Vienintelis priklausomas tinklalapis Lietuvoje
Nesiskaitymas su piliečiais prasidėjo ne Garliavoje ir ne po to, kai nebeliko Drąsiaus Kedžio – ten ir tada jis tiesiog įgavo labiausiai matomą išraišką, kokios lietuviai iš pačių rinktos valdžios iki tol nebuvo patyrę. Nors požymių būta – juk sušaudė guminėmis kulkomis demonstrantus prie Seimo.
Žinoma, Garliava tapo išskirtine dar ir todėl, kad piliečių pasipriešinimas užsitęsė ir peraugo į politinę – rinkiminę plotmę. Tačiau nesiskaitymo pradžia ir šaknys yra giliau.
Jos prasideda ten ir tada, kai suabejojama žmogaus galimybėmis, visų pirma jo gebėjimais pačiam savo darbu pelnytis duoną. Girdi, valstybė jam turi padėti.
Skamba kilniai ir kartu viliojančiai – toliausiai pažengę klasikiniai žmonių prievartautojai romėnai tai apibūdino žodžiais „Duonos ir žaidimų“. Nekenks pastebėti, kad ir romėnų teisė pagrįstai laikoma šiuolaikinės teisės pamatu.
Nuo tada maždaug tokiais bei panašiais argumentais ir grindžiami visi karai bei prievartos. Juk dėl blogo tikslo žmonių į mirtį nepasiųsi.
Moderniosios Lietuvos atveju viskas vyko palyginti lengvai ir greitai. Dar sovietmečiu išpurentoje dirvoje, kurioje be valdiškos malonės savimi pasirūpinantis žmogus buvo prilygintas nusikaltėliui, o bet koks verslas vadintas neigiamą atspalvį tebeturinčiu spekuliacijos vardu, ir po Nepriklausomybės atgavimo tęsėsi itin neigiama viešumoje eskaluojama pažiūra į verslą – tai truko tol, kol absoliuti dauguma geriausių valstybinių objektų atsidūrė rankose tų, kurių vienintelis verslas ir buvo to turto „įsisavinimas“.
Visi, kurie nepriklausė „saviems“, o jei dar ir bandė reikšti savarankišką nuomonę, baigė liūdnai – kas pateko į kalėjimą, kas nusižudė pats, neišlaikęs įtampos ir geometrine progresija augančių skolų, ką nužudė kiti, kas dingte dingo – pabėgo iš šalies ar kaip kitaip – ir, žinoma, jie visi buvo banditai bei šiaip visokie nusikaltėliai. Žiniasklaida čia irgi neliko nuošaly.
Tie, kas iš valdiškų kabinetų visą šitą procesą kontroliavo, ant pastarųjų noriai nurašinėjo savo pačių klastas. Juk nugalėtojai neteisiami.
Štai čia tiems „neteisiamiems“ ir prireikė „teisinės apsaugos“ – žargonu tai vadinama „stogu“. Treninguoti banditėliai šitoje svorio kategorijoje neturėjo jokių šansų ir turto dalybų svorio centras vienareikšmiškai įsitvirtino valdiškose įstaigose.
Nemanau, kad turinčių informacijos bei realios galios ją panaudoti įstaigų galiūnai būtų nusišalinę ir nesikišę į procesus – kur jau čia arbitro vaidmuo, kai gali ir pats sušvilpti, ir raudoną kortelę parodyti, ir į vartus mušti! Čia ir prasidėjo stambėjančio verslo, ir toliau nemėgstamo gyventojų tarpe, ir valdžios struktūrų, tebeturinčių valdymo svertus, simbiozė.
Vieni, kurie veikė kartu su valdininkija, pūtėsi ir turtėjo, gi tie, kad nenorėjo mokėti dabar jau valstybiniam „stogui“, geriausiu atveju liko stambiojo verslo paraštėse ar net buvo nustumti „į šešėlį“. Kai kurie neapsikentė ir patys patraukė į politiką – tiesa, nedrįsčiau teigti, kad nuo to jų problemos sumažėjo.
