevičius, 2004-2008, 2008-2012, 2012-2016, 2016-11-14, TS-LKD, S

Gintaras Steponavičius, 2000-2004, 2004-2008, 2008-2012, 2012-2016, 2016-11-14, LS , S

Zenonas Streikus, 2016-11-14, LVŽS , V

Algis Strelčiūnas, 2012-2016, 2016-11-14, TS-LKD, V

Dovilė Šakalienė, 2016-11-14, LVŽS , S

Rimantė Šalaševičiūtė, 2012-2016, 2016-11-14, LSDP, S

Robertas Šarknickas, 2016-11-14, LVŽS , V

Stasys Šedbaras, 2012-2016, 2016-11-14, TS-LKD, S

Irena Šiaulienė, 1992-1996, 1996-2000, 2000-2004, 2004-2008, 2008-2012, 2012-2016, 2016-11-14, LSDP, S

Audrys Šimas, 2016-11-14, LVŽS , V

Ingrida Šimonytė, 2016-11-14, TS-LKD, V

Agnė Širinskienė, 2016-11-14, LVŽS , S

Leonard Talmont, 2008-20012, 2012-2016, 2016-11-14, LLRA-KŠS , V

Rita Tamašunienė, 2012-2016, 2016-11-14, LLRA-KŠS , V

Tomas Tomilinas, 2016-11-14, LVŽS , S

Stasys Tumėnas, 2016-11-14, LVŽS , V

Povilas Urbšys, 2012-2016, 2016-11-14, IP

Gintaras Vaičekauskas, 2016-11-14, LS , V

Petras Valiūnas, 2016-11-14, LVŽS , V

Egidijus Vareikis, 2000-2004, 2004-2008, 2008-2012, 2012-2016, 2016-11-14, LVŽS, S

Jonas Varkalys, 2016-11-14, LS , V

Juozas Varžgalys, 2016-11-14, LVŽS , V

Gediminas Vasiliauskas, 2016-11-14, LVŽS , V

Aurelijus Veryga, 2016-11-14, LVŽS , V

Virginija Vingrienė, 2016-11-14, LVŽS , S

Antanas Vinkus, 2016-11-14, LSDP, V

Emanuelis Zingeris, 1990-1992, 1992-1996, 1996-2000, 2004-2008, 2008-2012, 2012-2016, 2016-11-14, TS-LKD, S

Remigijus Žemaitaitis, 2008-2012, 2012-2016, 2016-11-14, TT, V

Rokas Žilinskas, 2008-2012, 2012-2016, 2016-11-14, TS-LKD, S

Analizė parodo, kad de FACTO Lietuva yra okupuota antikonstitucinių jėgų, nes Seimo nariai daugybę kartų informuoti ir paraginti paklusti LR Konstitucijai kuriai prisiekė, jos tyčiniai NEVYKDO.

Ar sutiksime Lietuvos nepriklausomybės 100-mečio minėjimą okupuoti antikonstitucinių jėgų? Tai priklausys nuo to, kaip aukščiau išvardinta Seimo sudėtis nutars. Ar ir šitie Seimo nariai taps LR Konstitucijos, kuriai prisiekė, ir Lietuvos nepriklausomybės niekintojais? Atsakymą Seimo nariai duos patys tokį, kokio ir bus verti. Praeitas 2012-2016 Seimas tą atsakymą jau davė visišku tylėjimu – išniekino LR Konstituciją ir Lietuvos nepriklausomybę. Gėda amžiams. Padarytas sąmoningas nusikaltimas prieš Lietuvos valstybę.

