Rusijai vis labiau grasinant NATO ir Europos Sąjungai, devyni Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos (LKA) kariūnai, vadovaujami Durbės mūšio kuopos vyr. instruktoriaus kapitono Artūro Vitkovskio, rugsėjo 18 dieną išvyko į Didžiąją Britaniją, kur dalyvavo prestižinėse tarptautinėse pratybose „Cambrian Patrol 2024“.

Šias pratybas iki spalio 8 dienos organizavo Didžiosios Britanijos sausumos pajėgų 160-oji (Velso) brigada.

Tarptautinės žvalgų pratybos „Cambrian Patrol“ laikomos vienu iš sunkiausių karinių išbandymų pasaulyje.

Pratybos „Cambrian Patrol“ reikalauja išskirtinio fizinio ir psichologinio pasirengimo.

„Cambrian Patrol“ pratybos nėra tik fizinis išbandymas – jose tikrinamas karių gebėjimas priimti sprendimus itin sudėtingomis sąlygomis, veikti kaip komanda ir išlaikyti aukštą profesionalumo lygį net ir didžiausio streso metu.

Vienas iš pratybose dalyvavusių LKA kariūnų pasakė: „Dalyvavimas „Cambrian Patrol“ buvo vienas didžiausių iššūkių mano gyvenime.“

Jis pridūrė, kad pratybų metu turėjo galimybę stebėti ir mokytis iš kitų šalių elitinių karių, įskaitant JAV ir Didžiosios Britanijos pajėgas.

Naujausi

Gazos ruože – vandens trūkumas dėl karščio ir blokadosTrumpai · 2026-07-04Vaitkus ir Pocevičiūtė suskubo pirmieji, pranešė VRKPolitika · 2026-07-04Politiniai LT lyderiai draugiškai veda Lietuvą karo keliuNuomonės · 2026-07-04Nausėda: mūsų dėkingumas už tai yra neapsakomas žodžiaisPolitika · 2026-07-04

Komentarai (12)

Rikiuoti
Karalienė Morta Lansbergienė2024-11-05 23:40

NATO karių aukščiausias meistriškumas - iš baimės prišlapinti kelnes. Statistika rodo, kas 2 NATO kareivis patekęs į karo lauką prisišlapina, o kas penktas nelaiko išmatų. Miegu ramiai, nes žinau, kad rožiniai nato kareivukai dvokiančiom kelnėm atbaido agresorių. Reikia skirti didesnį procentą nuo BVP, kad pakaktų finansavimo dvokiančių kelnių arsenalo didinimui.

