Už pasipriešinimą įtakingiems ponams – teroras darbe(27)

2010-iais iš darbo Karoliniškių poliklinikoje neteisėtai atleista kineziterapeutė Albina Kavaliauskaitė, kuri yra ir Lietuvos medikų profesinės sąjungos pirmininkė, po dvejų metų pertraukos teismo sprendimu grąžinta į darbą. Tačiau moteriai nesuteikta buvusi darbo vieta: dabar ji – masažuotoja.

„Darbdavys nevykdo net Aukščiausiojo teismo nutarties, kur nurodyta, kad aš turiu būti grąžinta į kineziterapeutės pareigas, bet dabartinis masažistės darbas su jomis turi mažai ką bendra. Mano darbo vieta buvo specialiai panaikinta.

Dar prieš paskelbiant apylinkės teismo sprendimą 2009 metų kovo 16 dieną, poliklinikos direktorė Jelena Kutkauskienė vasario 29-ąją priėmė įsakymą, kuriuo panaikinta kineziterapeuto darbo vieta. Bet net jei ir panaikino tą vietą, tai teismas pasisakė, kad aš vis tiek turiu į ją pirmumo teisę.

Tuo labiau, kad bendradarbė atėjo vėliau. Dirbau daugybę metų, be to, esu profsąjungos pirmininkė, turiu mažametį vaiką.

Tad bent jau pagal tris kriterijus man priklauso pirmumo teisė“, – sakė moteris.

Deja, ne tik šis, bet ir dar 3 laimėti teismai specialistei ramybės neatnešė. Vos grįžusią į darbą, ją nubaudė drausmine nuobauda už tai, kad be eilės nepriėmė slaugos administratorės proteguojamo paciento.

Anot A. Kavaliauskaitės, daroma viskas, kad neiškentusi spaudimo ji išeitų iš darbo pati.

Moteris neabejoja, kad bet kurią akimirką gali būti vėl atleista. Pati direktorė, anot jos, rankų teptis nenori, tad leidžia savivalę, patyčias ir terorą vykdyti poliklinikos darbuotojams.

Įžeidė poną

Viskas prasidėjo dar 2009-iais, kai medikų profsąjungos pirmininkė A. Kavaliauskaitė ėmėsi reikalauti parlamentinės Sveikatos ministerijos kontrolės, norėdama apginti sveikatos priežiūros specialistų teisę į normalias darbo valandas bei protingą poilsio laiką.

Tada moterį pasiaiškinti iškvietė Seimo sveikatos reikalų komiteto pirmininkas Antanas Matulas. „Mane išsikvietęs jis tiesiai paklausė – kas aš tokia ir kaip drįstu trukdyti dirbti?

Kai atsakiau, jog esu profsąjungos pirmininkė, nukirto – „na ir kas“ – ir pareiškė, kad mane užsipuls 80 procentų medikų, jei dar kelsiu parlamentinės kontrolės klausimą. Parlamentaras atrodė apstulbęs, kad ne jis vienas gali priiminėti politinius sprendimus ir lemti mūsų likimus“, – prisimena moteris.

Po tokio komiteto pirmininko elgesio ji kreipėsi į Seimo etikos komisiją dėl psichologinio smurto. „Jūs įžeidėte poną Matulą“, – tada Albinai pareiškė naujai išrinka direktorė J. Kutkauskienė (į ekspertai.eu klausimus atsakyti ji nepanoro).

Šis pokalbis įvyko 2010 metų kovo 8 dieną, o jau kovo 22-ąją A. Kavaliauskaitė buvo atleista iš darbo.

Anot jos, spaudoje teko skaityti, kad A. Matulas ir Kęstutis Kutkauskas, poliklinikos direktorės J. Kutkauskienės sutuoktinis, yra geri pažįstami ir A. Matulas protegavo J. Kutkauskienę įsidarbinant Valstybinėje ligonių kasoje. Be to, moteris pati mačiusi, kaip prieš konkursą į Karoliniškių poliklinikos direktoriaus vietą Seimo sveikatos reikalų komiteto pirmininkas buvo atvykęs į polikliniką agituoti už J. Kutkauskienę. „Galima įtarti, kad ne be A. Matulo pagalbos ji čia sėdi. Galbūt norėdama atsidėkoti ir pasistengė išmesti mane iš darbo“, – svarstė A. Kavaliauskaitė.

Maža to, Albiną pradėjo persekioti SODRA. Ji buvo nubausta atgaline data už sausio 13 ir 14 dienas, nors nedarbingumo pažymėjimų išdavimo tvarka buvo „pažeista“ sausio 15-ąją, nes moteris nusprendė eiti į darbą ir nenuvyko apžiūrai pas šeimos gydytoją.

