Specialiuoju liudytoju tapusio knygų leidėjo mintys
Šių metų kovo 8-osios rytas mums nežadėjo nieko blogo. Priešingai: UAB „Mūsų gairės“ direktoriaus kabinete Vilniaus spaudos rūmuose vazoje puikavosi tulpės, ant stalo – atidaryta dėžutė saldainių ir kavos puodeliai laukė besirenkančių akcinės bendrovės darbuotojų.
Ruošėmės pasveikinti koleges su Tarptautine moterų solidarumo diena. Ir staiga į kabinetą su filmavimo kamera įsiveržia vienuolika (tai vėliau mūsų darbuotojai suskaičiavo!
) teisingumo sargų – su policininkų uniformomis ir be jų, su pistoletais ir be jų. Vienas ėmė skaityti Vilniaus miesto trečiojo policijos komisariato nutarimą daryti kratą.
Esą Uždarosios akcinės bendrovės „Mūsų gairės“ leidykla „Politika“ išvertė į lietuvių kalbą ir išleido Galinos Sapožnikovos knygą „Kto kogo priedal: kak ubivali Sovetskij Sojuz i čto stalo s temi, kto pytalsia jego spasti“, o tai jau Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 170 2 straipsnio 1-osios dalies pažeidimas. Todėl krata darytina neatidėliotinai, nes „nustatyta, kad leidykla persikraustė kitu adresu“ (tik į kitą akcinės bendrovės kambarį tuose pačiuose Spaudos rūmuose, – P.
M. ) , „o galimybės kreiptis į ikiteisminio tyrimo teisėją nėra“ (keista: kuo susijęs persikraustymas į kitą kabinetą su kreipimusi į teisėją?
- P. M.
). Jei į teisėją galima ir nesikreipti, kam tada Seimas yra priėmęs Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 145-ąjį straipsnį, kuriame aiškiai pasakyta: „Krata daroma motyvuota ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartimi!“
Leidžiantį daryti kratą nutarimą pasirašė Vilniaus miesto trečiojo policijos komisariato vyr. tyrėja Olga Kudriašova.
Tame nutarime kalbama ir apie minėtosios knygos tiražo bei dokumentų, kurie „reikšmingi ikiteisminiam tyrimui“, poėmį (buvo išvežtas ir leidyklos kompiuteris, – P. M.
) , nors, kaip tvirtina Baudžiamojo proceso kodekso 147 straipsnis, poėmis irgi „daromas motyvuota ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartimi.“ Todėl nebesuprantama, kam tada Lietuvoje reikalingas Seimas ir jo priimti įstatymai, jei jie visiškai nevykdomi?
Apie vidurdienį baigus kratą, kurios metu mūsų sandėlyje buvo išplėšyti ir kitų knygų, nesusijusių su Galina Sapožnikova, pakai, man įteikiamas – kartu su kratos protokolu – Vilniaus apylinkės prokuratorės Vitos Gedvilienės nutarimas apklausti „Povilą Masilionį“ specialiuoju liudytoju, nes „buvo išspausdinta ir pasiruošta išplatinti „Komsomolskaja pravda“ (žurnalistės?) Galinos Sapožnikovos knyga, kurioje atvirai neigiama SSSR vykdyta agresija Lietuvos atžvilgiu, neigiami Sausio 13-osios įvykiai.“
http://newsbalt.ru/wp-content/uploads/2017/03/Maketas-Isdavystes-kaina.indd_.pdfApie savo apklausą Vilniaus miesto trečiajame policijos komisariate nekalbėsiu, o poziciją dėl Galinos Sapožnikovos knygos leidimo lietuvių kalba esu išdėstęs išleistos knygos „Išdavystės kaina: kaip buvo žudoma Tarybų Sąjunga ir kas nutiko tiems, kurie bandė ją gelbėti“ pratarmėje „Leidėjų žodis“. Nors didžioji dalis knygos tiražo kratos metu buvo konfiskuota, tačiau internete, kiek teko girdėti, jau plinta knygos kopijos, todėl norintieji galės susipažinti ir su leidėjų pozicija, ir su pačios knygos turiniu.
Susipažinti ir susidaryti savo nuomonę.
Šių eilučių autoriaus nuomonė daugiau negu aiški: tiek 1991 metų sausio įvykiai, tiek tų pačių metų liepos 31-osios Medininkų žudynės sąmoningai nesistengiamos objektyviai ištirti: paslaptingai dingsta dokumentai, oficialioms versijoms nenaudingi liudininkų parodymai, o nuo 2000-ųjų metų, Seime priėmus konservatorės-krikdemės Vilijos Aleknaitės-Abramikienės parengtą Baudžiamojo kodekso papildymą 170 2 straipsniu, iš viso darosi problematiška kalbėti tomis temomis. Bet kalbėti reikia, nes negalima pastatyti laisvos demokratinės valstybės ant melo pamatų.