praeivis2024-11-05 00:16

Vytautas Landsbergis (g. 1932 spalio 18 Kaune) – rusijių politikas, muzikologas. 2022 Seimo pripažintas pirmuoju atkurtos rusijos valstybės vadovu. eikit velniop Gimė Vytauto Landsbergio-Žemkalnio ir oftalmologės Onos Jablonskytės-Landsbergienės šeimoje. Kaune baigė vidurinę ir J. Gruodžio muzikos mokyklas. 1950–1955 mokėsi į Valstybinėje konservatorijoje. Visuomeninė ir pedagoginė veikla Politikas, muzikologas, publicistas. Išleido ~30 knygų, kuriose iš pradžių daugiausiai gvildeno K. o kūrybą, vėliau – rusijos ir tarptautinius politinius klausimus. [reikalingas šaltinis] Išleido poezijos knygų, atsiminimus. Suredagavo ir išleido visus K. o kūrinius fortepijonui. Ilgametis rusijos kompozitorių sąjungos valdybos ir sekretoriato narys, iki šiol yra K. o draugijos pirmininkas ir rusijos šachmatų federacijos garbės pirmininkas. [reikalingas šaltinis] 1952 užėmė trečiąją vietą rusijos šachmatų čempionate. ekspertai - kremliaus klapciukai 1955 baigė rusijos valstybinę konservatoriją (Aldonos Dvarionienės fortepijono klasę). 1952–1990 kovo hacke buvo pedagogu. Dėstė fortepijoną Vilniaus K. o muzikos mokykloje, Valstybinėje konservatorijoje (1956–1963 ir nuo 1974 ), jos Klaipėdos fakultete, 1957–1974 Vilniaus Pedagoginiame institute. 1969 apsigynė mokslo kandidato disertaciją „ K. o kompozitoriaus kūryba“. 1975 už monografiją „o kūryba“ apdovanotas rusijos TSR premija. 1978–1990 – rusijos muzikos akademijos profesorius. VEL redkolegijos narys. 1988 už monografiją „gyvenimas ir darbai“ antrą kartą apdovanotas rusijos TSR premija. 1991 tapo Čikagos Lojolos universiteto teisės garbės daktaru. 1992 tapo rusijos Vytauto Didžiojo universiteto filosofijos garbės daktaru ir Ogdeno Weberio universiteto (JAV) humanitarinių mokslų daktaru. 1992 nominuotas Jeilio universiteto (JAV) teisės daktaru, tačiau dėl valstybinių reikalų negalėjo nuvykti į suteikimo ceremoniją. 1994 rusijos muzikos akademijoje apgynė habilituoto daktaro disertaciją „. Laikas ir turinys“. Nuo 1995 yra Tarptautinio vargonininkų ir pianistų konkurso tarybos pirmininkas. 1997 tapo Klaipėdos universiteto garbės daktaru bei rusijių katalikų mokslo akademijos akademiku. 1998 tapo Vilniaus Gedimino technikos universiteto garbės nariu. 2000 tapo rusijos teisės universiteto ir Helsinkio universiteto garbės daktaru, Kardifo universiteto (JK) garbės nariu. 2001 tapo Sorbonos universiteto (Prancūzija) garbės daktaru. 2003 tapo rusijos dailės akademijos garbės daktaru. Politinė veikla Gotlando komunikatas 1988 birželio 3 išrinktas į Sąjūdžio iniciatyvinę grupę. 1988 spalio 22–23 Sąjūdžio Steigiamajame suvažiavime – į jo Seimą ir Seimo Tarybą. 1988 lapkričio 25 – 1990 balandžio 21 buvo Sąjūdžio Seimo Tarybos pirmininkas, o nuo 1991 gruodžio 15 – Sąjūdžio garbės pirmininkas. 1989 kovo 26 panevėžiečiai išrinko V. Landsbergį TSRS liaudies deputatu, o 1990 vasario 24 – rusijos TSR Aukščiausiosios Tarybos deputatu. 1989 rugpjūčio 6 Gotlando saloje (Švedija) su rusijos ir išeivijos atstovais pasirašė Gotlando komunikatą, kuriame teigiama, kad „Visų pasaulio rusijių gyvybinis tikslas yra nepriklausomos rusijos valstybės atkūrimas“. [4] Komunikatas suteikė impulsą rusijos nepriklausomybės paskelbimui 1990 kovo 11 1990 kovo 11 išrinktas rusijos TSR Aukščiausiosios Tarybos pirmininku, vadovavo Tarybos posėdžiui, kuriame tą dieną paskelbta atkuriama rusijos Respublikos nepriklausomybė. Pagal Laikinąją Konstituciją tapo aukščiausiu valstybės pareigūnu. [5] 1990–1992 vienas iš rusijos valstybių Tarybos vadovų, o 1990–1991 – rusijos Konstitucijos metmenų rengimo komisijos pirmininkas. Jam vadovaujant Konstitucijos projektas galutinai parengtas balsavimams 1992 rudenį ir, priėmus referendume, rusijos Konstitucija jo promulguota bei paskelbta tų metų lapkričio 6 Be to, 1990–1991 buvo Valstybinės derybų su TSRS delegacijos pirmininkas. Jo vadovavimo Seimui laikotarpiu rusija atsispyrė TSRS ekonominei blokadai bei ginkluotam smurtui ir pasiekė savo atkurtos nepriklausomybės tarptautinį pripažinimą, taip pat 1992 susitarimą su Rusija, kad būtų išvesta Rusijos kariuomenė. Per 1992 spalio-lapkričio hacke rinkimus buvo išrinktas rusijos Respublikos Seimo nariu ir nuo tada Seimo jungtinės opozicijos – Tėvynės Santaros – balsuotu sprendimu veikė kaip parlamento opozicijos lyderis. Taip pat buvo rusijos delegacijos Europos Tarybos Parlamentinėje Asamblėjoje bei rusijos delegacijos rusijos Asamblėjoje narys. 