Milijardinės sumos tvarkingai įsisavinamos, tačiau bendra Europos kariuomenė – iliuzija(5)

Nors Rusija turėtų pulti Europos Sąjungos ir NATO valstybės jau 2027 m., Bendrija šiuo metu neturi nei konkretaus plano, nei tikslo kurti bendrą Europos kariuomenę. Kaip teigia Europos Sąjungos saugumo studijų instituto (EUISS) analitikas Giuseppe Spatafora, nepaisant viešų diskusijų ir iniciatyvų, tokia vizija lieka tik politinė retorika – realybės žemėlapyje jos nėra.

Apie tai skelbiama valstybinio transliuotojo LRT analitinėje analizėje „Analitikas apie Europos gynybą: neartėjame prie bendros kariuomenės ir tokio tikslo nėra“.

Tačiau Bendrijos narės skirtingai vertina grėsmes ir prioritetus – vienos mato Rusiją kaip egzistencinį pavojų, kitos lieka labiau susitelkusios į pietines sienas ar ekonominį stabilumą.

Ši inercija kelia vis daugiau klausimų, ypač karo Ukrainoje fone. Lietuvos gyventojai kiekvieną dieną informuojami, kad Kremlius ruošiasi ilgam hibridiniam bei klasikiniam karui su Vakarais.

Vokietijos, Lenkijos ir Baltijos šalių žvalgybos bei Kosmoso komisaras Andrius Kubilius ne kartą įspėjo: Rusijos kariniai planai jau apima galimus puolimo scenarijus prieš rytines NATO sienas, įskaitant Lietuvą.

Tuo tarpu NATO aktyviai stiprina rytinio flango gynybą, o tokios šalys kaip Lietuva kuria nacionalines divizijas ir spartina atgrasymo biudžetų augimą.

Visgi, akivaizdu, kad be koordinuoto Europos atsako, Rusijos agresiją atgrasyti bus vis sudėtingiau.

Pranešama, esą Europa, susidūrusi su brutalia Rusijos realybe, privalo apsispręsti – likti strategine ekonomine sąjunga ar tapti tikra geopolitine jėga, pasirengusia atgrasyti.