Taip atsirado valstybinis kapitalizmas, prieš kurį savarankiškai verslauti pamėginęs pilietis neturi jokių šansų. Kas netiki – tegu pabando išvystyti realų verslą pats, nepatekdamas į itin ydingą ratą, kuriame visokie „otkatai“ ir vokeliai yra tik žaidimo dalis.
Tai neišvengiamai palietė ir renkamą vadžią, nes pagal demokratines žaidimo taisykles per rinkimus formuojamas Seimas, o jo dauguma „stato“ Vyriausybę. Dabar tos taisyklės jau pakankamai aiškios, o valstybinis turtas irgi išsidalintas.
Tačiau tebėra biudžetas ir Europos Sąjungos lėšos – visa, kas vadinama „loviu“. Žmonėms nuo to ne geriau.
Štai čia, jungtinėje valdžiažmogių ir kapitalo rinktinėje, ir išauga tas visiško nesiskaitymo su „nepriklausančiais klubui“ medis, kuris yra blizgus savo išore, tačiau tiesiog apkibęs nuodingais vaisiais, kurių nevalia valgyti. Visa kita yra tik daugiau ar mažiau regimos pasekmės.
Grįžtant prie Garliavos, reikia pasakyti, kad pasekmė pasitaikė ypač regima ir žmonių kantrybė trūko. Ir ačiū Dievui.
Tačiau jei norime spręsti visos Lietuvos, o ne vien Garliavos problemą, reikia kovoti ne su pasekme, o ieškoti jos priežasties. Ir čia metas paklausti savęs – o ko mes tikimės iš valstybės?
Kad gintų? Ar kad maitintų?
Šiandien akivaizdu, kad ir viena, ir kita ji daro itin prastai – apie milijonas emigrantų, o vietoje gynybos – ginkluotų robokopų antpuolis „aušrelei auštant“.
Valstybė privalo užtikrinti savo piliečių teises ir laisves – ir daugiau nieko. Jei ji neatlieka šių dviejų užduočių – jai nėra jokio pateisinimo ir pati jos egzistencija yra nepagrįsta, o kalbant teisine kalba – nusikalstama.
Kitaip tariant, valstybės užduotis yra analogiška, kaip sportinių varžybų arbitro – ne pačiai pelnyti kuo daugiau taškų, o tik prižiūrėti, kad būtų rungiamasi pagal susitartas taisykles – visų pirma, kad jokia komanda ar joks žaidėjas neturėtų išskirtinių (nekonkurencinių) sąlygų visų likusiųjų atžvilgiu. Iš čia – geriausia valstybė yra ne ta, kuri „sukuria“ daugiau gerovės, o ta, kuri mažiausiai trukdo tą gerovę susikurti patiems piliečiams.
Visa kita yra melas. Kaskart, kai išgirstu pezant apie mažas gydytojų ir mokytojų (skaityk – biudžetininkų) algas, išsyk pagalvoju, jog šitos kalbos kartojamos nuo kokių 1991 metų imtinai, tuo tarpu minėtieji mokytojai ir eiliniai gydytojai kaip vargo, taip ir vargsta.
Valdžiažmogių „pragyvenimo minimumui“ tuo tarpu pinigų nepritrūko. Apie pensininkus net kalbėti nepatogu...
Kai valstybė imasi ne savo reikalų (ne teisių ir laisvių užtikrinimo), bet pradeda „kurti gerovę“, ji neišvengiamai pasuka vienu iš dviejų į monopolizmą vedančių kelių: a) tampa komandine ekonomika, kaip komunistiniuose kraštuose, kur apie jokias laisves ir teises net ir kalbos nėra; b) tampa valstybinio kapitalizmo šalimi, kur stambus kapitalas diktuoja įstatymus ir išgyvenimo sąlygas. Istoriškai taip jau susiklostė, kad Lietuvai tenka išgyventi abu šiuos pragarus...