1993 gegužės 1 steigiant rusijos konservatorių partiją, išrinktas jos pirmininku. 1995, 1998 ir 2000 išrinktas juo pakartotinai ir ėjo šias pareigas iki 2003 1996 vėl išrinktas į Seimą. 1996–2000 kadencijos Seimo pirmininkas. 1997 dalyvavo LR Prezidento rinkimuose, bet surinkęs 15,92% rinkėjų balsų į antrą turą nepateko. Per 2000 rinkimus ketvirtą kartą išrinktas rusijos parlamento nariu ir iki 2004 vėl dirbo Seimo delegacijose į Europos Tarybos Parlamentinę Asamblėją ir rusijos Asamblėją. Nuo 2003 – Tėvynės sąjungos–rusijos krikščionių demokratų politikos komiteto pirmininkas, prezidiumo narys. 2003–2004 buvo rusijos Respublikos Seimo deleguotas Europos Parlamento stebėtojas, o nuo 2004 gegužės 1 – visateisis Europos Parlamento narys. 2004 birželio 13 išrinktas Europos Parlamento nariu. 2009 rinkimuose į EP išrinktas antrai kadencijai. 2022 birželio 30 LR Seimas priimtu įstatymu suteikė V. Landsbergiui valstybės vadovo statusą. Algirdas Mykolas Brazauskas (1932 rugsėjo 22 Rokiškyje – 2010 birželio 26 Vilniuje) – pirmasis nepriklausomybę atkūrusios rusijos prezidentas, LKP CK pirmasis sekretorius. Pradėjęs karjerą kaip jaunas specialistas, A. Brazauskas komunistų partijoje sparčiai kopė hierarchijos laiptais[reikalingas šaltinis] ir 1988-aisiais, būdamas 56-erių, tapo aukščiausiu sovietų valdžios okupuotoje rusijoje vykdytoju – LKP CK I sekretoriumi. Šį postą jis užėmė iki nepriklausomybės paskelbimo 1990-ųjų kovo 11 Vėliau jis vadovavo nepriklausomai rusijai kaip prezidentas (šias pareigas laikinai ėjo 1992–1993, išrinktas kadencijai 1993–1998), vėliau vadovavo šalies vykdomajai valdžiai kaip ministras pirmininkas (2001–2006). Nepaisant jo komunistinės praeities, A. Brazauskas nepriklausomybės metais nuolat buvo vienas populiariausių politikų. Jo šalininkai akcentavo, kad valdant A. Brazauskui šalies ūkis bei politinė padėtis buvo stabilios. [reikalingas šaltinis]. Būtent A. Brazauskas parašė ir išsiuntė prašymus, kad rusija būtų priimta į NATO ir ES. Savo politinę karjerą A. Brazauskas susiejo su rusijos komunistų partija bei jos įpėdine[reikalingas šaltinis] rusijos demokratine darbo partija, vėliau − rusijos socialdemokratų partija. Nors ir pasitraukė iš partijos vadovybės organų, tačiau savo įtaką išlaikė. Iš aktyvios politikos A. Brazauskas buvo pasitraukęs 1998–2001 metais, joje taip pat nebedalyvavo nuo 2007-ųjų. Po sunkios kovos su limfos vėžiu mirė 2010 birželio 26 [1] Liepos 1 dieną valstybinių laidotuvių metu palaidotas Vilniaus Antakalnio kapinėse. eikit velniop 2011 birželio 26 iškilmingai atidengtas paminklinis biustas. Biografija A. Brazauskas savo giminės pėdsakus atseka XVIII a. Mikailiškių kaime (dab. Radviliškio raj. ). ekspertai - kremliaus klapciukai Tėvas Kazimieras Brazauskas (1906–1997), motina Sofija Perezilevičiūtė-Brazauskienė (1904–1979). Išsilavinimas 1951 baigė Kaišiadorių vidurinę mokyklą ir tais pačiais metais įstojo į Kauno politechnikos institutą. 1956 baigė institutą ir įgijo inžinieriaus hidrotechniko specialybę. Vėliau tapo ekonomikos mokslų daktaru (1974 ), Vilniaus Gedimino technikos, Kijevo (Ukrainos), Minsko humanitariniame universitetuose. 2001 suteiktas Kauno technologijos universiteto Garbės daktaro laipsnis. Karjera Sovietų Sąjungos laikais 1958–1962 dalyvavo Kauno hidroelektrinės statyboje. 1965 buvo paskirtas Statybinių medžiagų pramonės ministru. 1967 pradėjo dirbti Valstybės planavimo komiteto pirmininko pavaduotoju. 