„SODRA galėjo neapmokėti nedarbingumo nuo sausio 15 dienos, tačiau jiems nebuvo kaip, nes aš pati netęsiau nedarbingumo. Todėl sugalvojo atgaline data – už sausio 13 ir 14 dienas“, – painią istoriją pasakojo moteris.

Tik vėliau iš spaudos ji sužinojusi, kad K. Kutkausko įmonė „Limeta“ finansavo Rimanto Dagio (tuomečio Socialinės apsaugos ir darbo ministro) rinkimų kampaniją. „O juk tai pirmasis ministras, kurį mitingais privertėme atsistatydinti“, – prisiminė Karoliniškių poliklinikos darbuotoja.

Darbe baisiau nei kalėjime

Sugrįžusi į darbą A. Kavaliauskaitė priversta kasdien savęs klausti – kas nutiko valstybei ir jos žmonėms, jei gali vykti tokie dalykai.

Darbo sąlygas moteris prilygino Gvantanamo kalėjimui. Psichologinis smurtavimas ir spaudimas tapo kasdienybe, kiekvienas žingsnis sekamas, prižiūrimas ir skundžiamas, ji jaučiasi tarsi kalinys.

„Prieš mane pasitelkiama viskas, ką tik įmanoma sugalvoti. Todėl stengiuosi nepažeisti nė vienos instrukcijos ir į darbą susiruošiu kaip kareivis“, – pasakojo kineziterapeutė, priversta dirbti masažiste.

Direktorė J. Kutkauskienė radijo laidose buvo pareiškusi, jog neįsivaizduojanti, kaip Albinai reikės dirbti, nes bendradarbiai esą prieš ją nusiteikę. Esą norėdama apsaugoti nuo kolegų neapykantos ji ir nenorinti grąžinti neteisėtai atleistos specialistės į darbą. „Susidariau įspūdį, kad direktorė arba visiškai nevaldo situacijos, arba leido darbuotojams suprasti, kad visi, norintys jai įsiteikti, mane pultų“, – piktinosi profsąjungos pirmininkė.

Kai moteris po Aukščiausiojo teismo sprendimo per vargus sugrįžo į darbą, jai buvo sudarytos ypatingos sąlygos. „Nuvažiavusi į polikliniką vienintelė turiu leistis į nevėdinamą rūsį, persirengti sintetiniais, ryškiai mėlynos spalvos, gal 10 dydžių per dideliais drabužiais ir dirbti itin sunkų fizinį darbą, kurio dirbti man nepriklauso“, – teigė direktorės valia masažuotoja tapusi Albina.

Aštuonių valandų darbo dieną ji praleidžia tarsi termose, kur gaivesnio oro gali įkvėpti tik tada, kai pūsteli skersvėjis. Be to, iš kabineto masažuotoja niekur negali išeiti be leidimo, nesuderinusi su skyriaus vadovu, išskyrus pietų pertrauką.

Visai neseniai, neištvėrusi tokių sąlygų, ji patyrė šiluminį smūgį ir buvo išvežta į ligoninę. Tačiau moters skundų ir tada niekas neišgirdo.

Anot specialistės, jos darbas skiriasi net ir nuo masažuotojų, nes šios gali pačios registruoti pacientus, o Albinai juos užregistruoja administracija. Kineziterapeutas gali daryti masažą, šildymo procedūras, mankštas, bet A. Kavaliauskaitei skiriamos tik vienos rūšies procedūros – pačios sunkiausios, reikalaujančios didelės fizinės ištvermės. Nors ant jos kabineto durų užrašyta „Kineziterapeutas“, tačiau dabar moteris priversta daryti vien tik masažą.

„Tokios pareigos man buvo skirtos, kad mane pažemintų bendradarbių akyse, sugniuždytų, kad aš neištverčiau ir pabėgčiau. Ir aš net nebeturiu galimybės pasipriešinti.

Gegužės 11 dieną direktorė specialiai man sukūrė naują įsakymų – pareigų instrukciją. Ten nurodyta, kad turiu paklusti bet kokiam tiek žodiniam, tiek raštiškam nurodymui, tiek skyriaus vedėjo, tiek slaugytojos, tiek kitų poliklinikos darbuotojų.

Jei jie man skiria daryti masažą, aš darau masažą“, – pasakojo kineziterapeutė.

Eilėse – 600 pacientų

Poliklinikoje susidaro milžiniškos pacientų eilės. „Aš pabandžiau užsiregistruoti pas savo gydytoją, tai laisvo laiko yra tik rugsėjo mėnesį. Čia žmogus gali ir numirti nesulaukęs pagalbos“, – piktinosi Samdomų darbuotojų profesinės sąjungos (SAMPRO) pirmininkė Irina Judina.

