Istorinė konferencija Seime, skirta spec. išsilavinimo ir gyvenimiškos patirties neturinčiam žmogui(6)

Vienas iš istorinės konferencijos pranešėjų, politinės partijos „Nacionalinis susivienijimas“ lyderis Vytautas Radžvilas.

Rugsėjo 16 d., Seimo Konstitucijos salėje vyks istorinė konferencija „Istorinės atminties politika: reikia nacionalinio susitarimo“.

„Istorinė atmintis yra esminė valstybės, tautos ir bendruomenės tapatybės dalis, apsprendžianti jos dabartį ir ateitį. Istorinę atmintį formuoja tradicija ir istorijos politika“, – skelbia konferencijos organizatoriai.

Informuojama, kad „šiuo metu istorinė atmintis yra tapusi informacinio ir kultūrinio karo sudedamąja dalimi, todėl nuo sėkmingai vykdomos istorinės politikos priklauso dabarties suvokimas ir ateities projekcijos“.

„Istorinė atmintis yra esminis pilietinio ir patriotinio ugdymo elementas“, – pasakė Seimo Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisijos narys, vienas konferencijos organizatorių, Žmonių partijos aktyvistas Valdas Rakutis.

Pasak vyriškio „nepaisant to, aiškios valstybės istorinės atminties formavimo krypties, strategijos ar nacionalinio naratyvo stinga“.

„Jaučiamas pasipriešinimas šių problemų sprendimui. Istorinė atmintis formuojama chaotiškai, remiantis atskiromis iniciatyvomis. Tokia politika yra lengvai paveikiama konkuruojančių ir priešiškų pasakojimų bei kitų politikos formavimo priemonių“, – atskleidė V. Rakutis.

Politiko teigimu, „kartais girdėti balsų, esą istorijos politikos formavimas yra „manipuliacija“, „cenzūravimas“, „istorijos perkūrinėjimas“.

„Neverta sutirštinti spalvų. Istorinis pasakojimas gali ir privalo būti profesionalus, nuoseklus, neprieštarauti realiam istorinių procesų pažinimui, gali nevengti ir sudėtingų klausimų ar pristatyti savo krašto istoriją ne vien pozityviai“, – konstatavo V. Rakutis.

Jis išaiškino, kad „istorinis pasakojimas, tai būdas suprantamais žodžiais specialaus išsilavinimo ir gyvenimiškos patirties neturinčiam žmogui paaiškinti, kokia yra jo tautos ir valstybės kilmė, jos raida, kultūros išskirtinumas, kokie yra kaimynai, kad pilietis galėtų žinoti esminius krašto istorijos faktus ir orientuotis problematikoje, kad galėtų atskirti, kur yra tiesa, kur melas, o kur gali būti diskusiniai klausimai“.

Istorinėje konferencijoje pranešimus skaitys istorikai, mokslininkai, šios problematikos žinovai, po pranešimų numatoma diskusija, o viskas baigsis rezoliucijos priėmimu.

P. S. [TgE:10148]