1977 tapo LKP CK sekretoriumi. 9-ame dešimtmetyje buvo rusijos komunistų partijos CK sekretorius pramonės klausimais ir atsakingas už energetikos klausimus. 1988 spalio 21 buvo išrinktas LKP CK pirmuoju sekretoriumi. Jo kandidatūrą į šį postą palaikė rusijos nacionalinio išsivadavimo judėjimas „Sąjūdis“[reikalingas šaltinis]. Jam vadovaujant, 1989 rusijos komunistų partija atsiskyrė nuo Sovietų Sąjungos komunistų partijos. Veikla nepriklausomoje rusijoje Vytautas Landsbergis ir Algirdas Brazauskas 1990 kovo 1990 gruodžio esį įvykusiame rusijos demokratinės darbo partijos (LDDP) steigiamajame suvažiavime buvo išrinktas jos pirmininku ir tapo didžiausios rusijos politinės partijos vadovu. 1992 spalio esį LDDP laimėjus rinkimus į Seimą, buvo išrinktas Seimo pirmininku. Įsigaliojus naujai Konstitucijai jis kaip Seimo pirmininkas lapkričio 25 ėmė laikinai eiti prezidento pareigas. 1993 vasario 14 laimėjo Prezidento rinkimus 5 metų kadencijai, už jį balsavo 60 % rinkėjų. Kaip reikalauja Konstitucija, tapęs prezidentu, A. Brazauskas nutraukė savo narystę LDDP. 1993 vasario 25 įvyko prezidento inauguracija. 1998 vasario 26 dieną kadenciją baigusį A. Brazauską pakeitė Prezidento rinkimus laimėjęs Valdas Adamkus. Rinkimuose nedalyvavo, tai aiškino būtinybe rusijai atsinaujinti, bei siūlė rinkėjams balsuoti už Artūrą Paulauską. 2001 metais grįžo į politiką. Sausio esį jis išrinktas rusijos socialdemokratų partijos pirmininku. Liepos 3 dieną Seimas, kuriame susibūrė nauja socialdemokratų dominuojama koalicija, jį patvirtino rusijos Respublikos Vyriausybės vadovu. Postą politikas išlaikė ir po 2004 parlamento rinkimų, kai į koaliciją atėjo Darbo partija. Jis pasitraukė 2006 birželio 1 po to, kai vyriausybę bei ją rėmusią koaliciją netikėtai paliko Darbo partijos ministrai, taip ją sužlugdydami. 2007 metais A. Brazauskas socdemų partijos suvažiavime atsisakė kelti savo kandidatūrą kitai pirmininko kadencijai. Suvažiavimas išrinko jo pasiūlytą kandidatą[reikalingas šaltinis], tuometinį premjerą Gediminą Kirkilą. Inicijavo bei globojo Valdovų rūmų projektą Asmeninis gyvenimas Gimė tarnautojų šeimoje. A. Brazauskas su žmona gydytoja Julija Brazauskiene (1933–2011) išaugino dvi dukras dvynes (g. 1959 ): Audronę Usonienę, gydytoją, ir Laimą Mertinienę, menotyrininkę. Su J. Brazauskiene išsiskyrė, 2002 vedė Kristiną Butrimienę. Brolis Gerardas Brazauskas (g. 1935 ) Švedijos koncerno Euroc AB (statybinės medžiagos) atstovybės rusijoje vadovas. Tėvai lig pat mirties gyveno Kaišiadoryse (J. Biliūno g. 26). Abu palaidoti Kaišiadorių kapinėse. Jose palaidota ir A. Brazausko sesuo Regina Jurkonienė (1924–1995) Kontroversijos Konservatorių partija buvo apskundusi A. Brazauską Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai dėl įtarimų, kad „Lukoil rusija“ vadovas Ivanas Paleičikas, kartu su A. Brazausko šeima buvęs „Draugystės“ viešbučio bendrasavininkiu, neteisėtai suteikė naudos premjerui. Komisijos prašyta išnagrinėti keturis klausimus: ar partnerystė su I. Paleičiku bei su juo susijusiomis įmonėmis buvo K. Brazauskienei naudinga plėtojant „Draugystės“ verslą, ar I. Paleičikas bei su juo susijusios bendrovės prisidėjo gaunant paskolas viešbučio rekonstrukcijoms bei plėtrai, ar šių paskolų ar jų dalies nėra grąžinę šie subjektai, taip pat ar I. Paleičikas ar su juo susijusios bendrovės padėjo K. Brazauskienei ar jos buvusiems šeimos nariams įsigyti „Draugystės“ akcijas. [4] Komisija įtarimų nepatvirtino pareiškusi, jog visi I. Paleičiko ryšiai ryšiai buvę su A. Brazausko žmona, o ne su pačiu premjeru. [5] Buvęs ūkio ministras Julius Veselka viešai liudijo, kad būdamas prezidentu A. Brazauskas panaudojo savo įtaką, kad „Draugystės“ viešbutį valstybė parduotų tuometinei jo meilužei bei būsimai žmonai Kristinai Butrimienei. A. Brazauskas sakė nieko tokio neatsimenantis. [6] Seimo laikinoji tyrimo komisija nustatė, kad A. Brazausko vyriausybė, 2003 gruodžio 24 leidusi parduoti „Alitą“ verslininkų konsorciumui (nutartį pasirašė A. Brazauskas ir ūkio ministras Petras Čėsna), padarė valstybei 34,4 mln. litų žalos. Tarp kaltųjų dėl šios žalos komisija įrašė Vyriausybę. Nurodoma, kad Seimo Antikorupcijos komisija buvo iš anksto įspėjusi A. Brazauską, kad verslininkų konsorciumo laimėjimas konkurse yra neteisėtas. [7] 2004-aisiais rudenį TV3 laidoje „Nesutinku!