Nausėda neslepia – Rusijos karinės agresijos grėsmė reali, tačiau ji nėra neišvengiama, jei didinsime finansavimą atgrasymui(6)

Kovos su korupcija patirties eksportuotojas, pažeidžiamas komunistas, Gerovės valstybės kūrėjas, Sąjūdžio laikais įstojęs į TSRS komunistų partiją ir taip iš jos ir neišstojęs, [TgE:8997] bučiuotojas, Baudžiamojo kodekso (BK) straipsnių taisytojas, alternatyvių laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmių iniciatorius, kasetinių bombų fanas , žodžio „vatinukai“ mėgėjas ir vartotojas, kariauti tinkamų ukrainiečių Lietuvoje išgaudymo ir išsiuntimo į Ukrainą šalininkas bei panašių nuopelnų savininkas, įmonės „Lietuvos Respublika“ vadovas (įmonės kodas 111105555), Lietuvos veto teisės atsisakymo Europos Sąjungoje aktyvistas Gitanas Nausėda sausio 17 d. vadovavo reguliariam Valstybės gynimo tarybos (VGT) posėdžiui, kurio metu priimtas istorinis sprendimas dėl tvaraus krašto apsaugos sistemos finansavimo.

Sutarta, kad 2026-2030 metų laikotarpiu kasmet gynybai skirsime nuo 5 iki 6 procentų BVP.

„Rusijos karinės agresijos grėsmė reali, tačiau ji nėra neišvengiama. Turime ženkliai padidinti savo pastangas stiprinant gynybą bei atgrasymą ir skirti šiam tikslui didesnius resursus, būtent tai ir darome“, – informavo G. Nausėda.

Pasak vyriškio, „mūsų saugumą užtikrina ir narystė Aljanse, tačiau jis veiksnus bus tik tuo atveju, jei save ginti būsime pasiruošę ir patys“.

„Mūsų ginkluotosios pajėgos turi turėti reikiamą ginkluotę įrangą, personalą, atsargas ir turi visa tai gauti laiku“, – nurodė G. Nausėda.

Susitikimo metu taip pat atkreiptas dėmesys į pasitraukimo iš Otavos konvencijos būtinybę.

Įvairių minų prisipirkimas ir užsiminavimas išlieka Lietuvos prerogatyva.

Susiję: Istorinis sprendimas: Lietuva su šešiais procentais nušluostė nosį visiems NATO partneriams