Neringa Venckienė ir Co. pagaliau įsivardijo kaip aktyvi politinė jėga, dalyvausianti rinkimuose. Nieko netikėto tame ir nebuvo.

Tiek apie visą šią istoriją apskritai, tiek apie N. Venckienę konkrečiai jau rašyta iš visokiausių pozicijų – vieni atvirai drabstėsi purvais, kiti puolė garbstyti ir giedoti ditirambus, vieni tai darė objektyviau, kiti tik imituodami objektyvumą.

Man belieka pačioje straipsnio pradžioje prisipažinti, kad nebuvau ir nesu abejingas šio vyksmo stebėtojas ir toks išliksiu ir rašydamas šį straipsnį. Taigi, nepretenduoju į nešališką poziciją.

Tiesą sakant, netgi manau, kad tokiu metu būti nešališku ir reiškia nusišalinti nuo to, kas svarbu – o gal net ir svarbiausia iš visko, kas šiomis dienomis vyksta Lietuvos visuomeniniame ir politiniame gyvenime. Matyt, ne veltui Dantė – tas „Pragaro“ išmanytojas – rašė, kad karščiausios vietos pragare skirtos ne nusidėjėliams, o abejingiesiems.

Yra mažiausiai du šiandieninės Lietuvos gyvenimo – gal tiksliau laipsniško mirimo? – faktai, kurių vienas apsimestinai ignoruojamas, o kitas net neįvardijamas.

Pirmasis – emigracija, jau kainavusi trečdalį tautos kūrybinių – gamybinių pajėgumų. Oficialiai vaizduojama, kad tai normalu.

Tikroji esmė – gimtinėje išgyvenimo šansai pasidarė mažesni, nei būnant imigrantu (arba žmogumi iš paties žemiausio socialinio sluoksnio) svečioje šalyje. Net JAV pasilikę nelegalai atgal neskuba.

Nes ten išgyvena, o čia – kažin... Antrasis faktas yra tai, kad Lietuvoje per visą istoriją nebūta jokių pilietinių bruzdėjimų – visos kovos visais laikais vyko tik su išorės priešais bei okupantais, pradedant kryžiuočiais ir baigiant bolševikais.

Tačiau niekad iki šiol nebūta jokios pilietinės kovos „tarp savų“ (be kabučių neišeina).

Kaip tik tai ir bręsta dabar. Esame ant pilietinių neramumų slenksčio, kai įtampos šalies viduje yra pasiekusios tokį lygį, kai vien išgyventi – apie orumą ir savigarbą nė nekalbu – nepažeidžiant kokių nors draudimų ar įstatymu įtvirtintų normų daugeliui žmonių jau tapo nebeįmanoma.

Emigracija yra pasyvi gelbėjosi forma ir tai trunka jau ne vienus metus. Tačiau dabar atsirado ir kitas protesto būdas – politinė kova.

Štai tokiame moraliniame ir ekonominiame fone iškilo Garliavos fenomenas. Čia valdžiažmogių savivalė atsiskleidė tokia forma ir tokiu intensyvumu, kad net įpratę prieš ponus (valdžią) lenkti nugaras lietuviai nebeišlaikė ir – vadinkime daiktus tikraisiais vardais – sukilo.

Taip, visas vadinamasis „patvorys“ yra dabartiniai Lietuvos sukilėliai ir tai reikia pripažinti. Pridurčiau – su pagarba jiems.

Nei Vilniaus, nei Kauno inteligentai to nepadarė – tačiau dalis jų (pavadinčiau – padorieji) pagal išgales ir sąžiningumą rėmė sukilėlius ir tai, žinoma, yra svarbus žingsnis. Tačiau manau, kad esama skirtumo: remti išsakant nuomonę žiniasklaidoje ar mitinge, ar stovėti giedant Tautišką giesmę susikibus rankomis, kai prie tavęs artėja 240 ginkluotų smogikų.

Tačiau po spaudos konferencijos ELTA salėje (priminsiu – Seimas dar kartą parodė savo kietakaktiškumą ir šiuos žmones išvarė už durų) neformalus sukilimas baigėsi ir prasideda rinkiminė kova su visomis savo rašytomis ir nerašytomis taisyklėmis. Rašytosios daugmaž aiškios, jos išguldytos Rinkimų įstatyme ir už jų pažeidimą baudžiama adekvačiai arba ne – priklauso nuo to, kas prasižengia.

Nerašytąsias galima apibendrinti vienu žinomu principu – „Kare ir meilėje visos priemonės geros“. Žinoma, jei būsi pagautas – ar bent jau įtikinamai apšmeižtas – naudojant tokias priemones, nieko gero nelauk.