O štai kaip tai galima spręsti nebe teoriniu lygmeniu, o visiškai konkrečiai: Šiandien pirmas privalomas ir realią naudą gyventojams duodantis padoraus politiko žingsnis turi būti šilumos ūkio demonopolizavimas. Tai reikštų neginčijamą teisę kiekvienam šilumos vartotojui pačiam pasirinkti jos tiekėją, vietoje privalomos sutarties su monopolininku, kuris dar yra ir pelno siekianti bendrovė.
Taigi, dabartinė padėtis neišvengiamai veda prie beribio išnaudojimo, kai vartotojas yra gręžiamas be jokios atodairos. Praktinis sprendimas labai paprastas – kiekvienas namų ūkis, jei tik nori, turi turėti teisę ir galimybę atsijungti nuo centralizuotos sistemos kada panorėjęs.
Ir nereikia gąsdintis, kad dėl to sužlugs visa šilumos sistema – tiesiog šilumininkai beregint sumažins kainas. Štai ir viskas.
Beje, nekenks pastebėti, kad toks didelis miestas, kaip Londonas, sėkmingai išsiverčia be centrinės šildymo sistemos. Aišku, sekantis žingsnis, tikėtina, bus jau šilumininkų ginčai su kredituojančiais bankais – va, čia ir atsiskleis visas grožis, kas nusiurbia mūsų pinigėlius.
Bet tai jau antras padoraus politiko žingsnis. Jei niekas nesukliudys, apie jį parašysiu vėliau.
Komentarai (24)
Didžiuokitės, Lietuvoje, DEMOKRATIJA...
Seimo Audito komitete aiškinomės, kiek D. Kuolys "susižėrė" tų milijonų. Paaiškėjo, kad projektas 3 metams 120 mokyklų, D. Kuolys dirbo neatlygintinai, avansas buvo pervestas 200 tūkst. , turės būti paskirstytas tarp keliolikos partnerių ir tų 120 mokyklų. D. Kuolys dėl dėl keturių milijonų: "Tai su daugybe partnerių (jų per 20) parengtas ir prieš metus ŠMM konkursą laimėjęs pilietinio ugdymo projektas. Daug savanoriškų pastangų skyriau jį kurdamas. Ir tik tam, kad Lietuvos jaunimas įgytų geresnį nei iki šiol pilietinį išsilavinimą, kad jau mokyklose imtųsi aktyvios pilietinės veiklos. Didžioji beveik trejus metus truksiančio projekto lėšų dalis bus skirta 120 Lietuvos mokyklų, konkretiems mokyklų projektams įgyvendinti. Jokios asmeninės naudos iš šio projekto neketinau turėti ir neturėsiu. Jau seniai Pilietinės visuomenės instituto direktoriumi dirbu kaip savanoris, neimdamas jokio atlygio už darbą. Visas šias aplinkybes gerai žinojo ir VSD, ir jo kuruojama liberalcentristų partija, ir VSD valdoma žiniasklaida, tačiau propagandiniais sumetimais jas nutylėjo. Smulkiau - civitas. lt/lt/? pid=7&id=111
eikit su savo kalbomis apie dieva i kitus laikrasčius.Čia sprendžiami rimti klausimai.Nemalonu jusu klausytis.Nejaugi jus su savo tamsumu ir bukumu negalite visur nelisti.Eikit pas paksus ,ten rasit klausytojus.Ta siuveja Lološvili burusi ant tualetinio popieriaus ten buvo labai gerbiama .kur ji dabar?
