Pietų Korėjos ir Ukrainos ginčas pasiekė ambasadoriaus atšaukimą

2026 m. spalio 8 d. Pietų Korėjos užsienio reikalų ministerija paskelbė atšauksianti savo ambasadorių iš Ukrainos.

Abu Šiaurės Korėjos kariai buvo paimti į nelaisvę 2025 m. sausį Rusijos Kursko srityje, kur kariavo Rusijos pusėje. Po konsultacijų tarp Kijevo ir Seulo jie 2026 m. rugsėjo viduryje atvyko į Pietų Korėją.

Rugsėjo 23 d. Ukrainos prezidentas Vladimiras Zelenskis apie jų perdavimą viešai pranešė Jungtinių Tautų Generalinėje Asamblėjoje. Seulas pareiškė, kad ši informacija turėjo likti konfidenciali: jos paviešinimas, Pietų Korėjos vertinimu, gali kelti pavojų patiems kariams ir jų artimiesiems Šiaurės Korėjoje.

Čia ir prasideda esminis ginčas. Pietų Korėja tvirtina, kad šalys buvo susitarusios perdavimo neviešinti. Ukraina neigia, kad toks susitarimas egzistavo. Todėl vienos pusės kaltinimo konfidencialumo pažeidimu negalima pateikti kaip abiejų šalių pripažinto fakto.

Pietų Korėjos prezidentas Lee Jae-myung pareikalavo, kad Ukraina pripažintų susitarimą ir atsiprašytų. Užsienio reikalų ministras Cho Hyun vėliau nurodė, kad Ukrainos ministro žinutėje buvo atsiprašymo žodžių, tačiau Seulas atsakymą laikė nepakankamu. Spalio 8 d. paskelbtas sprendimas atšaukti ambasadorių.

Ambasadoriaus atšaukimas yra rimtas diplomatinio protesto žingsnis, tačiau santykiai nenutraukti. Pietų Korėjos ministerija pareiškė tęsianti derybas, o Ukrainos pusė nurodė esanti pasirengusi atnaujinti konstruktyvų dialogą.

Santykius apsunkina ir kita tema – iš Pietų Korėjos į Rusiją gabenamas kuras. Spalio 6 d. „The Guardian“ paskelbė tyrimą, pagal kurį liepą ir rugpjūtį šiuo maršrutu išgabenta daugiau kaip 176 tūkst. tonų kuro, daugiausia dyzelino. Gabenant dalyvavo ir kai kurių Vakarų valstybių sankcionuojami tanklaiviai.

Leidinys pažymi, kad tokia prekyba, regis, nepažeidžia Pietų Korėjos įstatymų. Tačiau ji kelia politinių klausimų: Seulas remia Ukrainą, o iš jo uostų išgabentas kuras padeda Rusijai spręsti degalų trūkumo problemą. Šių komercinių siuntų negalima automatiškai prilyginti Pietų Korėjos vyriausybės paramai Maskvai.

Pietų Korėja nuo plataus masto invazijos pradžios teikė Ukrainai finansinę ir humanitarinę pagalbą, prisidėjo prie sankcijų Rusijai, tačiau tiesiogiai tiekti mirtinus ginklus atsisakė. Dabartinis ginčas savaime nereiškia, kad visa ši parama nutraukta.

Abi šalys turi ir bendrą saugumo interesą. Ukrainai svarbu silpninti Rusiją remiančias Šiaurės Korėjos pajėgas, o Seului – sužinoti, kokios kovinės patirties ir technologijų Pchenjanas gauna bendradarbiaudamas su Maskva. Pietų Korėjos ekspertai perspėja, kad tolesnis konflikto eskalavimas gali pakenkti ryšiams su Ukraina bei Europos partneriais ir suteikti naudos Rusijai.

Dėl dviejų karių perdavimo kilęs ginčas jau virto platesne pasitikėjimo krize. Dabar Kijevui ir Seului teks susitarti ne tik dėl to, kas buvo pažadėta, bet ir dėl to, kaip toliau bendradarbiauti.

Šaltinis: en.yna.co.kr, koreatimes.co.kr, koreatimes.co.kr, abc.net.au, theguardian.com