Kai Seimas paraginamas vieną kartą 2016-04-13 paklusti Konstitucijai, kuriai jie prisiekė, tai gal tai įvyko atsitiktinai, nesuprato, neturėjo laiko ar dar daug tokių visokių priežasčių, gal vėliau, gal išsisuksime? Kai Seimas paraginamas su visais paaiškinimias jau antrą kartą 2016-05-15 paklusti LR Konstitucijai, kuriai jie prisiekia, tačiau jie to nedaro, tai kai kam gali kilti mintis, kad tai viso labo koks nors nevykęs sutapimas, kažkas pamaišė įvykdyti gerus norus ir savo priesaikas. O kai Seimas paraginamas tris kartus ir daugiau, kai paraginamas vienuoliką kartų iki 2016-9-11 ir visa tai IGNORUOJA, tai kitos minties ir kitokio vertinimo nė negali būti: TAI VALSTYBINIAI NUSIKALTĖLIAI, Valstybės iš kurios aruodo begėdiškai srebia turtus niekšai, išdavikai, valstybės naikintojai, padarai be garbės ir sąžinės, tiesiog ne žmonės, ne piliečiai, nes nelojalūs Valstybei kurioje gyvena, OKUPANTAI, KOLABORANTAI. Jeigu kas nors galvoja, kad čia yra panaudoti netinkami terminai, tai tegu parenka geresnius Lietuvos valstybės Konstitucijos niekintojams visą ketvirtį amžaus. Pirmiausiai reikia savęs paklausti ar okupantai, kai skelbėme nuo jų okupacijos dvi nepriklausomybes, ar jie formavo valdžią pagal nepriklauomos Lietuvos valstybės Konstituciją? Okupantai ir kolaborantai neformuoja teisėtos valdžios pagal nepriklausomos valstybės Konstituciją, jie turi savo tvarką, kaip ir dabartinė Lietuvos valdžia.

Kiek ir kokiu būdu reikės raginti 2016-2020 Seimą, kad paklustų LR Konstitucijai, kuriai jie prisiekia?

Konstitucinių nuostatų laikymosi svarba

Kaip konstitucinių nuostatų laikymasis esmingai keičia situacija formuojant teisėtą valdžią efektingai įrodo 2016 metų JAV prezidento rinkimai. Jei renkant JAV prezidentą būtų laikomasi LR Konstitucijos nuostatų, tai JAV prezidentu būtų H.R.Clinton. Kadangi Jungtinėse Valstijose galioja JAV Konstitucija, tai prezidentu tapo D.J.Trump. Tas pats ir su LR Seimo rinkimais. Kai nesilaikoma konstitucinių nuostatų, tai išrenkami konstituciniai nusikaltėliai, kurie tyčiniai, sąmoningai niekina Lietuvos valstybę ir jos Konstituciją, kuriai prisiekia. Jie yra Lietuvos antikonstituciniai okupantai. Jie valdžioje yra neteisėtai visi iki vieno ir net nuo 1992-10-25, nes pažeidė lygios ir tiesioginės rinkimų teisės principą. Partiniai su privilegijomis. Čia ne vien gėda jiems, čia jau darosi šlykštu į tokius pažiūrėti. O kaip Jums?

Tai ar skelbsime NEPRIKLAUSOMYBĘ trečią kartą nuo Lietuvą okupavusių antikonstitucinių jėgų?

Aktualijos

Ponai Seimo nariai, jei norite kaitalioti LR Konstituciją, tai pirmiausiai malonėkite patys paklusti Konstitucijai, kuriai prisiekiate. Pirmiausiai būkite išrinkti į Seimą pagal lygią rinkimų teisę ir tiesiogiai. Kol kas esate Seime neteisėtai, nelegitimiai. Jei nepaklusite Konstitucijai ir ją kaitaliosite pagal savo kurpalį, tai pasirodysite kaip konstituciniai banditai, Valstybės išgamos. Pasirinkite laisva savo valia ką turite daryti ir kaip įsirašyti save į Lietuvos istoriją.

2017-3-10 Seimui yra pristatyti trys naujai skiriami LT KT teisėjai. Prezidentė Dalia Grybauskaitė devynerių metų kadencijai KT teisėja siūlo skirti Vilniaus universiteto mokslininkę Daivą Petrylaitę, Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis – Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėją Gintarą Godą, Aukščiausiojo Teismo pirmininkas Rimvydas Norkus – šio teismo teisėją Janiną Stripeikienę.