Yra žmoniško gyvenimo pabaiga ir valstybės prievolėms , ir seimūnams, ir piliečiams. Kol kas nevykdomas Prezidentės dekretas dėl neteisėto praturtėjimo stabdymo. Straipsnyje pagrįstai nurodoma šilumininkų ir valdzios monopolija, kuriantį košmarišką daugumos piliečių gyvenimą žiemos metu. As paskaičiavau, kad yra labai ekonomiški buto apšildymo būdai, jei nebūtų šilumos įstatymu draudimo atsijungti nuo atsiprašant dūrinimo šiluma. Valdzia suaugusi su monopoline oligarchija turi būti pakeista. Teismai manęs dėl šildymo laisvės negina.
geri jusu komentarai... nesuprantu kodel kiti stengiasi jus pamokyti ar paaukleti... turbut negali visiems itikti - o pavyzdziui man patinka juos skaityti.
Tamsta kalbi apie Dievą, apie ištkimybę jam. 10 Dievo įsakymų yra sakoma: "Netark Dievo vardo be reikalo". Tai, kur tamstos ištikimybė Dievui? Ir su atmintimi pas Tamsta yra labai kreivai. Krikščionybė nuo judaizmo atsiskyrusi religija. Čia vėl kažkokia tia abrakadabra: "Žydai klydo tiek, kiek klystam mes ir šiandien darydami nuodėmes, klimpdami į nuodėmės purvą, leidžiamės apgaunami, kad laimė yra garbėje, turtuose, ir t. t." Apie ką tamsta kalbi? Kalbi lyg būtum nuo kažko apsvaigęs. Na, negalima būti su tokia visiškai vaikiška sąmone. Ir žydai klimpo į nuodėmes, ir mes klimpstam į nuodėmes. Tai, kas tamsta verčia klimpti į tas nuodėmes? Ar yra tokia kontora, kuri verčia tave klimpti į nuodėmes? Tikriausiai pats tai darai ir įsivaizduoji, kad visi čia tokie įklimpę į nuodėmes. Tai jeigu įklimpai į nuodėmes, tai sėsk į taksi ir važiuok pas kunigą. Nueik iš pažink jas ir sugrįžk žmogum. Ko čia dabar dejuoti ant viso pasaulio. Nėra žmonių, kurie nebūtų suklydę, ir nėra žmonių, kurie nebūtų nusižengę. Tačiau tos pražangos yra skirtingos. Pedofilas turi vienas pražangas, o sąžiningas žmogus kartais pergyvena ir dėl menkiausios klaidos, kas yra irgi blogai. Jeigu tamsta prisidirbai, tai ir keliauk pas kunigą arba pas rabiną. Ko čia reikia dejuoti, prispaustam savų nuodėmių, ir visus žmones tapatinti su savo nuodėmėm. Nejaugu iki šiol nesupratai, kad jos yra individualios? Nors tai ir neįtikėtina, bet visko gali būti...
Debesėliui Jėzus kažkada sakė Natanieliui: "“Natanieli, tu teisingai nusprendei; aš nelaikau Raštų tuo, kuo juos laiko rabinai. Aš tikrai pasikalbėsiu su tavimi apie šituos dalykus, su sąlyga, kad tu apie tai nieko nepasakosi savo sielos broliams, kurie nevisi yra pasirengę tam, jog priimtų šitą mokymą. Mozės įstatymo žodžių ir Raštų mokymų iki Abraomo nebuvo. Tiktai pastaraisiais laikais Raštai iš tiesų buvo surinkti draugėn, kokius juos turime dabar. Nors juose yra tai, kas yra geriausia iš žydų tautos aukščiausių minčių ir troškimų, bet juose taip pat yra ir didelė dalis to, kas visiškai neišreiškia Tėvo danguje charakterio ir mokymų; dėl to iš tų geresniųjų mokymų aš turiu pasirinkti tas tiesas, kurios turi būti surinktos karalystės evangelijai. “Šiuos raštus sukūrė žmonės, kai kurie iš jų buvo šventi žmonės, kiti gi nebuvo tokie šventi. Šitų knygų mokymai išreiškia tų laikų, kada jie atsirado, pažiūrį ir apsišvietimo laipsnį. Kaip tiesos atskleidimas, pastarieji yra patikimesni už ankstesniuosius. Raštai yra klaidingi ir juos visus sukūrė žmonės, bet nepadaryk klaidos, jie iš tiesų sudaro religinės išminties ir dvasinės tiesos geriausią rinkinį, kokį tik būtų galima šiuo metu surasti visame pasaulyje." Lygiai tą patį galima pasakyti ir apie Naująjį Testamentą, išskyrus paskutinę frazę. Tam, kad tą suprastum, reikėtų paskaityti naują Apreiškimą - Urantijos Knygą, iš kurios paimta pacituota citata. Diskusiją galima pratęsti urantija.forum24.ru
Ir dar daugiau ...Šventame rašte galima skaityti ir apie šildymo kainas ,ir apie Venckienės ir mergaitės tragediją,netgi perkant mašiną ar butą,pirma reiktų pavartyti Šventą raštą...Juk kuklumas,paprastumas,ištikimybė vertybėms,gailestingumas visada padeda pasirinkti.Įkvepia.O šiaip autorius visada žvelgia giliai ir nuosekliai.