2012-aisiais metais, surinkęs gausią informacinę medžiagą, „Laisvame laikraštyje“ išspausdinau tiriamosios žurnalistikos straipsnį „Kokia spalva politikos jūroje: 1991 metų sausio 13-oji baudžiamosiose bylose“, kuris vėliau publikuotas mano „nešukuotos publicistikos“ knygoje „Gyvenimo gabalai“. Tame straipsnyje buvo tokios išvados:
1. Naujoji Seimo koalicija turėtų panaikinti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (...) 170 2 straipsnį, draudžiantį net diskusijas mūsų artimos praeities temomis.
2. Lietuvos generalinė prokuratūra privalėtų atnaujinti baudžiamąją bylą Nr. 1-2-1999 (vadinamųjų perversmininkų bylą, – P. M.), paaiškėjus naujoms aplinkybėms (iš keturių BPK 444 straipsnyje nurodytų aplinkybių net trys „tempia“ į tą pusę).
Deja, nei buvusioji Seimo koalicija, nei Generalinė prokuratūra nesivargino išsklaidyti visuomenėje stiprėjančių abejonių Sausio 13-osios įvykių, kaip ir Medininkų žudynių, tyrimo objektyvumu, nors, pavyzdžiui, apie pastarąjį „tyrimą“ laikraščio „Karštas komentaras“ redaktorė Giedrė Gorienė parašė, o kita mūsų leidykla – „Gairės“ – išleido net knygą „Nusikaltimas valstybės vardu“ (V., 2014).
O tauta tyli, bijo protestuoti. Kyla įspūdis, kad Lietuvoje, emigravus iš jos aktyviausiai visuomenės daliai, jau beveik niekam neberūpi, kad mes pradėjome statyti ir tebestatome valstybę ant melo pamatų.
Todėl tegu kaip priesakas mums, dar likusiems Lietuvoje aktyvesniems piliečiams, nuskamba arkivyskupo Sigito Tamkevičiaus raginimas iš Seimo tribūnos šių metų Kovo 11-osios minėjime: „Laisvę reikia statyti ant tiesos (paryškinta mano, – P. M.
), dorybių, ypač meilės ir pagarbos žmogui, uolos“. To kaip tik ir pasigendame nepriklausomybę atkūrusioje Lietuvoje!
Ir dar stebimės, kodėl bėga iš jos žmonės.
Prieš kažkiek metų dar buvo viltis – Prezidentė Dalia Grybauskaitė, tačiau kai ji susigiedojo su Vytautu Landsbergiu, gero nebelauk! Matydamas tai, 2015-aisiais metais pasiunčiau Prezidentei savo „nešukuotos publicistikos“ knygą „Gyvenimo gabalai“ ir satyrinių eilėraščių knygelę „Išsovietintoj Lietuvoj“, mandagiame įraše pirmojoje prašydamas pažvelgti į Lietuvą ir iš kitos pusės.
Deja, jokios reakcijos nesulaukiau, nors prezidentūros darbuotojai ne kartą viešai gyrėsi, kad reaguoja į kiekvieną piliečio laišką.
Po kelių mėnesių parašiau ir „Laisvame laikraštyje“ išspausdinau analitinį straipsnį „Vytauto Dalios dalia, arba Prezidentės metamorfozės priežasčių beieškant“ (šis straipsnis gal dar tebeplaukioja, jei nepašalintas, interneto platybėse, – P. M.).
Po tos publikacijos šnekėjausi su viena žurnaliste, turinčia ryšių prezidentūroje. Užsiminiau, kad šiandienėje Lietuvoje beveik niekas nebereaguoja į problemines publikacijas, tačiau žurnalistė užtikrintai pasakė: „Šiuo atveju reakcija bus!“ Nejaugi ši reakcija – ikiteisminis tyrimas už išleistą Galinos Sapožnikovos knygą ir specialaus liudytojo (kol kas!) statusas?
Dalį knygos „Išdavystės kaina“ tiražo išdalinau draugams ir pažįstamiems nemokamai, nes knygynai, į kuriuos iki šiol kreipėmės, pabijojo paimti jas platinti. Viena knygyno direktorė vis tiktai prasitarė, kodėl tokių knygų neima: pastaruoju metu pradėta tikrinti knygynus, ar nėra juose įtartinų leidinių, o kelios knygos net buvo nuimtos nuo prekystalių.