Seimo nariai privalo žinoti šių naujų teisėjų nuomones dėl LR piliečių galimybės turėti ir kitos šalies pilietybę pagal LR Konstitucijos 12 str. Privalo išsiaiškinti siūlomų LT KT teisėjų pozicijas dėl LR Seimo narių antikonstitucingumo ir galimybės teisėtai skirti LR KT teisėjus. Neteisėta, nelegitimi antikonstitucinė Seimo sudėtis neturi teisės daryti tokių ir jokių paskyrimų. Ar užsimerksite prieš viską? Seimas turi tik vieną pirmučiausią konstitucinę pareigą patiems būti išrinktiems pagal LR Konstitucijoje nustatytus principus. Tai yra atkūrti teisėtą demokratinę valdžią. Kas dar pajėgia, tegu už tokią padėtį padėkoja, o gal apkaltą suorganizuoja, Seimo konstituciniams nusikaltėliams išvardintiems 2016-12-08 straipsnyje „Seimo konstituciniai nusikaltėliai“. Linkiu sėkmės.

„Ekspertai.eu“ skelbiamą informaciją draudžiama visuomenės informavimo priemonėse atgaminti be raštiško VšĮ „Ekspertai.eu“ sutikimo, kurį galima gauti adresu info@ekspertai.eu
 
Komentarai

 
98. dr. Jonas Ramanauskas joramlt@yahoo.com
(2017-04-12 05:04:08)
(98.212.66.159) Parašė:

Labai verta pasiklausyti Audriaus Antanaičio ir Rolando Paulausko pokalbio "Kieno tikslus Sąjūdyje atstovavo Vytautas Landsbergis? (Sąjūdis Lietuvoje 1988-1993m.)" (ht*tp*s://ww*w.you*tube.co*m/watch?v=m6mU-eFG54M). Suprasime tada ir žmogaus intencijas pasirašant Seimo rinkimų įstatymą. Žvaigždutes panaikinkite.



97. Darijus
(2017-03-21 23:47:45)
(212.233.63.220) Parašė:

Reiktų jau pačiam įsitaisyti Sačą Pančą. O tai vis vienas ir vienas. Bent Dulsinėją Čikagoje turi?



96. dr. Jonas Ramanauskas joramlt@yahoo.com
(2017-03-21 23:35:37)
(98.212.66.159) Parašė:

INFORMUOJU, kad sureaguota į mano 70 komentarą žemiau. Tos reakcijos turinys toksai: ORIGINALAS NEBUS SIUNČIAMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO KANCIALIARIJOS INFORMACIJOS IR KOMUNIKACIJOS DEPARTAMENTO RYŠIŲ SU VISUOMENE SKYRIUS Jonui Ramanauskui 2017-03-21 Nr. S-2017-2684 į 2017-03-13 el.laišką. DĖL KREIPIMOSI Pranešame, kad Lietuvos Respublikos Seimui adresuotas Jūsų kreipimasis dėl Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų įstatymo normų Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijoje gautas ir Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2007 metų rugsėjo 19 d. sprendimu Nr. 1795 patvirtintų Asmenų prašymų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo Lietuvos Respublikos Seime ir Seimo kanceliarijoje taisyklių nustatyta tvarka užregistruotas (2017-03-13; Nr. G-2017-3172) Seimo kanceliarijoje. Dėkojame už Jūsų pastabas. Taip pat primename, kad turite teisę pasinaudoti Lietuvos Respublikos Konstitucijos laiduojama peticijos teise, kurios įgyvendinimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos peticijų įstatymas. Skyriaus vedėjas (parašas) Artūras Zelezniakas Paruošė: Birutė Baltrušaitytė.



95. dr. Jonas Ramanauskas joramlt@yahoo.com
(2017-03-21 19:58:18)
(98.212.66.159) Parašė:

to "94. Dzūkija".Sakote "...keista,kad ,tamsta,užklimpote rusofobijoje..". Niekur nesu įklimęs ir neklampoju. Tiesiog tokios natūralios rusų tautos nėra, tai kaip galiu toje rusofobijoje įklimti? Labai nelogiška. Tai ir apie lietuvius kai kur dar užsienyje sako, kad mes rusai. Bet kaip matai, nesame rusai. Tas pats pasakytina ir apie kitas Sovietų ir Rusijos tautas. Tai ar tarkim baškirai yra rusai? O ar visos kitos skirtingos tautos ir tautelės yra rusai? Tai kur tie rusai? Tai atsakykite taip vadinami žinovai, kur tie RUSAI? Neslapukaudami, pasakykite rusų tautos gyvenamą vietą? Gal Jakutijoje? Gal Buriatijoje? Gal Karelijoje? Kur? Apšvieskite pagaliau? Ar jau taip gaila, ar čia kokia nors paslaptis?