SUPER
kad mafija nemirtinga.Jei galingesnės valstybės su ja nesusitvarko,kur ten mums........
Vaidui VDS. Tikras šaltinis visais laikais ir amžiams yra Šventas Raštas, ten yra visa tiesa apie žmogų, Dievą, nuodėmę, dorovę, moralę, grožį, gailestingumą, meilę, santykį su Dievu. Dievas nesikeičia, Jis toks pats, ir savo nuostatų nekeitė, keičiasi žmogus vis labiau toldamas nuo Dievo. Bet žmogus be Dievo yra niekas, Jėzus yra pasakęs ,,jūs be manęs nieko negalite nuveikti". Žydai klydo tiek, kiek klystam mes ir šiandien darydami nuodėmes, klimpdami į nuodėmės purvą, leidžiamės apgaunami, kad laimė yra garbėje, turtuose, ir t. t. Istorija kartojasi nuolat per visus amžius, per visas kartas, tautas. Jėzus nurodo kelią į laimę ir pirmiausia į tai primena žvelgti gyliau ir plačiau, iš amžinybės perspektyvos. Taigi, yra Dievas, yra dangus, yra pragaras, žmogus renkasi savo gyvenime savo veiksmais, pasirinkimais, yra Dievo gailestingumas. bet yra ir Dievo teisingumas. Kuo toliau žmogus tols nuo Dievo, tuo blogiau pačiam žmogui, ne Dievui, Dievui tiesiog skauda širdį dėl žmogaus kvailumo sekant pasaulio blizgučiais. Nes atsakomybė prieš Dievą yra, bus susitikimas su Dievu taip pat, ar anksčiau ar vėliau. Dvasingumas tikras, gražus ateina iš Dievo, nes tai jau Šventoji Dvasia-tiesos, meilės, šviesos, tikėjimo, vilties ir meilės dvasia, tai kilnumas, pasiaukojimas, pagarba, beribė pagarba viskam. Jėzus sako, ,,pažinsite iš darbų, iš vaisių kas yra kas". Taip pat Jis sako, ,,kai ateisiu antrą kartą ar berasiu žemėje tikėjimą", o tai reiškia ištikimybę Dievui. krikščionybėje glūdi beribis grožis, jau vien ,,Meilės himnas" iš laiško korintiečiams tikras perlas, o įvairūs dvasingumo mokymai, ten yra lobių lobiai.
su malonumu paskaitau gerb. Šarūno straipsnius. Paprasta, bet ne prasta, aišku ir tikslu. Laukiame naujų įžvalgų.
Puikus analitinis straipsnis Sarunai.Sveikinu.
kai šis ponulis pradeda tapatinti gumines kulkas į chuliganus ir policijos smurtą Garliavoj ,susimastai ar čia kvailas populistas lendantis į viešumą ,ar Kuprevičiaus tipo "specialistas" dirbantis savo darbą.
gerb.Navickiui ! Ir paprastam, bet neprastam skaitytojui viskas suprantama, saunu. aciu !
