Buvusios VEKS direktorės karjera(21)

Kai 2009-iais Vilnius tapo Europos kultūros sostine, šis su ypatingu užmoju įgyvendintas projektas pelnė liūdną šlovę, o jo direktorė Elona Bajorinienė pagal Vilniaus savivaldybės atlikto audito išvadas kaltinama įgaliojimų viršijimu, savavališka veikla ir nevaržomu elgesiu su valdiškai pinigais. 800 tūkstančių litų honoraro skirta Islandijos dainininkei Bjork, daugiau nei 1 milijonas litų – interneto svetainių kūrimui, o naujametiniai fejerverkai Katedros aikštėje atsiėjo 2 milijonus litų.

Tai tik labiausiai nuskambėjusios šio projekto išlaidos – smulkesnių neminėjome.

Buvusios VEKS direktorės ir jos kolegų veiklos peripetijas jau penktus metus tyrinėja prokurorai, tačiau tai nė motais Lietuvos Muzikos ir teatro akademijos (LMTA) rektoratui – Elona Bajorinienė paskirta Kino ir teatro fakulteto dekane. „Rektorato darbo principai neatrodo teisingi didelei, jei ne didžiajai daliai LMTA bendruomenės“, – sakė vienas iš akademijoje dirbančių žmonių.

Anot jo, daugumai kolegų nebus malonu, kad fakultetui vadovaus asmuo su „šešėliu“. „Toks žmogus netinka dar ir todėl, kad tai darbas su jaunimu, bendravimas su studentais, o ne koks nors verslas“, – rektorato sprendimu piktinosi kitas darbuotojas.

Beveik visi portalo kalbinti asmenys (pavardės redakcijai žinomos) nenorėjo, kad būtų atskleista jų tapatybė, nes tai grėstų nemalonumais darbe. „Kolegos man patarė: gal tu dar padirbėk metus ar kitus, juk studentų gaila, jeigu išeisi. Bet jei mano pavardė išlįs į viešumą, turėsiu susikrauti daiktus“, – aiškino vienas iš pašnekovų.

Tarybos pasiūlymą ignoravo

LMTA Taryba buvo pasiūliusi kitą kandidatą – profesorių Eduardą Gabnį. Deja, šis siūlymas liko neišgirstas. „Mes, kaip taryba, buvome iškviesti į rektoratą ir mums buvo pasakyta, kad naujas dekanas yra E. Bajorinienė, nors buvome pasiūlę savo kandidatą, nes žinojome jo gebėjimą administruoti, patirtį, padorumą“, – sakė buvęs Tarybos narys Stasys Baltakis. Pasak jo, sprendimas dėl dekanės skyrimo buvo tiesiog nuleistas „iš viršaus“.

Docentui antrino ir kitas LMTA darbuotojas, retoriškai klausęs, kam reikalinga Taryba, jei viską vienvaldiškai sprendžia rektoratas. „Pagal akademinius įstatus rektorius turi teisę skirti ir teikti kandidatūrą Senatui, kad pastarasis patvirtintų.

Rektorius gali ir neatsižvelgti į Tarybos norus. Bet kituose fakultetuose bent jau sudaroma iliuzija, kad Taryba gali kažką spręsti, keisti, dalyvauti fakulteto veikloje.

O pas mus yra kitaip“, – piktinosi pašnekovas. Anot jo, Tarybos nariams buvo skaudu, kad jų nuomonė rektoratui neįdomi ir nieko nereiškia.

„Pastebima tendencija, kad alternatyvios nuomonės rektoratui nereikalingos“, – konstatavo vienas iš LMTA dėstytojų.

Privogė VEKS‘ui, privogs ir LMTA?

Kalbinti dėstytojai stebėjosi, kad studentams naujos fakulteto dekanės paskyrimas nekelia prieštaringų minčių. „Maniau, kad studentams svarbu, kas jiems vadovauja, bet pasirodė, kad klydau.

Kai kurie pasakė tiesiai šviesiai: „Na ir kas, kad ji teismuose, koks skirtumas, net jei tie pinigai išvogti?“ , – jaunosios kartos požiūriu stebėjosi pašnekovas.