Todėl rašyti apie kokias nors dėmes (esamas ar tik galimas) violetinėje vėliavoje aš neketinu (žr. teksto pradžią).

Jei norime permainų, be kurių net ir valdžiažmogių Lietuvos nebeliks, nes nebebus ko valdyti, tenka rinktis vieną iš pusių ir daryti tai pakankamai aktyviai. Priešingu atveju liks tos abejingiesiems skirtos karščiausios vietos pragare.

Baigdamas pridursiu, kad jei kalbama apie visos Lietuvos gerovę, reikėtų perlipti per bet kokias ambicijas ir dėlioti kuo platesnę pažangiųjų jėgų koaliciją, išplečiant ją gerokai už „Drąsos kelio“ partinių ribų bei sustiprinant tomis partijomis, kurios turi ir aiškią kryptį, ir pakankamą struktūrą tų permainų įgyvendinimui. Neatmesčiau ir pavienių asmenų, galinčių ir galimai sutiksiančių prisidėti.

Žinoma, tai daryti reikia dar iki rinkimų, neužmiegant ant šios dienos laurų ir nepamirštant, kas stovi kitoje barikadų pusėje.

Naujausi

Džiugi žinia: Vėgėlė įkūrė naują politinę jėgą – partiją „Piliečių Lietuva“Politika · 2026-07-03Trump: jie mums nepadėjoUžsienis · 2026-07-03Naujosios Volynės išvakarės vis arčiauNuomonės · 2026-07-03Suvereniteto erozija ir elito atotrūkis: Eduardo Vaitkaus politinės maksimos anatomijaNuomonės · 2026-07-02

Komentarai (20)

Rikiuoti
Paulė2012-07-12 03:32

Po tokių str, net vitis nušvinta, gal gi pasiseks...,

ZZZ2012-07-12 00:39

As tikiu, kad sveikas protas nugales. Asmeniskai as jau nuomones nebepakeisiu. As uz drasos partija. Tai, kad musu valstybeje jau visiskas liudesys ir demokratija "nekvepia", liudija paskutiniu metu ivykiai. Manau, pasiekeme "dugna", laikas atsispirti. Asmeniskai as nejauciu nei neapykantos nei pagiezos kitaip manantiems. Tik va, beda, kad tie kitaip manantys, labai daznai pasirodo esantys labai saliski. Aplamai perdaug melo (mums visiems zinoma ziniasklaida, TV, politologai, psichiatrai) tik dar labiau sustiprina mano isitikinima, kad Lietuva priejo liepto gala. Kazkodel tikiu, kad permainu metas atejo.

Romas2012-07-11 03:10

Puikus eilinis Saruno straipsnis.Atrodo viskas aisku.Bet...reikalinga nepaprastai didele visokeriopa parama Venckienei.Jei parama nebus pakankama,liksime vel prie"suskilusios geldos"...

TAUTOS BALSAS2012-07-10 16:48

PAGARBA ŠARŪNUI,GALĖTŲ PAPILDYTI "DRĄSOS KELIO "GRETAS

VaidasVDS2012-07-10 15:06

"beje, Urantijos knygos dalis apie zydu klausima irgi yra perrasyta." Apie ką jūs čia. Gal galite pasidalinti, nes nieko panašaus dar nesu girdėjęs. O Urantijos Knygoje rašoma: "Negali būti tvirtos religinės ramybės Urantijoje tol, kol visos religinės grupės savanoriškai neatsisakys savųjų minčių apie dieviškąjį palankumą, išrinktąją tautą, ir religinį suverenumą. Tiktai kada Dievas Tėvas taps aukščiausiuoju, tada žmonės tikrai taps religiniais broliais ir žemėje gyvens religinės ramybės sąlygomis. " "Nėra tokio dalyko, kaip "išrinktoji tauta." Pačių Aukštųjų, politinės evoliucijos kontrolierių iš viršaus, valdymas yra toks valdymas, kuris yra numatytas puoselėti didžiausią gėrį didžiausiam visų žmonių skaičiui ir per didžiausią laiko tarpą." "Jėzus nuoširdžiai stengėsi savo pasekėjus vesti į dvasinę karalystę iš pradžių kaip mokytojas, vėliau kaip mokytojas-gydytojas, bet jiems tas netiko. Jis gerai žinojo, kad jo žemiškoji misija žydų tautos lūkesčių, siejamų su Mesiju, niekaip negalės patenkinti; senovės pranašai Mesiją buvo pavaizdavę tokį, koks jis niekada negalės būti. " "“Natanieli, tu teisingai nusprendei; aš nelaikau Raštų tuo, kuo juos laiko rabinai. Aš tikrai pasikalbėsiu su tavimi apie šituos dalykus, su sąlyga, kad tu apie tai nieko nepasakosi savo sielos broliams, kurie nevisi yra pasirengę tam, jog priimtų šitą mokymą. Mozės įstatymo žodžių ir Raštų mokymų iki Abraomo nebuvo. Tiktai pastaraisiais laikais Raštai iš tiesų buvo surinkti draugėn, kokius juos turime dabar. Nors juose yra tai, kas yra geriausia iš žydų tautos aukščiausių minčių ir troškimų, bet juose taip pat yra ir didelė dalis to, kas visiškai neišreiškia Tėvo danguje charakterio ir mokymų; dėl to iš tų geresniųjų mokymų aš turiu pasirinkti tas tiesas, kurios turi būti surinktos karalystės evangelijai. Šiuos raštus sukūrė žmonės, kai kurie iš jų buvo šventi žmonės, kiti gi nebuvo tokie šventi. Šitų knygų mokymai išreiškia tų laikų, kada jie atsirado, pažiūrį ir apsišvietimo laipsnį. Kaip tiesos atskleidimas, pastarieji yra patikimesni už ankstesniuosius. Raštai yra klaidingi ir juos visus sukūrė žmonės, bet nepadaryk klaidos, jie iš tiesų sudaro religinės išminties ir dvasinės tiesos geriausią rinkinį, kokį tik būtų galima šiuo metu surasti visame pasaulyje."