Anot A. Kavaliauskaitės, taip yra todėl, kad dėl trigubai padidinto administracijos aparato nebeliko pinigų paslaugoms, darbuotojų atlyginimai maži, jie bėga iš šios poliklinikos ir nelieka žmonių, kurie aptarnautų pacientus.

Be to, keistas ir darbo organizavimas: registracija vyksta 25 dieną. Žmonės ateina nuo 4 valandos ryto ir laukia.

Praėjusį mėnesį buvo susidariusi 600 žmonių eilė. Ir laukdami tokioje eilėje ligoniai negali būti įsitikinę, kad bus priimti, nes baigiasi talonėliai...

Lietuvos medikų profsąjungos pirmininkė teikė savo pasiūlymus dėl darbo sąlygų ir organizavimo, bet jai buvo nurodyta nesikišti.

Tačiau teismams lėšos yra švaistomos be gailesčio. Anot A. Kavaliauskaitės, poliklinika turi teisininkę, bet turbūt nelabai pasitiki jos kompetencija, todėl samdė privačią ir nepigią advokatų kontorą. „Vien pirmos instancijos teisme sumokėjo virš 6000 litų, o kokią sumą kainavo Apygardos teismas – nuslėpė.

Bet esminis dalykas – kad turėdama teisininką, išlaikomą iš mokesčių mokėtojų pinigų, direktorė dar drįsta švaistyti lėšas prabangiai advokatų kontorai“, – sakė visas bylas laimėjusi Albina. Vien bylinėjimosi su ja išlaidos poliklinikai atsiėjo beveik 100 tūkstančių litų.

A. Kavaliauskaitė spėja, kad tokios padėties priežastis gali būti noras nuvaryti polikliniką iki bankroto, o tada ją nebrangiai privatizuoti.

Poliklinikos – 5 tūkstančių kvadratinių metrų pastato su visa įranga – likutinė vertė buvo apie 3,5 milijono litų. Kai už 3 milijonus europinių lėšų pakeitė šildymo sistemą ir langus, vertė padidėjo tik virš 4 milijonų.

Dar suremontuotas stogas. Dabar pastatą apšiltins už darbuotojų užmokesčiui skirtus pinigus (darbo užmokesčio fondas 2011-iais buvo sumažintas 5 milijonais), o iš europinės paramos gautas lėšas panaudos savo reikmėms.

„Manau, kad viską sutvarkius poliklinikos vertė nesieks 10 milijonų. Todėl sukuriamos ypatingai nepalankios sąlygos pacientams, kad bėgtų į kitas poliklinikas ir ištiktų savaiminis bankrotas, o tada sava „chebrytė“ privatizuos polikliniką“, – svarsto profsąjungos pirmininkė.

Moteris sakosi savo darbą norinti atlikti kuo geriau, tačiau Karoliniškių poliklinikoje, anot jos, pacientai jau seniai yra tapę verslo objektais. „Pacientui, kuris užsisako mokamą masažą, turėtų būti skiriama 30 minučių laiko, bet pagal grafiką numatyta vos 20 minučių. Tad aš esu verčiama pažeisti paciento teises gauti kokybišką paslaugą, bet elgiuosi teisingai. Čia jie įpratę viską daryti „konvejeriu“, – piktinosi kineziterapeutė.

Be to, poliklinikoje yra proteguojamų pacientų, kuriems sudaromos išskirtinės sąlygos. Moteris pasakojo, kad nepriėmusi slaugos administratorės Vilmos Paltarackienės proteguojamo asmens parašė pranešimą direktorei, bet ši į tai nekreipė jokio dėmesio.

„Tai reiškia, kad tokie reiškiniai toleruojami“, – sakė A. Kavaliauskaitė.

Dar daugiau – maždaug po mėnesio ji buvo iškviesta į kabinetą ir liepta pasiaiškinti, kodėl nepriėmė paciento be eilės. Kabinete sėdėjo 7 moterys, tarp jų psichiatrė ir Karoliniškių seniūnė.

Anot profsąjungos pirmininkės, psichiatrė kviečiama siekiant įbauginti kaip senais sovietiniais laikais – jei būsi nepaklusni, tau gali ir diagnozę nustatyti... „Buvo kalbama, kad po televizijos bokšto šturmo man pasimaišė protas, todėl dabar, kur tik mane iškviečia, visur sodina psichiatrą.