Štai kokia ta demokratija nepriklausomybę atkūrusioje Lietuvoje! Gal ir vėl teks leidėjams sugrįžti į tik prosenelių prisiminimuose gyvus knygnešių laikus?
Gal...
Kai baigiau rašyti šias eilutes, radijas pranešė: dar daugiau nuslinko Vilniaus Gedimino pilies kalno šlaitai! Nejaugi jau tiek daug melo ir neteisybės prisikaupė šiandienėje Lietuvoje, kad ėmė griūti net pasaulinius karus ir visokias svetimųjų invazijas atlaikęs Gedimino pilies kalnas?
Povilas Masilionis
P. S. Knygų konfiskavimas, žinoma, atsilieps mūsų mažytės akcinės bendrovės finansinei būklei. O čia dar laukia – gerokai didesnės – būsimojo teismo išlaidos. Todėl siūlau Jums, mielieji skaitytojai, simboline kaina (po 5 eurus) pirkti „specialaus liudytojo Povilo Masilionio“ dar likusias nuo pardavimo knygas:
1. „Sukryžiuotų kalavijų karalystėje“. Nešukuota publicistika. V., Gairės, 1999.
2. „Rasota akmenų tyla“. Eilėraščiai, parodijos. V., Gairės, 2009.
3. „Gyvenimo gabalai“. Nešukuota publicistika. V., Gairės, 2014.
4. „Išsovietintoj Lietuvoj“. Satyros. V., Gairės, 2015.
El. p.: [[email protected]](mailto:[email protected])
Telefonas: 868 691 211
Vienintelis priklausomas tinklalapis Lietuvoje
















































































































































































































































































































































































































































































































Komentarai (25)
Aš paprasčiau: OBJEKTYVIOS TIESOS dėlei turime situaciją, kai nedidelio miestelio reporteriai ("remiami" miestelio seniūno, policijos viršininko, fabrikėlio savininko ir t.t...) bet kokiais būdais uždraudžia kitokią nuomonę, skelbia savo laikraštyje, kad dėl mažų algų, skurdo ir bado miestelyje kaltas kaimynų miestas, kuris davė šiam miestelui absoliutų savarankiškumą.
Tokiu būdu bandoma susidoroti su ko gero vienintele OBJEKTYVIOS TIESOS skleidėja leidykla "POLITIKA" ir jos kolektyvu. Kur gi žiūri Seimo nariai, juk ši problema žymiai rimtesnė nei Kildišienė ar Pūkas
Ta grupė, mano nuomone, vadovavosi nuostata, kuri tarybiniame BPK skambėjo maždaug taip: esant neatidėliotinam būtinumui, krata gali būti daroma ir be prokuroro sankcijos, apie jos atlikimą per 24 val. pranešant prokurorui. Tai protinga nuostata, kai yra tikimybė, kad kol bus įprastu keliu gauta sankcija, kratos dalykas gali būti paslėptas ar sunaikintas. Kadangi dabar kratas sankcionuoja teismai, tai be teismo leidimo ir naršė...
Grybauskaitės/Landsbergio rusofobinio pamišimo valdoma "teisėsauga" vis labiau įžūlėja ir kvailėja.
rusai puola,o Kudriasova daro kratas...
Ėjome į Ewropą, o sugrįžome į Sovietmetį.