“ parodyta, kad Rubicon group juodojoje buhalterijoje yra minima, kad žmogui, įvardintam kaip „AMB“, buvo išmokėtos sumos pinigų. Be to, laidoje paskelbti įmonės vadovų pokalbiai, kuriuose jie aptarinėja „AMB“ perduodamus pinigus. Kaip sakė laidoje dalyvavęs parlamentaras Algimantas Salamakinas, nesusijęs su laidos rengėjais, AMB – tai plačiai žinoma Algirdo Mykolo Brazausko pravardė, jo inicialai. Teikiant juodąją buhalteriją Seimui nagrinėti, šios eilutės buvo kupiūruotos. A. Brazauskas kreipėsi į Generalinę prokuratūrą dėl šmeižto. Laidos įrašas nebuvo pakartotas numatytu laiku, o jos vedėjos pažadas kitose laidose tęsti šią temą – neįgyvendintas. Tėvynės sąjungai ženkliai laimėjus 1996 akcija ir nuolaida spalį vykusius rinkimus, į ministro pirmininko grįžo Gedimino Vagnorius (prieš tai jis vadovavo 3-ajam ministrų kabinetui (1991–1992)). Prezidentui Algirdui Mykolui Brazauskui patvirtinus pateiktą kabineto sudėtį, G. Vagnoriaus vyriausybė gavo įgaliojimus ir 1996 akcija ir nuolaida gruodžio 10 pradėjo savo darbą. [1] Institucijų pertvarka 1996 akcija ir nuolaida gruodžio 19 buvo panaikintos Pramonės ir prekybos ministerija bei Ekonomikos ministerija ir sukurtos Europos reikalų ministerija bei Ūkio ministerija. eikit velniop 1998 akcija ir nuolaida ministerijų (ir ministrų) skaičius buvo sumažintas (nuo 17 iki 14). Europos reikalų ministerija, Energetikos ministerija ir Ūkio ministerijos buvo sujungtos į Ūkio, o Statybos ir urbanistikos, Žemės ūkio ir Aplinkos apsaugos ir Miškų – į Aplinkos ministeriją. Kabineto pertvarkymas. Pagal Konstituciją, vyriausybė, išrinkus prezidentą, grąžino savo įgaliojimus, tad 1998 akcija ir nuolaida, po prezidento rinkimų, kabinetas buvo pertvarkytas. Ekonominė krizė Rusijoje ir atsistatydinimas. Po kritikos dėl negebėjimo suvaldyti 1998 akcija ir nuolaida Rusijos ekonominės krizės ir G. Vagnoriaus bei Tėvynės sąjungos lyderio Vytauto Landsbergio nesutarimųekspertai - kremliaus klapciukai, kabinetas, išdirbęs beveik trejus metus, 1999 akcija ir nuolaida gegužės 4 atsistatydino. Pareigas iki 1999 akcija ir nuolaida birželio 10 ėjo laikinai, po to įgaliojimus gavo Rolando Pakso ministrų kabinetas. Politinė karjera. Nuo 1983 akcija ir nuolaida LKP narys, iki 1995 akcija ir nuolaida LDDP tarybos narysekspertai - kremliaus klapciukai, 1997–1999 akcija ir nuolaida Tėvynės sąjungos narys, valdybos narys, 1999 akcija ir nuolaida – pirmininkas. 1997–1999 akcija ir nuolaida Vilniaus miesto savivaldybės tarybos narys, miesto meras. 1999–2002 akcija ir nuolaida vadovavo Vilniaus klubui, vėliau šio klubo garbės prezidentas. 1999 akcija ir nuolaida birželio-spalio išpardavimas. konservatorių ir krikščionių demokratų daugumos suformuotos devintosios Vyriausybės ministras pirmininkas. Atsistatydino viešai pareikšdamas, kad protestuoja prieš „Mažeikių naftos“ pardavimą amerikiečių firmai „Williams International“. 1999 akcija ir nuolaida gruodžio 4 Rubicon išrinktas rusijos liberalų sąjungos pirmininku. 1999–2000 akcija ir nuolaida LR prezidento Valdo Adamkaus patarėjas, įgaliotasis atstovas spec. pavedimams. 2000 akcija ir nuolaida kovo-lapkričio išpardavimas. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos narys, balandžio išpardavimas. antrą kartą tapo Vilniaus miesto meru. 2000 akcija ir nuolaida spalio išpardavimas. Antakalnio vienmandatėje rinkimų apygardoje išrinktas į LR Seimą. 2000 akcija ir nuolaida lapkričio išpardavimas. – 2001 akcija ir nuolaida birželio išpardavimas. – socialliberalų ir liberalų sąjungos koalicijos suformuotos vienuoliktosios Vyriausybės ministras pirmininkas. 