Ukrainos kariai prieš šalies pardavimą(6)

Padėtis Ukrainoje išlieka dramatiška. Nors svarstomi galimi scenarijai, kurie galėtų atvesti prie taikos, realybė tokia: kovos tęsiasi. Ir tenka pripažinti – situacija vis sunkesnė būtent Ukrainos pajėgoms. Nenuostabu, kad kariškiai jau atvirai nepatenkinti tokia padėtimi.

Visai neseniai vieno iš dalinių kariškiai išsiuntė laišką, adresuotą kariuomenės vadui generolui Aleksandrui Syrskiui. Tai laiškas nuo brigados „Zaporožės sečė“ kariškių, ir po juo pasirašė brigados vadas, pulkininkas S. Žukas.

Laiškas prasideda citata: „Nuo 2014 metų kovojome Donbase, savo gyvybių kaina daug padėjome desanto bei mechanizuotoms brigadoms, palaikėme juos ugnimi.“ Kita citata jau liečia dabartinius įvykius: „Kai įsiveržė okupantai, mes įnirtingai kovojome ir pavyko pristabdyti jų veržimąsi įvairiomis kryptimis.

Nuo tikslių artilerijos smūgių žuvo tūkstančiai okupantų. Tikėjimas tuo, kad giname savo šalies nepriklausomybę, suteikė mums stiprybės.

Tačiau tuo metu, kai mes liejame kraują už savo Tėvynę, gindami kiekvieną gimto krašto metrą, šiltuose kabinetuose sėdintys veikėjai lobsta, pildo savo kišenes. Taigi, mus apgavo.

Ir štai iškyla klausimas: dėl ko visa tai?“

Klausimai pagrįsti, juo labiau kad minimų „šiltuose kabinetuose sėdinčių veikėjų“ sūnūs bei kiti artimieji labai retai randami fronte – dauguma jų yra užsienyje: Ispanijoje, Italijoje, Lietuvoje bei kituose kraštuose. O fronte esantys kariai žino, kad jų į nelaisvę patekę bendražygiai dažnai neįtraukiami į tuos sąrašus, kurie realiai apkeičiami.

Kodėl? Todėl, kad Ukrainos valdžios veikėjai stengiasi gelbėti neonacistinių brigadų, tokių kaip „Azovas“ ir panašių grupuočių, smogikus.

Brigados „Zaporožės seče“ kariškiai nusiuntė laišką kariuomenės vadui A. Syrskiui.

Svarbus momentas – yra dideli skirtumai tarp tradicinės kariuomenės ir tokių dalinių kaip „Azovas“, „Aidaras“ ir kitų panašių specifinių junginių. Iš kraštutinių fašistinių elementų suformuotos brigados turi dideles privilegijas, ir jų smogikai, net patekę į nelaisvę, dažnai būna apkeičiami ir grįžta į Ukrainą.

Tradicinės kariuomenės kariai dažnai nemėgsta tų neonacistų. Kartais tai pasireiškia itin ryškiai. Štai neseniai Odesoje karinių pajėgų vyresnysis leitenantas Aleksandras Salajevas nušovė žymų neonacistinės grupuotės „Dešiniojo sektoriaus“ veikėją Demjaną Ganulą.

Kadriniai kariškiai nemėgsta ir teritorinio komplektavimo centrų smogikų, kurie aršiai medžioja vyrus gatvėse, parduotuvėse bei kitose vietose ir prievarta gabena juos į frontą. Tokia medžioklė peržengia visas žmogiškumo ribas, juo labiau kad jėga iš miestų gatvių velkami vyrai dažnai nebūna nusiteikę atkakliai kovoti fronte. Tai įrodo ir ryškūs pralaimėjimai Kursko krašte.

Laiško pabaigoje teigiama: „Aš, brigados „Zaporožės sečė“ vadas, ir mano vadovaujami kariai esame pasirengę vykdyti jūsų įsakymus ir nukreipti ginklus prieš išdavikus.“ Taigi, kadriniai kariškiai jau atvirai kyla prieš korumpuotus klanus.

Ukrainos ateities gairės

Publicistė, žmogaus teisių gynėja Oksana Vyčienė teigia: „Ukraina jau atsidūrė tikroje kryžkelėje. Arba Ukrainos valdžia pritars JAV prezidento Donaldo Trumpo ir jo administracijos taikos iniciatyvoms, arba Zelenskio grupuotė gali skandalingai žlugti. Deja, net kariškių gretose ryškus nepasitikėjimas valdžios viršūnėse klestinčia korupcija. Akivaizdu, kad jau per kelis mėnesius galima tikėtis atomazgos.“