``Tačiau jei norime spręsti visos Lietuvos, o ne vien Garliavos problemą, reikia kovoti ne su pasekme, o ieškoti jos priežasties``. Labai teisingai! Ačiū autoriui ir laukiame sekančio straipsnio. DK administracijai reikia kuo greičiau pateikti skaitytojams rimtą programą. Skelbti ją visur, kur tik galima. Tegu žmonės diskutuoja ir duoda pasiūlymus. Laiko liko labai mažai!
kad tai pakankamai argumentuotas straipsnis. Dėkoju autoriui.
Visi ydingi procesai prasideda nuo dvasinių problemų. Visi gimstantys judėjimai daugiau ar mažiau stengiasi remtis kokiomis nors dvasinėmis vertybėmis. Drąsos Kelias skelbia, kad jis remiasi krikščioniškomis vertybėmis. O ar tai progresyvu? O kodėl ne katalikiškomis, o gal musulmoniškomis, o gal induistiškomis... Nesvarbu kas ir kuo besiremtų, tikrai progresyvios bus tik dvasinės vertybės visiems ir visokiausių tikėjimų žmonėms. Suinstitutintos kokios nors religinės vertybės visada labai daug praranda, būtent dvasingumo prasme. Nors ir labai gerbtini altaristas Varkala, kunigas Grigas, bet ir jie yra kilę iš tų pačių suinstitutintų religinių struktūrų, todėl net jie nėra visiškai laisvi, ir būtent dvasiškai. "Aukščiausiojo grožio suvokimas yra tikrovės atradimas ir integravimas: Dieviškojo gėrio atradimas amžinojoje tiesoje, tai yra galutinis grožis. Net žmogiškojo meno žavesį sudaro jo vienybės harmonija. Hebrajų religijos didžioji klaida buvo jos nesugebėjimas Dievo gerumo susieti su faktinėmis mokslo tiesomis ir patraukiančiu meno grožiu. Civilizacijai vystantis toliau, ir, kadangi religija toliau tebesilaikė šito neišmintingo kurso, per daug pabrėždama Dievo gerumą ir santykinai pašalindama tiesą ir ignoruodama grožį, tai tam tikro tipo žmonės vis labiau linko į tai, jog nusisuktų nuo izoliuoto gėrio abstrakčios ir nesusietos sampratos. Šiuolaikinės religijos per daug pabrėžta ir izoliuota moralė, kuriai nesiseka išlaikyti daugelio dvidešimtojo amžiaus žmonių atsidavimo ir ištikimybės, reabilituotųsi, jeigu, papildomai prie savo moralinių mandatų, vienodu laipsniu susimąstytų apie mokslo, filosofijos, ir dvasinio patyrimo tiesas ir apie fizinio kūrinio grožį, intelektualaus meno žavesį, ir tikrojo charakterio pasiekimo grožį. Šito amžiaus religinis iššūkis yra tiems toli numatantiems ir į priekį žvelgiantiems dvasinės įžvalgos vyrams ir moterims, kurie išdrįs konstruoti naują ir patrauklią filosofiją, kaip gyventi išplėstomis ir nuostabiai suvienytomis kosminės tiesos, visatos grožio, ir dieviškojo gėrio šiuolaikinėmis sampratomis. Toks naujas ir teisus moralės matymas patrauks viską, kas yra gera žmogaus prote, ir stimuliuos tai, kas yra geriausia žmogiškojoje sieloje. Tiesa, grožis, ir gėris yra dieviškosios realybės, ir kada žmogus kyla dvasinio gyvenimo skalėje, tada šios aukščiausiosios Amžinojo savybės yra vis labiau koordinuojamos ir suvienijamos Dieve, kuris yra meilė. " Šaltinis Urantijos Knyga