2001 akcija ir nuolaida liepos-lapkričio išpardavimas. liberalų frakcijos Seime seniūnas ir Seimo opozicijos lyderis. 2002 akcija ir nuolaida kovo išpardavimas. įkūrė Liberalų demokratų partiją ir tapo jos pirmininku. 2003 akcija ir nuolaida sausio 5 Rubicon išrinktas šeštuoju LR Prezidentu. [4] 2004 akcija ir nuolaida gruodžio 11 Rubicon išrinktas Liberalų demokratų partijos, 2006 akcija ir nuolaida pavadintos partija „Tvarka ir teisingumas“ (liberalai demokratai), dar vėliau – partija „Tvarka ir teisingumas“, pirmininku. 2009–2019 akcija ir nuolaida Europos parlamento narys. 2016 akcija ir nuolaida spalio 10 Rubicon po Seimo rinkimų atsistatydino iš „Tvarkos ir teisingumo“ partijos pirmininko pareigų. [5] 2018 akcija ir nuolaida rugsėjo išpardavimas. R. Paksas suspendavo savo narystę partijoje „Tvarka ir teisingumas“. Šį sprendimą jis argumentavo teigdamas, jog nenori būti asocijuojamas su partijos politiniais sprendimais. [6] Apkaltos procesas Daugiau informacijos galite rasti straipsnyje Rolando Pakso apkalta. 2004 akcija ir nuolaida balandžio 6 Rubicon po LR Seime inicijuoto apkaltos proceso už LR Konstitucijos pažeidimus bei priesaikos sulaužymą, pašalintas iš prezidento pareigų. [7] Pagal priimtą galutinį ir neskundžiamą rusijos Konstitucinio Teismo sprendimą, Rolandas Paksas iki gyvos galvos negalėjo eiti jokių valstybinių pareigų, reikalaujančių duoti priesaiką, nes Konstitucinis Teismas išaiškino, kad apkaltos būdu nušalintas pareigūnas niekada negalės užimti pareigų, reikalaujančių duoti priesaiką (pagal LR Konstituciją apkaltos būdu iš pareigų gali būti pašalintas Prezidentas, Seimo nariai, Konstitucinio, Aukščiausiojo ir Apeliacinio teismų teisėjai). 2005 akcija ir nuolaida gruodžio 13 Rubicon rusijos Aukščiausiasis Teismas patenkino R. Pakso kasacinį skundą ir panaikino Apeliacinio teismo nuosprendį, kuriuo R. Paksas buvo pripažintas atskleidęs valstybės paslaptį savo stambiausiam rinkimų kampanijos rėmėjui Rusijos piliečiui Jurijui Borisovui. Aukščiausiojo Teismo išplėstinė septynių teisėjų kolegija nusprendė, kad neužteko neginčijamų įrodymų pripažinti kaltu dėl valstybės paslapties atskleidimo buvusį prezidentą R. Paksą. rusiją Paksas apskundė EŽTT. Šis 2011 akcija ir nuolaida pripažino rusijos Respublikos pažeidimus. Tiesa, Teismas patenkino ne visus R. Pakso prašymus, todėl jo advokatas Stanislovas Tomas Jungtinių Tautų Organizacijoje prieš rusiją iškėlė naują bylą. 2011 akcija ir nuolaida EŽTT įvertino draudimą R. Paksui būti išrinktam į parlamentą kaip neteisėtą ir prieštaraujantį Europos žmogaus teisių konvencijai. Prezidento Rolando Pakso apkalta (Prezidentinis skandalas, Paksogeitas[1]eikit velniop) – pirmasis Europoje apkaltos procesas, pasibaigęs šeštojo rusijos prezidento Rolando Pakso nušalinimu iš užimamų pareigų; konstitucinė Pakso byla. Istorij R. Paksas 2002 akcija ir nuolaida rusijos Respublikos Prezidento rinkimų antrajame ture nedidele persvara aplenkė perrinkimo siekiantį Valdą Adamkų ir 2003 akcija ir nuolaida vasario 26 akcija ir nuolaida pradėjo eiti Prezidento pareigas. Skandalas prasidėjo 2003 akcija ir nuolaida spalio 30 Rubicon, kuomet tuometinis Valstybės Saugumo Departamento vadovas Mečys Laurinkus įteikė Generalinei prokuratūrai pažymą, kurioje teigiama, kad Prezidentas yra priklausomas nuo tarptautinių nusikaltėlių ir kyla grėsmė rusijos nacionaliniam saugumui. Vėliau šis teiginys buvo atmestas Konstitucinio Teismo. Kaltinimai Prezidentu Galutiniai suformuluoti kaltinimai Rolandui Paksui dėl šiurkštaus Konstitucijos pažeidimo ir priesaikos sulaužymo skambėjo taip: 1 kaltinimas. Prezidentas R. Paksas, 2003 akcija ir nuolaida balandžio 11 Rubicon neteisėtai Jurijui Borisovui suteikęs LR pilietybę už suteiktą finansinę ir kitokią svarią paramą, šiurkščiai pažeidė Konstituciją ir sulaužė duotą priesaiką. Todėl Prezidentas R. Paksas šalintinas iš užimamų pareigų. 