Kuo ne tarybiniai laikai? Einam, einam į Europą (Vakarus) ir še tau - atėjom į 1980-sius, o gal net į 1953-sius metus. Vakarai dargi Hitlerio "Mano kova" išleidžia, ir nieko. Matyt, tokia Lietuvos dalia - kreivi jos pamatai, daryti Landsbergio,dar kreivesnės sienos (įstatymai)ir stogas. O langai iš poliarizuoto stiklo, kad matytume ir girdėtume tik vienos spalvos, "teisingas" žinias. Kitos spalvos liaudžiai tabu. Tik išrinktiesiems, pav. , tokiems, kaip R. Juknevičienė. Užgrūdintiems ir nepalaužiamiems.
valdžiagybių prikrautas turinys kelnėse tiesiogiai proporcngas atotrūkiui tarp jų ir eilinių piliečių, bei realaus gyvenimo ... , - litchuanijos politinės pornosistemos sąlygomis, kažką pakeisti galima tik išrenkant kokį naują “paksą“ - t. y. niekaip :) - todėl, kai sako : negali įveikti problemos, pakeisk požiūrį į ją ... , - t. y. , belieka šaipytis iš sisteminės pornovaldžios visais įmanomais būdais ir kanalais ... , - situacija identiška tarybiniams disidentams, kurie turėjo tik vieną būdą kovoti su išsigimusia gerontokratine, sistema - “samizdatas“, satyra ir faktinis valdžiagyvilų kompromitavimas kiekviename žingsnyje - , skant, taktika “lašas po lašo“, “stepas bai stepas“ :)) - sėkmės ir kantrybės knygos leidėjui teismuose, kuris nebūtinai turės būti pralaimėtas :) - tas 170. 2 straipsnis toks slidus, kad gali būti interpretuojamas žymiai plačiau, nei tą leidžia sau daryti konstitucinis tesmas su bet kuriuo konstitucijos straipsniu :)
cenzūra cenzūrà [lot. censeo — vertinu]: 1. spaudos, kino filmų, radijo ir televizijos laidų, teatro spektaklių ir kitų viešų renginių turinio kontrolė, kad nebūtų platinamos tam tikros žinios ir teorijos; 2. įstaiga, kontroliuojanti spaudą, kino filmus, radijo ir televizijos laidas;Su kuo visus ir sveikinu.
NIEKUO, jei dar ne aršesni... Bet kurioje šalyje labai gerai žinome kuo tai baigiasi...Netolimoje praeityje - Hagos tribunolu. Kai ką iš Lietuvos jau šiandien galima sodinti į kaltinamųjų suolą už nacionalinės neapykantos ir karo kurstymą...
iki ko nusivaziavome, bijome knygu ir kitokio ivykiu vertinimo. O kodel? Galu gale jei knygoje vien melas ramiai paneik ji ir irodyk savo tiesa, o draudimai ir tokios dankcijos atvirksciai kelia abejones oficialia versija. O knyga pdf jau parsisiunciau ir skaitau. Stiprybes leidejams.
"Visą gyvenimą komunizmo pergale tikėjęs žmogus negali staiga norėti gyventi kapitalizme. Todėl ir stebiuosi mūsų vadovais, kurie liaupsino komunizmo idėjas, o dabar su tokiu pat įkarščiu tas idėjas neigia." - Kas pasikeite didziajai daliai buvusiu komunistu? Jie kaip buvo valdzioj taip ir liko. Ar prie komunizmo, ar prie kapitalizmo jie gyveno ir gyvena is mokesciu moketoju pinigu! Tai koks skirtumas? Jei neige ir neigia bet kokia sistema, kitaip: melavo, meluoja ir meluos. Kazkada rasiau, kad Grybauskaitei vistiek, kam tarnauti komunizmui ar kapitalizmui, jei Lietuva ateitu islamas - ir tam tarnautu. Vos tik naujosios pasaulio tvarkos (=globalizmo) islam-komuniste Merkel briuselyje diktatoriskai pareikalavo sojuziniu respubliku atidaryti vartus islamistams atbegeliu pavidalu - komuniste-kapitaliste-proislamiste Grybauskaite paklusniai ivykde reikalavima: Lietuvos istatymai islukstenti islamo invazijai pabegeliu pavidalu. Grybauskaitei kaip ir Merkel - visai nesvarbu: ju biografijos 1:1, bevaikes, po ju nors ir tvanas. Ta tvana jos ir kuria, o idiotai jas palaiko!
