Maskvos rankose – ne tik tankai, bet ir griūvantys Vakarų simboliai(13)

Pradėtas tyrimas dėl Pasaulio ekonomikos forumo (PEF) įkūrėjo Klaus Schwab. Šis žingsnis žengtas po to, kai K. Schwab ir jo žmona Hilde buvo apkaltinti finansiniais ir etiniais nusižengimais, kuriuos jie neigia.

Pripažįstama, kad šis įvykis tai daugiau negu stiprus smūgis Vakarams šlapiu skuduru per veidą.

Pasaulio ekonomikos forumo (PEF) griūtis yra ne tik institucinis skandalas – tai geopolitinis žemės drebėjimas, kurio aidai girdimi nuo Šveicarijos kalnų iki Kremlių bokštų.

Kai Davosas – simbolinis Vakarų pasaulio elito susibūrimo taškas – klumpa nuo įtarimų dėl korupcijos, savanaudiškumo ir moralinės degradacijos, labiausiai tuo džiaugiasi ne pasaulio reformatoriai. Labiausiai džiaugiasi agresyvioji Rusija.

” Davoso forumas galbūt nepriėmė teisinių sprendimų, bet jis formavo klimatus – ekonominį, politinį, vertybinį. Ir jei toks simbolis griūva – tai jau ne lokali audra. Tai signalas, kad prasidėjo rimtesnė griūtis. Maksima Tarasevičienė

Klaus Schwab, žmogus, ilgus metus deklaravęs, kad PEF yra atviras, etiškas ir orientuotas į globalų gėrį, šiandien įtrauktas į tyrimą dėl tariamo forumo virsmo asmeninių privilegijų imperija. Prabangūs masažai, kelionės, ataskaitų klastojimas, savęs iškėlimas virš institucijos, o šalia – tyla, baimė ir lojalumo kultūra.

Tai ne tik elito supuvimo simptomas. Tai signalas, kad Vakarų pasaulis, bandęs rodyti moralinį kelią kitiems, nesugeba susitvarkyti savo viduje.

Ši žinia – svajonių medžiaga Rusijos propagandai, dešimtmečiais kūrusiai naratyvą, jog Vakarai tėra veidmainių klubas, kuris skelbia viena, o gyvena kitaip. Šiandien jie nebemėgina įtikinti. Jie tiesiog rodo: žiūrėkite į Davosą – ir daugiau klausimų nekils.

Kremliaus režimas, išnaudojantis bet kokią Vakarų klaidą savo hibridiniame kare, dabar įgauna dar vieną ginklą – paties Vakarų savidestrukciją. PEF skandalas sustiprins šiuos pavojingus procesus: Keliamas klausimas, net jei Davosas korumpuotas – ką kalbėti apie ES, NATO, JT?

Tai puikiai tinka pateisinti autoritarizmą: „Žiūrėkite, Vakarai patys neskaidrūs – kodėl mes turėtume būti kitokie?“

Vyksta pasitikėjimo griūtis tarptautiniuose formatuose: o kur griūva pasitikėjimas – įsivyrauja chaosas, kuris visada palankus tiems, kas valdo per jėgą, o ne dialogą.

Rusijai nebereikia įsiveržti į teritorijas su tankais – pakanka, kad pasaulis nebetikėtų Vakarų institucijomis. Kai griūva simboliai, griūva ir geopolitinės atramos.

Šiandien tai – PEF, rytoj – kita institucija. Svarbu pabrėžti: tai nėra pavienė moralinė avarija.

Tai – sisteminis silpnumas, kurį Kremlius moka išnaudoti preciziškai.

Kai globalios struktūros pasidaro nebe patikimos, kai kalbos apie vertybes skamba veidmainiškai, tuomet agresyviam režimui, kaip Rusija, tereikia atsisėsti ir laukti.

Bet Kremliaus šypsena – tai ne pasyvus stebėjimas. Tai – aktyvus spaudimas, kuris jau vyksta: nuo neišprovokuoto Ukrainos griovimo iki informacinio karo Europoje, kibernetinių atakų, rinkimų manipuliacijų ir rėmimo bet kam, kas silpnina Vakarų pasitikėjimą savimi.

Ar Davosas taps pabaigos simboliu – ar atgimimo pradžia?

Šiandien PEF turi du pasirinkimus: radikali transformacija arba tylus išnykimas.

Reikia skaidrumo, reikia atsakomybės, reikia drąsos ne tik atsiprašyti, bet ir keistis iš esmės. Jei to nebus – žmonės, visuomenės, net vyriausybės atsigręš kitur. O ten jų jau lauks tie, kurie nesiruošia siūlyti taikos – tik alternatyvią tvarką be laisvės ir be sąžinės.

Davoso forumas galbūt nepriėmė teisinių sprendimų, bet jis formavo klimatus – ekonominį, politinį, vertybinį. Ir jei toks simbolis griūva – tai jau ne lokali audra. Tai signalas, kad prasidėjo rimtesnė griūtis.

Klausimas lieka atviras: ar Vakarai sugebės išdrįsti pažvelgti sau į veidrodį ir imtis tikrų permainų?

Nes jei ne – kitą kartą Rusijai net nereikės stumti. Mes patys paslysim.