Visi ydingi procesai prasideda nuo dvasinių problemų. Visi gimstantys judėjimai daugiau ar mažiau stengiasi remtis kokiomis nors dvasinėmis vertybėmis. Drąsos Kelias skelbia, kad jis remiasi krikščioniškomis vertybėmis. O ar tai progresyvu? O kodėl ne katalikiškomis, o gal musulmoniškomis, o gal induistiškomis... Nesvarbu kas ir kuo besiremtų, tikrai progresyvios bus tik dvasinės vertybės visiems ir visokiausių tikėjimų žmonėms. Suinstitutintos kokios nors religinės vertybės visada labai daug praranda, būtent dvasingumo prasme. Nors ir labai gerbtini altaristas Varkala, kunigas Grigas, bet ir jie yra kilę iš tų pačių suinstitutintų religinių struktūrų, todėl net jie nėra visiškai laisvi, ir būtent dvasiškai. "Aukščiausiojo grožio suvokimas yra tikrovės atradimas ir integravimas: Dieviškojo gėrio atradimas amžinojoje tiesoje, tai yra galutinis grožis. Net žmogiškojo meno žavesį sudaro jo vienybės harmonija. Hebrajų religijos didžioji klaida buvo jos nesugebėjimas Dievo gerumo susieti su faktinėmis mokslo tiesomis ir patraukiančiu meno grožiu. Civilizacijai vystantis toliau, ir, kadangi religija toliau tebesilaikė šito neišmintingo kurso, per daug pabrėždama Dievo gerumą ir santykinai pašalindama tiesą ir ignoruodama grožį, tai tam tikro tipo žmonės vis labiau linko į tai, jog nusisuktų nuo izoliuoto gėrio abstrakčios ir nesusietos sampratos. Šiuolaikinės religijos per daug pabrėžta ir izoliuota moralė, kuriai nesiseka išlaikyti daugelio dvidešimtojo amžiaus žmonių atsidavimo ir ištikimybės, reabilituotųsi, jeigu, papildomai prie savo moralinių mandatų, vienodu laipsniu susimąstytų apie mokslo, filosofijos, ir dvasinio patyrimo tiesas ir apie fizinio kūrinio grožį, intelektualaus meno žavesį, ir tikrojo charakterio pasiekimo grožį. Šito amžiaus religinis iššūkis yra tiems toli numatantiems ir į priekį žvelgiantiems dvasinės įžvalgos vyrams ir moterims, kurie išdrįs konstruoti naują ir patrauklią filosofiją, kaip gyventi išplėstomis ir nuostabiai suvienytomis kosminės tiesos, visatos grožio, ir dieviškojo gėrio šiuolaikinėmis sampratomis. Toks naujas ir teisus moralės matymas patrauks viską, kas yra gera žmogaus prote, ir stimuliuos tai, kas yra geriausia žmogiškojoje sieloje. Tiesa, grožis, ir gėris yra dieviškosios realybės, ir kada žmogus kyla dvasinio gyvenimo skalėje, tada šios aukščiausiosios Amžinojo savybės yra vis labiau koordinuojamos ir suvienijamos Dieve, kuris yra meilė. " Šaltinis Urantijos Knyga (kas nori diskutuoti, gali užsukti čia http://urantija. forum24. ru/ )
staripsnis - just perfect.... sutinku su autorium ir smagu, kad kazkas bando analizuoti ir suprasti dabartine Lietuvos busena. Tiesiog smagu skaityti. Tiesa padarys jus laisvus:)
