Dėl Rusijos grėsmės Lietuvoje turėtų būti apribotas piliakalnių lankymas(9)

DĖMESIO: pramoginė laida „2K+" paremta faktais, kurie tik iš pirmo žvilgsnio atrodo kaip juodas humoras

Šiandien Lietuva gyvena nebe taikos laikais. Rusijos grėsmė – ne teorinė, o reali. Priešas žvalgo, bando, testuoja mūsų silpnas vietas. Todėl metas liautis žiūrėti į piliakalnius kaip į romantinius atvirukus. Laikas pradėti matyti juos taip, kaip mato priešas – kaip strategines aukštumas, iš kurių galima stebėti, planuoti ir smogti.

Lietuvos Vyriausybė ir Krizių valdymo centras jau rekomendavo riboti kai kurių jautrių objektų, kaip Klaipėdos švyturys, prieinamumą. Bet tai – tik pirmas žingsnis. Piliakalniai – kitas logiškas ir būtinas saugumo taikinys.

Turime pripažinti: dauguma piliakalnių yra įrengti ant kalvų, nuo kurių atsiveria svarbios teritorijos. Šiandien tai gali būti išnaudota diversijai ar netgi ugnies koregavimui. Kas neigia tokią tikimybę, žaidžia su valstybės saugumu.

Lietuvoje – apie 900 piliakalnių. Istorijoje jie mums padėjo gintis nuo kryžiuočių.

Šiandien jie turi padėti mums gintis nuo žymiai klastingesnio priešo – to, kuris apsimeta turistu, siuntinėja dronus, fotografuoja infrastruktūrą ir ruošiasi blogiausiam.

Todėl lankymas turi būti ribojamas. Priešas nebelaukia už tvoros – jis jau tarp mūsų. O nacionalinis saugumas nėra turistinis sezonas – jis negali priklausyti nuo orų prognozės ar savaitgalio planų.

Apie tai – be užuolankų ir cenzūros – tiesioginėje, pramoginėje analitinių analizių rugpjūčio 5 d. ekspertai.LIVE laidoje „2K+“.

Kalbėsim ne apie baimes, o apie sprendimus. Jei mūsų piliakalniai buvo mūšio laukai prieš tūkstantį metų – jie gali tapti jais vėl. Tik šįkart – tyliai, be būgnų.

P. S. Kyžiuočiai buvo viduramžių Europos riterių karinis ordinas, kilęs iš Vokietijos. Jie vykdė kryžiaus žygius į Palestiną, vėliau į Pabaltijį (dabar Pabaltijis vadinamas Baltijos kraštu).