94. Dzūkija>93. dr. Jonas Ramanauskas joramlt@yahoo.com
(2017-03-21 16:01:00)
(78.62.212.240) Parašė:

Suvokti tamstos minties posūkius nelengva...nes istoriją tampote ,kaip antklodę...beje,šioje veikloje nesate pirmas.Štai čia ir yra didžiausia bėda,kad tų metraštininkų būta/o ir yra/be galo daug.Žmonės nebesigaudo šiandienoje - balta virto juoda,o juoda balta,o,tamsta,pergyvenate dėl auksinės ordos teritorijų.Priminsiu,kad Kijevo Rusia buvo vadinama tiesiog Rusia ir ši feodalinė slavų kunigaikštystė driekėsi iki pat Ladogos ežero.Belieka tik stebėtis,kad ukrainiečių patriotai nereikalauja gražinti jiems Pskovo ir Naugardo žemes,na,bet gal viskas dar ateityje...Gaila,kad nėra laiko mašinos - niekada nepatikrinsime,bet,kažkaip keista,kad ,tamsta,užklimpote rusofobijoje ir tapatinate rusų tautą su bolševikais,stalinistais .Tai pražūtinga,nes pradedama klaidžioti klystkeliais,nes niekšybė neturi tautybės...



93. dr. Jonas Ramanauskas joramlt@yahoo.com
(2017-03-21 15:27:46)
(98.212.66.159) Parašė:

to "92. yel“l“ow submarine". Matau aiškiai, nepajėgus sovokti teksto. Gal per ilgai užsibuvai tam submarine, gal oro trūksta tavo "Kurske"? O gal pradėjai dainuoti, kaip bitlai?



92. yel“l“ow submarine to 89. dr. Jonas Ramanauskas joramlt@yahoo.com
(2017-03-20 22:34:33)
(78.63.212.238) Parašė:

tamstos stogas tikrai taip toli nuvažiavęs ar tamsta tik nežinia kokio velnio apsimeti joniuku-stoviniuku ? :)) - trečią kartą klausiu - apie kokią “suslovo politiką“ “lietuva be lietuvių“ tamsta kliedi, jei per visą “suslovo politikos“ “realizacjos“ laikotarpį lietuvių Lietuvoje skaičius išsipūtė cielu milijonu - tai yra teigiamu skaičiumi, kuris užrašomas vienetu ir šešiais nuliais iš dešinės, jei nežinojai :) ------------- na, o tos ruso ar rusijofobinės - heitinės klejonės apie kažkokią menamą rusijos istoriją, kažkokio panašaus į tamstą , alternatyvios logikos ir maksimaliai susiaurinto akiračio šeimininko interpretacijoje, jau darosi net nebejuokingos, tačiau daro tamstai vis didesnę gėdą ..., - rimtai į tai reaguoti nė iš tolo nesiruošiu, nes viską ta tema jau parašiau dešimtyse komentarų, tačiau grynai smalsu kitu klausimu - kiek ilgai dar tamstai užteks kvailumo , ta beretozoidine ir kgbfobine psichoze diskredituoti savo svarbią ir prasmingą veiklą , ginant litchuanijos konstituciją ? - tiksliau vieną vienintelį jos straipsnį, nes kitų straipsnių pažeidimo tamsta, vėlgi, dėl tos savo psichozės, net nematai :)))