Anot jo, ir studentų, ir dėstytojų tarpe ši situacija paskatino juodąjį humorą primenančius svarstymus, esą gal naujoji dekanė „ką nors privogs ir LMTA“...

LMTA studentų atstovybės prezidentas Tomas Putys sakė nenorįs komentuoti naujosios dekanės paskyrimo.

Per kelias pastarąsias dienas ir LMTA darbuotojų nuomonė dėl dekanės keičiasi – jai tapus teisėta viršininke, darosi baisu atvirai kalbėti, net jei tai ir teisybė. Imta aiškinti, kad E. Bajorinienės paskyrimas – pozityvus žingsnis progreso link. „Pasijutau tarsi būčiau ufonautas iš Marso.

Mano kolegos, prieštaravę E. Bajorinienės kandidatūrai, kai tik ji buvo paskirta, dabar tapo jos šalininkais ar bent jau susitaikė su situacija.

Esą viskas čia gerai, o piktintis nėra nei pagrindo, nei prasmės“, – kolegų konformizmu stebėjosi akademijos darbuotojas.

Beje, prieš tapdama dekane E. Bajorinienė dirbo LMTA Viešųjų ryšių skyriaus vedėja. Anot kalbinto darbuotojo, ir šioje srityje jos nuopelnai abejotini. „Dirbau akademijoje daugybę metų ir kažkaip nepajutau šioje srityje ypatingos veiklos. Nepasakyčiau, kad per tuos metus būtų nuveikta kas nors pastebimo. Bet gal čia tik man trūksta pastabumo, o kiti pasakys, kad nuveikti įspūdingi darbai“, – ironizavo vienas iš aukštosios mokyklos dėstytojų.

Tikimės jau netrukus skaitytojus informuoti apie naujausius postūmius prokurorų atkakliai tiriamoje VEKS byloje, o taip pat pateikti LMTA Kino ir teatro fakulteto dekanės E. Bajorinienės atsakymus į ekspertai.eu klausimus, nors buvusi VEKS direktorė ir skundėsi šiuo metu esanti labai užsiėmusi.

Šia proga primename tik vieną iš daugelio E. Bajorinienės kuruotų "šedevrų", garsiąją interneto svetainę www.lietuva.gyvai.eu už 531 tūkstančių litų.

Žemiau galite pamatyti, kaip jau dvejus metus atrodo vienintelis Lietuvoje portalas (būtent taip šis portalas pristatomas vyriausybės ir savivaldybės dokumentuose), teikiantis integruotą informaciją apie atvykimą ir keliavimą Lietuvoje: informaciją apie renginius, nakvynę, maitinimą, pramogas, keliavimo galimybes, lokalizaciją žemėlapyje, rezervavimo sistemas ir t. t.

Įvedus adresą www.lietuva.gyvai.eu galime pamatyti ir perskaityti tik tiek – 404. Štai toks portalas, kuris turėjo veikti mažiausiai 10 metų septyniomis kalbomis ir už kurį visi pinigai avansu buvo sumokėti į priekį.

Generalinei prokuratūrai aptikti nusikaltimo pėdsakų per penkerius intensyvaus tyrimo metus kol kas aptikti nepavyko. Bet teisėsaugininkai rankų nenuleidžia ir pluša toliau.

Šį vienintelį (anot dokumentų) portalą galima įvardinti kaip vieną ryškiausių VEKS simbolių, greta garsiojo Vamzdžio tarp Mindaugo ir Kalvarijų tiltų bei Paupio kupsto Neries pakrantėje:

Taip pat naudodamiesi proga primename archyvinę publikaciją apie meną – " Vamzdis privalo gyventi (video)".

Naujausi

Sugriuvusi tobulo gyvenimo iliuzijaXXX · 2026-07-16Nausėda nepasitiki EŽTT ir JAV Senatu dėl slaptojo kankinimų kalėjimo egzistavimo šalia VilniausPolitika · 2026-07-16Kaunas ir Rinkēvičs perspėjo dėl Rusijos nesėkmių Ukrainoje grėsmės Baltijos regionuiKaras ir taika · 2026-07-16Rusijos pralaimėjimas Ukrainoje didina riziką Lietuvai ir LatvijaiKaras ir taika · 2026-07-16