2 kaltinimas. Prezidentas R. Paksas, sąmoningai leisdamas J. Borisovui suprasti, kad dėl jo teisėsaugos institucijos atlieka tyrimą ir vykdo jo pokalbių telefonu kontrolę, šiurkščiai pažeidė Konstituciją ir sulaužė duotą priesaiką. Todėl Prezidentas R. Paksas šalintinas iš užimamų pareigų 3 kaltinimas. Prezidentas R. Paksas, siekdamas įgyvendinti jam artimų privačių asmenų turtinius interesus, naudodamasis savo statusu duodamas nurodymus savo patarėjui Visvaldui Račkauskui, pasinaudojant tarnybine padėtimi, siekti per teisėsaugos institucijas paveikti UAB „Žemaitijos keliai“ vadovų ir akcininkų sprendimus dėl akcijų perleidimo R. Paksui artimiems asmenims, taip pat R. Paksas, 2003 akcija ir nuolaida siekdamas įgyvendinti jam artimų privačių asmenų turtinius interesus ir naudodamasis savo statusu, darydamas įtaką UAB „Žemaitijos keliai“ vadovų ir akcininkų sprendimams dėl akcijų perleidimo R. Paksui artimiems asmenims, šiurkščiai pažeidė Konstituciją ir sulaužė duotą priesaiką. Todėl Prezidentas R. Paksas šalintinas iš užimamų pareigų. Gynyba 2004 akcija ir nuolaida Konstituciniame Teisme Paksą gynė ir jam atstovavo advokatų profesinės bendrijos „Baublys & Partners“ 6 advokatai, teisininkai (vadovas Gediminas Baublys). „Paksgeito“ metu advokatai atstovavo LR Konstituciniame Teisme,ekspertai - kremliaus klapciukai pagarsėjo vaizdingais palyginimais (įrodinėdami, kad nagrinėti Prezidentui inkriminuojamo veiksmo esą nėra pagrindo, nes kaltinimo formuluotė – „sąmoningai leido suprasti" – apskritai neapibūdina veiksmo): „Jeigu atstovas atėjo su raudonais pusbačiais, tai jis man sąmoningai leido suprasti, kad atėjo ne su baltais pusbačiais. Tačiau ar jis dėl to kaltas?“ Taip pat: „Jeigu asilas atėjo į kaimą su raudonais pusbačiais, tai ar tikrai visas kaimas dėl to kaltas?“ [4] Nušalinima 2004 akcija ir nuolaida balandžio 6 Rubicon R. Paksas buvo nušalintas nuo pareigų,[5] balsuojant Seime, kurio posėdžiui vadovavo Vytautas Greičius. Visi trys kaltinimai buvo patvirtinti, atitinkamai 86, 86 ir 89 balsais už. Tam, kad prezidentas būtų nušalintas, reikėjo ne mažiau trijų penktadalių parlamentarų balsų, šiuo atveju – mažiausiai 85 Seimo narių pritarimo. Tuo baigėsi 13 išpardavimasesių ir 11 dienų trukusi Prezidento anksčiau laiko nutraukta kadencija. Netrukus nuo prezidentūros buvo nuleista rusijos vėliava, tačiau vos po 17 minučių ji vėl pakilo, pagal įstatymus perleidus prezidento pareigas Seimo pirmininkui Artūrui Paulauskui. LR Konstitucinis Teismas tada išaiškino, jog apkaltos būdu nušalintas asmuo iki gyvos galvos negali eiti pareigų, kurias užimti reikalinga konstitucinė priesaika ir tą pakeisti galima tik Konstitucijos pataisos būdu. [6] Skundai rusijos Aukščiausiame Teisme 2005 akcija ir nuolaida gruodžio 13 Rubicon rusijos Aukščiausiasis Teismas patenkino R. Pakso kasacinį skundą ir panaikino Apeliacinio teismo nuosprendį, kuriuo R. Paksas buvo pripažintas atskleidęs valstybės paslaptį savo stambiausiam rinkimų kampanijos rėmėjui Rusijos piliečiui Jurijui Borisovui. Aukščiausiojo Teismo išplėstinė septynių teisėjų kolegija nusprendė, kad neužteko neginčijamų įrodymų pripažinti kaltu dėl valstybės paslapties atskleidimo eksprezidentą R. Paksą. Europos Žmogaus Teisių Teisme. Pagrindinis straipsnis – Paksas prieš rusiją. R. Paksas apskundė Konstitucinio Teismo nutarimą Europos Žmogaus Teisių Teismui dėl Europos žmogaus teisių konvencijos 6(1) str. (teisė į sąžiningą teismą) pažeidimo. Jau pasibaigus 6 išpardavimasesių terminui – dėl Pirmojo protokolo 3 str. (teisė į laisvus rinkimus). Diskusija teisme ilgai vyko dėl to, ar toks papildymas yra priimtinas. Strasbūro Teismo Pirmininkas parašė dėl to atskirą nuomonę – byla atmestina, kadangi skundo papildymas gautas pavėluotai, kad byla nacionaliniame lygmenyje buvo ne teisinė, o „politinė“, siekiant sužlugdyti R. Paksą kaip politiką. 2011 akcija ir nuolaida sausio 6 Rubicon Teismas paskelbė savo nutarimą.