Visada turejau klausima, o kaip gi taip atsitiko 1991, kad VISA Lietuvos liaudis staiga pakeite poziuri i tarybine santvarka, "praregejo", pasuko kapitalizmo link... juk logiskai mastant, turejo buti tam tikra dalis bent jau tarp komunistu "idealistu", kurie, logiskai mastant, turejo ginti savo isitikinimus ir juos skleisti. Tai va si knyga yra butent apie ta "trukstama" grandi. Apie tuos komunistus, kurie nepakeite poziurio... Kiek tiesos dabartiniuose ju "prisiminimuose" jau kitas klausimas, bet UZDRAUSTI knyga, jau isleista kitose ES salyse ( Italijoje)... juk tas LT laikotarpis- jau istorija... praeitis... man sunku ivardinti, bet kas tai... jei ne CENZURA???
bet nemazai teisybes apie esme isloja, youtube ziureti auautv
Gelbejasi Zmones , kad kokia nors saika neprikurtu tyciniu bylu ir nepasodintu i kalejima uz nepaklusnuma , kad neuzdirbi banditui pinigu , uz kieno nors padarytas primestas kaltes . Dabar montazai galingi galima susokus nekalta jaunuoli pasodinti uz pinigus i kalejima iki gyvos galvos , kad niekad nepasiskustu .? Sodinimas i kalejima tai irgi biznis , visur finansavimas , visur reikia Zmoniu ...Teveliai saugokite savo suaugusius vaikelius .
Autorius - teisus. Vienok, kol kuprotasis Ozys Vytautas pasitiki komuniste Bestija o komuniste Bestija pasitiki kuprotuoju Oziu Vytautu, kol Bakas dirba jukneviciene o 100 lietuviu kasdien nuo auksciau isvardintu gelbejasi begimu is Lietuvos - nieko nebus.
youtube.com/watch?v=muHK7KE84Cs#t=19.264 /// Охота к перемене мест: Литва
youtube.com/watch?v=RQB9ANltaxI /// Охота к перемене мест: Литва
Dzukaitei valstybė stovi ne ant melo o ant pasitikėjimo žmoniu ja.
KGBistinis-grybauskistinis-landsbergistinis-neofašistinis-neostalinistinis rėžimas kuria pseudovalstybę ant melo, neteisingumo, prievartos pamatų, pasirašo geranoriško sutikimo okupacijai aktus.
"...bet turime būti tolerantiški..." - ne,turime kalbėti faktų kalba ir sakyti viską,o ne pusę ar dalį tiesos...
Pritariu - "Negalima perrašinėti šalies istorija keliu durneliu pageidavimais...",todėl NEPERRAŠINĖKITE,nes nieks daugiau nebeišgelbės valstybės, pastatytos ant melo pamatų,tik tiesa...
paskaityk pats: fliphtml5.com/download/download-pdf-file.php?str=ETPkF2bM52dvR0cpZSNykzM2gTPkl0av9mY Šiaip dar prisimenu tuos įvykius. Paprasčiausiai skiriasi žmonių požiūris. Jeigu kalba žmogus, kuriam TSRS žlugimas - tragedija, jo požiūris vienoks, jeigu suprantantis nacionalinio išsivadavimo idėją - kitoks. Šiaip nelabai malonu skaityti, kad laisvės norėjo tik nedaugelis, kai žmonės kovoję už laisvę vadinami buržuaziniais nacionalistais, bet turime būti tolerantiški. Visą gyvenimą komunizmo pergale tikėjęs žmogus negali staiga norėti gyventi kapitalizme. Todėl ir stebiuosi mūsų vadovais, kurie liaupsino komunizmo idėjas, o dabar su tokiu pat įkarščiu tas idėjas neigia.
Ko reikia tikėtis orientuojantis komercinei įmonei į tokias veiklas ?? Lietuva juk ne kanalizacijos vamzdys kuriuo gali nuleisti visokio brūdo po laisvo žodžio samprata ir vėliau šaipytis iš to kokias pasekmes tai sukelia visuomenei . Aš aplamai sodinčiau tokius kaip šis autorius, gal ne tiesiogiai bet liktiniu budu tai tikrai . Negalima perrašinėti šalies istorija keliu durneliu pageidavimais, visiems likusiems dar dvidešimt metu ginčijantis dėl to . Valstybė kaip tokia vizgi gera tol kol ji yra tvarus darinys.. o jei kiekviena užutekio blusa ims kandžioti jai padalkas tik dėl to kad kraują pasiurbti eisime dar toliau į sumaištį . Kam reikės tas ir parsisiųs ta knyga internete , o užversti Lietuvos knygynus abejotina produkcija ?? žmonės ir taip paskutiniu metu ne dažnai save lepina gera knyga tai turi didelės reikšmės ir kultūrinei dvasiai bendrai paėmus .
Taip ir nesupratau ar ten toje knygoje aprašomi ivikiai kas tuo metu vyko ar neigiama kad mes buvom tuo laikotarpiu okupuoti,tai yra du skirtingi dalykai.