Krašto apsaugos ministerijos straipsnis skaldo į šipulius nuogąstavimus dėl poligonų(13)

Rusijai vis labiau grasinant Europos Sąjungos ir NATO valstybei Lietuvai bei jos kaimynėms, ryškėja vieninga Tauragės rajono gyventojų nuomonė dėl poligonų būtinybės.

Tiesa, tačiau yra ir neapsišvietusių tamsuolių, kuriuos reikia kantriai šviesti, kad pastarieji suprastų – poligonai būtini, norint sėkmingai atgrasyti priešą.

Krašto apsaugos ministerija skelbia, kad Tauragės rajono gyventojai dėl steigiamų poligonų yra vieningi. Pasak gyventojų, „jeigu reikia, tai tegul būna“.

Apie tai skelbiama informacinėje ministerijos publikacijoje „Tauragės rajono gyventojai dėl steigiamų poligonų: jeigu reikia, tai tegul būna“ .

„Kai aš buvau visai mažytė, mačiau Tauragę nuneštą po II pasaulinio karo“, – prisiminimais miesto centre pasidalino matematikos mokytoja anksčiau dirbusi Birutė.

Informuojama, kad moteris „nesupranta, kodėl visuomenėje kyla diskusijos dėl poreikio steigti poligonus Tauragės ir Šilalės rajonuose“.

Pasisukus kalbai apie mūru prieš poligonus stojančius žmones, Birutė siekė suprasti poligonams besipriešinančių gyventojų logiką: „Jeigu nebus poligonų, tai rusai nepuls?”.

Paklausus, kodėl kai kurie gyventojai taip piktinasi poligonais, dukra ir mama buvo kategoriškos: „Todėl, kad jie neapsišvietę“.

„Norėtųsi, kad ir civiliams kažkoks pliusiukas būtų. Darbo vietos valgykloje, valytojams“, – sakė Paulius iš Tauragės.

Anksčiau atidarytų karinių miestelių ir poligonų patirtys rodo, kad vietos gyventojams atsiranda ne tik papildomų darbų, bet ir sustiprėja ryšys tarp kariškių ir civilių: organizuojami bendri renginiai, didėja savitarpio supratimas.

„Aš nesu susipažinusi konkrečiai su ta teritorija, bet, kiek girdėjau, žmonės pergyvena, kad per arti jų gyvenamosios vietos, o medžiotojai – kad jų medžioklės plotai bus sumažinti. Bet dabar visi labai gerai žinom, kokia situacija yra ir kokius kaimynus Lietuva turi. Tai visgi šitas klausimas turėtų būti svarbiausias“, – pasakė Bronislava iš Tauragės.

Romualdą iš Tauragės poligonų steigimo klausimas liečia tiesiogiai. Vyro tėviškė – visai šalia.

„Netoli tėviškės mano, bet gal reikia“, – atsiduso Romualdas. – „Aš nemanau, kad poligonai kažką blogo padaryti gali. Kiek girdėjau, tai ten įleis ir grybautojus, ir uogautojus“.

Kai kurie greta gyvenantys žmonės gali skeptiškai žiūrėti į poligonų steigimą: visą laiką gyvenom, buvo ramu, o dabar atvažiuoja Lietuvos kariuomenė ir ramybę drumsčia. Tauragės miesto centre sutiktam vyrui sunku įsivaizduoti, kaip kariuomenė galėtų treniruotis nekeldama nė menkiausio garso.

„Nieko, ką tu jiems pasakysi, čia gi jų pačių labui tie poligonai“, – tarė Alfis iš Tauragės.

Tauragės ir Šilalės rajonuose esantys Lietuvos didžiojo kunigaikščio Kęstučio pėstininkų ir brigados generolo Motiejaus Pečiulionio artilerijos batalionų kariai neturi užtektinai vietos treniravimuisi.

Krašto apsaugos ministerija primena, kad „vienas iš esminių faktorių, lemiančių Lietuvos kariuomenės pasiruošimo lygį, yra aukščiausius NATO standartus atitinkančios treniravimosi sąlygos“.

„Tai geriausia priemonė atgrasyti priešą iš Rytų“, – skelbiama informaciniame straipsnyje visuomenei.

Daugiau apie tai, kaip Lietuva sėkmingai vysto ir investuoja į atgrasymo sritį, visada rasite ekspertai.eu skiltyje „Karas ir taika“.