91. dr. Jonas Ramanauskas joramlt@yahoo.com
(2017-03-20 13:43:40)
(98.212.66.159) Parašė:

to "90. aAlgirdas-dr.J.Ramanauskui (89) (2017-03-20 06:37:28) (78.56.79.247)". Nieko mano pačio čia nėra. Būtent domėkis istorija. Rusijos pavadinimas atsirado 1721 metais, tai caras Petras Pirmasis tą pavadinimą įvedė, o to tikslas "prasikirsti" langą į vakarus. Ir kerta jau visu 300 metų. Jei tamsta manysi, kad Kijevskaja Rusj yra tas pats, tai gali nuo ukrainiečių patriotų ir į nosį gauti. Jokių rusų tautos nėra, toje vietoje buvo Maskovija, o ten gyvenantys žmonės buvo vadinami maskoliukais. Maskoliukai, o ne rusai perėmė dalį auksinės ordos teritorijų na ir t.t. O didžiai prigalvotų įstorijų taip pat pilna. Nesusigaudysime tikrai kur tiesa. Tačiau peržvelk nors apie 2000 metų žemėlapius, niekur nėra jokios Rusijos ir rusų iki 1721 metų. Rusija dabar yra teriorija, kurioje gyvena įvairiausios tautos. Na jų atstovai pasivadina rusai, taip lengviau. Lygiai taip pat, kaip po Lietuvos okupacijos lietuviai save persivadino lenkais, nes išgyventi tai reikėjo. Turiu labai konkretų pavyzdį. Antanas Vižinis yra grynas lietuvis pagal pavardę, o kalbėjo tik lenkiškai ir save lenkų laikė. Taip buvo peraukėltas nuo mažumės. Taip ir toje Maskovijoje, įvairių tautybių žmonės save rusais persivadino, pagal valstybės pavadinimą. Jokiu būdu tamstai nesiūlau kuo nors patikėti, pats studijuok informacijos šaltinius ir niekada neturėsi pilno vaizdo, jo paprasčiausiai nėra. Netgi aukščiausi istorijos profesionalai turi oi kaip labai skirtingas nuomones apie įstoriją ir jos vertinimą. Taigi ponas aAlgirdai, surask kur nors rusų tautelės teritorija ar pačia rusų tautelę ar tautą iki 1721 metų. Baltai visur pažymėti. Lithuania matosi, o va Rusijos kaip nėra, taip nėra. Maskovija yra.



Parašykite komentarą
Ekspertai.eu įspėja, kad komentaras – tai viešas informacijos paskelbimas.
Komentatorius atsako už savo viešai paskelbtą žinomai neteisingą, įžeidžiančią, šmeižikiško ar nusikalstamo turinio informaciją (tai yra komentarai, kuriuose skatinama tautinė, rasinė, religinė ar kitokia neapykanta, raginimai nuversti teisėtą Lietuvos valdžią, organizuoti sąmokslą prieš valstybę, pakeisti jos konstitucinę santvarką, kėsintis į nepriklausomybę arba pažeisti teritorijos vientisumą, šiais tikslais kurti ginkluotas grupes arba daryti kitus nusikaltimus, kuriais kėsinamasi į Lietuvos valstybę) LR teisės aktų nustatyta tvarka.
Ekspertai.eu komentarų neredaguoja.
Komentarai su keiksmažodžiais ar vulgarybėmis bei piktybiškai kartojami tekstai yra šalinami.
Vardas
Komentaras
 



Naujausi
Pragyvenus ketvirtį amžiaus laisvėje, bandoma įtikinti, kad laisvė išplovė visiems ir brandą, ir sąmoningumą, ir protą
50 Ne tik idiotai – tiesiog absoliučiai neįgalūs, kuriems reikia šuns vedlio ir socialinio darbuotojo.
Valdžios rūpestis Gedimino kalnu – tai pagarbos mūsų protėviams ženklas
13 Pinigų Gedimino kalno gelbėjimui niekada nepristigs – jų bus tiek, kiek reikės
NATO pratybų kariai buvo labai draugiški ir paslaugūs, padėjo moteriai kieme nušienauti žolę
7 Galimybė treniruotis sąlygomis, kai galėjome naudotis privačių sklypų teritorijomis, buvo neįkainojama patirtis.

Naujausi komentarai