Vardan Ukrainos pergalės, Lietuva yra pasirengusi prisijungti prie „Norinčiųjų koalicijos“(16)

Estijoje vyko trijų Baltijos šalių gynybos ministrų komiteto (B3) susitikimas. Krašto apsaugos ministrė Dovilė Šakalienė kartu su Latvijos gynybos ministru Andris Sprūds bei Estijos gynybos ministru Hanno Pevkur aptarė bendrų regioninių projektų statusą, jūrinės povandeninės infrastruktūros apsaugos klausimus, artėjančio NATO viršūnių susitikimo dienotvarkę.

” Kritinėse srityse turime būti autonomiški. Dovilė Šakalienė

Susitikimo metu taip pat kalbėta apie Europos gynybinių pajėgumų ir pramonės stiprinimą, transatlantinį bendradarbiavimą ir paramą Ukrainai.

„Šiame susitikime suderinome bendrą Baltijos gynybos koncepciją. Lietuva per artimiausius dešimt metų į kontrmobilumo priemones investuos 1,1 mlrd.

eurų. Kitas žingsnis – veiksmų sinchronizavimas su Lenkija, Baltijos gynybos linijos ir Rytų skydo sujungimas, siekiant Europos Sąjungos finansavimo.

Mūsų siena – viso NATO aljanso siena. Su ministrais taip pat sutarėme dėl bendrų pirkimų, naudojantis SAFE mechanizmu – tai padės sutaupyti lėšų, greičiau gauti reikiamą ginkluotę ir užtikrins mūsų ginkluotųjų pajėgų tarpusavio sąveiką bei suderinamumą“, – pasakė D. Šakalienė.

Diskusijoje apie regioninio saugumo stiprinimą ministrai aptarė ir šiuo metu vystomą Baltijos gynybos linijos projektą. Tai išilgai rytinės NATO sienos kuriama kontrmobilumo priemonių visuma, skirta sustiprinti NATO sienų su Rusija ir Baltarusija saugumą.

Kalbėdama apie Lietuvos gynybos pajėgumus, ministrė priminė, kad, remiantis nacionaliniu grėsmių vertinimu, Lietuva yra priėmusi strateginį sprendimą 2025-2030 metais gynybai skirti 5-6 proc. BVP.

Ji akcentavo, kad visos NATO sąjungininkės turi sąžiningai dalintis finansine našta – todėl artėjančiame NATO viršūnių susitikime Lietuva sieks, kad būtų sutarta dėl 5 proc. BVP gynybai kaip absoliutaus minimumo ir kad nebūtų pakeistas išlaidų gynybai apibrėžimas.

D. Šakalienė pabrėžė, kad koordinuoti praktiniai Baltijos šalių veiksmai siekiant spartinti svarbiausių pajėgumų, pavyzdžiui, tikslaus smūgio raketų (PrSM), įsigijimus sustiprintų regiono gynybinę parengtį ir užtikrintų NATO šalių sąveiką.

Ministrė taip pat atkreipė dėmesį, kad karo Ukrainoje pamokos skatina mus integruoti naujas technologijas, tokias kaip dronai, anti-dronų sistemos ir elektroninė karyba, kartu su tradiciniais pajėgumais. Tai leistų užtikrinti, kad mūsų pajėgos išliktų lanksčios ir pasirengusios ateities karybai.

Kalbėdama apie gynybos pramonės stiprinimą D. Šakalienė akcentavo, kad Lietuvos tikslas – kuo didesnė gamyba Lietuvoje, siekiant apsaugoti savo gynybinius pajėgumus nuo geopolitinių sukrėtimų ir tiekimo grandinės sutrikimų.

„Kritinėse srityse turime būti autonomiški. Šiam tikslui Lietuva plėtoja keturis strateginius gynybos pramonės klasterius, kurie atitinka tiek mūsų, tiek sąjungininkų poreikius: amunicijos ir sprogmenų, dronų ir anti-dronų, karinės technikos gamybos ir remonto bei karinių jūrų pajėgų gynybos“, – atskleidė D. Šakalienė.

Kita svarbi susitikimo tema – jūrinės povandeninės infrastruktūros apsauga.

Diskusijoje apie paramą Ukrainai kalbėta, kad svarbiausias prioritetas šiuo metu yra maksimaliai greitas Ukrainos pajėgumų atkūrimas, sustiprinantis atgrasymą.

Lietuva Ukrainos paramai skiria beveik 0,3 proc. nuo BVP, o Išminavimo koalicijos formate koordinuoja nuolatinį Ukrainos išminavimo padalinių aprūpinimą specialiomis transporto priemonėmis bei kita išminavimui reikalinga įranga.

D. Šakalienė informavo, kad „Lietuva taip pat yra pasirengusi prisijungti prie „Norinčiųjų koalicijos“ – trisdešimt šalių vienijančios iniciatyvos, kurios tikslas – ugnies nutraukimo atveju suteikti Ukrainai saugumo garantijas“.

Susitikimo pabaigoje ministrai pasirašė bendrą komunikatą dėl tolimesnio bendradarbiavimo atgrasymo srityje.