Noriu prisidėti prie autoriaus kitame rašinyje padarytos apžvalgos. Politinės partijos atstovauja kažkokio tai visuomenės sluoksnio interesus, arba žaidžia jų nuoskaudomis. Deja antrasis variantas vis labiau plinta, nes nuoskaudų daugėja, o jomis žaisti yra lengviau, negu iš tiesų atstovauti interesus. Galvoti apie žmonių interesus ir nuoskaudas galima yvariai. Pvz. Socialdemokratai (tikrieji) - atstovauja (turėtų) tuos žmones, kurie gyvena iš darbo . Liberalai –atstovauja iš verslo gyvenančius. Valstiečiai (tikrieji, jei tokie yra) – atstovauja iš veiklos žemės ūkyje gyvenančius. Konservatoriai – atstovauja norėjusius susigrąžinti nusavintą turtą ir žemę. Darbopartiečiai – atstovauja nuskriaustus nepriklausomybės kūrimo ir buvusio ūkio griovimo įkarštyje. Tvarkateisingiečiai – atstovauja nuskriaustus įsipatoginusių valdžiažmogių antisocialios politikos. Prisikėlėliai (šaumenai) – atstovauja žmones išsigandusius, kad darbopartiečiai gali nuvesti Lietuvą į Motinos Rusijos glėbį. Dabartiniai nauji judėjimai "už teisingumą" – atstovauja žmones kenčiančius nuo bendro Lietuvos žlugimo DĖL VISŲ POLITIKŲ IR VALDININKŲ PATOGUMO SAU SIEKIMO IR TARPUSAVIO KOVOS, KURIOS TAISYKLĖ: „ŽLUGDYK OPONENTĄ, BET LEISK IŠVENGTI TEISINGUMO, NES IR TAU TO GALI PRIREIKTI PAČIAM“, SUKURTOS SISTEMOS. .
Butai daugumoje yra privati nuosavybe.Pagal Konstitucija valstybe privalo ginti nuosavybe.Faktiskai musu nuosavybe priklauso silumos ukiui ir juos pastoviai ginantiems teismams,kurie vadovaujasi kazkokiais istatymais,bet jokiu budu ne Konstitucija.Kodel jie turi man nurodineti,kaip elgtis su nuosavybe?Ir kodel virsesni kazkokie istatymai,o ne Konstitucija?
aciu uz si straipsni,esu tos pacios nuomones.
šilumos ūkį, jei galima. Sutinku su jumis, bet pirmasis etapas, turėtų būti toks: savivaldybės atsiima privatininkams išnuomotus šilumos ūkius ir užtikrina viešąjį interesą, nesikraudama į kišenę pelno (neimdama dividendų, o jų sąskaita mažindama kainas ir naudodama ūkio renovavimui). Juk pvz. Vilniaus šilumos tinklai pradžioje (iki 1997 m) buvo Valstybės įmonė, po to pagal gudragalvišką tos pačios Valstybės įstatymą buvo reorganizuota į akcinę bendrovę, bet akcijos priklausė Savivaldybei, vadinasi buvo pilnai kontroliuojama. Tačiau Savivaldybės meru tapus tokiam Zuokui (Pakso statytiniui) bendrovės turtas buvo 15 metų išnuomotas dabartiniams naudotojams, nors tam priešinosi Valstybės kontrolė ir kitos Valstybės institucijos, bet kas gali sulaikyti Zuoką? O koks buvo pretekstas tokiai nuomai? Ogi šilumos ūkio atnaujinimas, kurio , atseit, neįgali atlikti kontroliuojama bendrovė. Tai buvo grynas melas, nes bendrovė iki pabaigos mokėdavo Savivaldybei dividendus iš pelno. O juk Savivaldybės, kaip kontroliuojančio akcininko valioje buvo neimti tų dividendų, o palikti juos tinklų renovavimui. Nuomos sutartyje buvo pasižadėta nedidinti šilumos kainų, o kas įvyko? Nutraukti šią sutartį galima jau šiandien, bet juk Vilniaus meras gi tas pats Zuokas, kuris ją ir pasirašė. Ar atsiras teisingų teisininkų, kurie už tokį darbą šitą poną nuteis. Nebent tik Neringa Venckienė. Štai viskas ie susiveda į teisėsaugą, į teisingumo atstatymą, tik tada galima bus judėti toliau. Visuose ydinguose procesuose , kurie vyksta mūsų valstybėje reikia žvelgti į šaknis, priežąstis ir jas analizuoti bei taisyti, atsisakant visokių padarytų nusikaltimų tautai senaties.