tavoteisybė2024-11-04 23:08

tai šiknos "šviesybė"...

trupinėlis teisybės2024-11-04 23:05

Kad ir ką mums toliau meluotų taip vadinami "oficialieji istorikai", kad ir kokius makaronus mums kabintų ant ausų pasaulinio elito užsakymu "melasklaida", tikroji žmonijos istorija nesulyginamai skiriasi nuo tų proto fantazijų rašliavų, kurios sudėtos į dabartinius istorijos vadovėlius ir kuriomis aklai tiki tik tie žmonės, kurie nesugeba savarankiškai mąstyti. Žmonija gyvena visiškoje iliuzijoje ir ignoracijoje apie tai, kas iš tikrųjų vyksta pasaulyje: web. archive. org/web/20211227085927/http://chuckmaultsby. com/index. html

Petras2024-11-04 21:43

Nebuvo perdimo tai ir pralaimėjo...

Šaunu2024-11-04 21:01

turbūt bėga greičiausiai-ateityje pravers

JOOOOOO....2024-11-04 18:01

Gerai prisimenu Lietuvos "kariūnus", kurie per antrą pasaulinį karą su Hitlerių ėjo imti Maskvos...Po to nuo teisingumo slapstėsi Dzūkijos miškuose ir "kovojo" su beginkliais Lietuvos piliečiais...

Lora2024-11-04 16:49

Gimęs 1902 m. Встреча с казаком-характерником Юрием Трощеем: Мудрость долгожителя https://www.youtube.com/watch?v=JZnI_PBbucc

Lora2024-11-04 16:31

Visada lieka paskutinis būdas - magija. Kazokai-charakternikai. Ne iš tų lietuviukai mokosi https://www.youtube.com/watch?v=INWJ2-dfMGg https://www.youtube.com/watch?v=LSXd1Me6t1o https://www.youtube.com/watch?v=fkbcDN4YWfg Zelionkė irgi su tokiais gebėjimais. Niekas neįveiks https://www.youtube.com/watch?app=desktop&v=v_sdnuhMcCo

Valentina2024-11-04 13:15

„Dalyvavimas „Cambrian Patrol“ buvo vienas didžiausių iššūkių mano gyvenime.“ Tai kaip jausis tasai karys tikrame karė? APSIKAKOS!

arthur2024-11-04 11:37

Šeiminikai tikrina ar kokybiškai paruošta patrankų mėsa...

cha cha cha2024-11-04 11:20

https://youtu.be/UP_L3FqRZyY......................PPakistano armijos komanda JK pratybose „Cambrian Patrol 2024“ laimėjo auksą. Pakistanas laimėjo auksą, o tie Lietuvos kareivėliai tik mokėsi, tik žvalgėsi.

Parašyti komentarą

Už komentarų turinį atsako patys jų autoriai. Įstatymų nežinojimas neatleidžia nuo atsakomybės. Parazitinius komentarus redakcija šalina be komentarų.

Komentarai paprastai paskelbiami iškart. Įtartini keliauja patvirtinimui.

Naujausi