O gal kažką nustatys“, – su nuoskauda stebėjosi sausio 13-osios įvykių dalyvė, gynėja, nukentėjusioji, už drąsą ir ištvermę ginant Lietuvos Nepriklausomybę apdovanota Vyčio ordinu.

Bet ir laisvoje Lietuvoje moteris priversta gyventi kasdienėje įtampoje ir gintis. Tąkart iš kabineto ji išėjo gavusi nuobaudą – už tai, kad nesutiko be eilės priimti proteguojamo kliento.

Vienintelis būdas kovoti – dirbti toliau

Vis dėlto A. Kavaliauskaitė neketina pasiduoti spaudimui.

„Aš nieko nepažeidžiau, net Aukščiausiasis teismas įrodė, kad mano atleidimas buvo neteisėtas. Kodėl dabar turėčiau savo noru išeiti iš darbo?“

- klausė moteris, pasiryžusi toliau dirbti net ir tokiomis sąlygomis. „Žmonės ištvėrė Sibirą ir koncentracijos stovyklas, tai ar aš, gyvendama civilizuotoje, teisinėje valstybėje, galiu neištverti?

Čia ne kalėjimas, nepadariau jokio nusikaltimo, nesu nuteista ar nubausta. Esu laisva pilietė.

Suprasčiau, jei priverstinis darbas būtų skirtas kaip bausmė, bet šiuo atveju aš pati jį pasirinkau. Bet jei darbdavys nederamai elgiasi, nesudaro tinkamų ir saugių darbo sąlygų – manau, kad būtent jis ir turėtų būti atleistas iš pareigų, o ne aš turėčiau pasitraukti iš kelio tokiai savivalei“, – įsitikinusi kineziterapeutė.

Nėra vieniša

Samdomų darbuotojų profesinė sąjunga parengė peticiją, skirtą A. Kavaliauskaitei palaikyti. „Be kitų adresatų, kreipėmės ir į Seimo Sveikatos ir Žmogaus teisių komitetus. Tiesiog nebežinome, kokių priemonių imtis, kad padėtume taip beširdiškai ir įžūliai persekiojamam žmogui“, – sakė SAMPRO pirmininkė I. Judina.

Pati A. Kavaliauskaitė jaučia dėkingumą už palaikymą, nes vienai atsilaikyti prieš stipresniųjų spaudimą būtų sunku: „Smagu, kad nelikau su savo kovomis viena.

Juk visa tai ištverti ryžausi tam, kad parodyčiau, kokie metodai naudojami, siekiant sunaikinti sistemai neparankų žmogų“. Anot jos, peticija yra svarbi ne tik kaip moralinė parama jai pačiai.

Galbūt – tikisi moteris – žmonėms ši istorija parodys, kad vis dėlto įmanoma pasipriešinti tiems, už kurių didžiulė galia ir pinigai.

A. Kavaliauskaitės pavyzdys paskatino ir kitus poliklinikos darbuotojus kovoti už savo teises.

Jau yra iškeltos trys bylos dėl neteisėto atleidimo iš darbo. „Žmonės suprato, kad jei laimėjau aš, tai gali laimėti ir jie.

Iš pradžių buvo daug atleistų darbuotojų, bet visi nusivylę pakampėmis svarstė, kad atėjo milijonieriaus žmona, ir ką tu, žemės kirmine, gali padaryti prieš mafiją. Bet mano laimėjimas viską pakeitė.

Visi pamatė, kad ir tą mafiją galima nugalėti, tik reikia nenuleisti rankų“, – sakė Albina.

Anot jos, net ir poliklinikoje ji nėra visai vieniša ir ne visi ją puola, norėdami įsiteikti direktorei. Nors vos sugrįžus į darbą bandyta skyriuje rinkti parašus, kad kolegos esą nenori dirbti su Albina, ši iniciatyva sužlugo.

„Manau, tai parodo, kad yra mane palaikančių bendradarbių, kurie nesutinka pasirašinėti dokumentų vien tam, kad parodytų lojalumą administracijai. Vis dėlto padorių žmonių šitoje poliklinikoje yra, ir jų pakankamai daug“ , – džiaugėsi Albina.

Nuorodą į peticiją ekspertai.eu skelbė ČIA.

[gallery order="DESC" columns="2" orderby="post_date"]

Naujausi

Stručiui smėlio neužteksPranešimai ir laiškai · 2026-07-15Ką šiandien pasakytų Žalgirio mūšio nugalėtojai?Nuomonės · 2026-07-15Turkijos teismas prašo „Interpolo“ paskelbti Benjamin Netanyahu paieškąPasaulis · 2026-07-15Priedangų nežinomybė: tik penktadalis gyventojų tiksliai žino, kur slėptisKaras ir taika · 2026-07-15