Kostas2012-07-10 14:12

Pagarba Šarūnui. Tai tikrai įžvalgus ir tikras ŽMOGUS.

Z2012-07-10 13:27

Labai šaunus straipsnis. Tikrai netaikysiu į tą karštą vietelę pragare...

-0-0-2012-07-10 11:54

Aciu uz gera straipsni, sis zmogus dar kitu kampu viska izvelgia ir teisingai viska ivardija.

to MMM Apie Dieva2012-07-10 03:12

Zydai suklastojo pirminius saltinius. Paskleide mokyma, kuriuo patys netiki-ST ir NT. Kristu nuzude del to, kad jis skelbe: kad:JUSU DIEVAS YRA VELNIAS (blogis, piktoji dvasia) Kaipgi Dievas galetu raginti zmones niekinti ir zudyti savo kurinius,uzsiimti pedofilija su vaikais nuo 3 metu? Uz tai jie ji nuzude, o biblijoje rasoma , kad neva be jokios priezasties. . Gyvybe ir tuomet galejo buti atimama ir dar tokiu ziauriu budu tik uz labai sunkius (ideologinius nusikaltimus. ) O esmine nieksybe, , kuria zydai pakiso po krikscionybes priedanga, JIE UZ DIEVA TEVA PRASTUME SAVO VELNIA-JEHOVA. Paziurekite kataliku baznyciose uzrasus ant veliavu, stulu ir kt. JHV(tai yra jahves vardas) Biblijoje atidziai paskitykite, rasite jo varda visur. tai kam mes (krikscionys ) iki siol meldziames? Atsakymas-zydu dievui Jahvei , kurio nuostatos sklebia, kad visi nezydai-gojai yra blogesni uz gyvulius, todel juos galima zudyti, paimti vergoven, atimti turta, zmonas ir vaikus. Tai yra didziausia apgaule ir klaidinimas. Kodel katalikai meldziasi pagal zydu nustatytas taisykles? Kodel kas sekmadieni skaitoma evangelija, kur tik zydu istorijos ir vardai? Pagal tai iseitu, kad ir mes kile is zydu, bet tai visiskas absurdas, zmonijai -tukstanciu tukstanciai ir gal milijonai metu. Mes-arijai, pirmapradziai zmones, tai patvirtina paasulio genomo zemelapis, pagl kuri lietuviai-vieni irs pirmuju genomo zenklu, o zydai-pacioje pabaigoje-t. y isvestiniai. ( jei ne aplamai reptiloidai) Isvada-mus durnino ir kvaiLino, kaip paskutinius asilus. Roma ir zydija yra sudare pasaulini samoksla , kaip valdyti zmones ir pasauli pasitelkiant zydu iskraipytas biblijas. ( beje, Urantijos knygos dalis apie zydu klausima irgi yra perrasyta. ) Aciu Tevui Dievui vieninteliam, kad jis galu gale apsviete protus, jis isgelbes mus is tamsos ir velnio karaliavimo. JU era jau baigesi.

rinkeja2012-07-10 02:43

Malonu,kad ir sis zmogus palaiko "drasos kelia".Tikrai bus daug uz juos balsuojanciu.Ir delfi atlikta apklausa aiskiai tendensinga.Uz juos zada balsuoti masiskai. Tik kaip igyvenbdinti tai,kad zmones su siuo sarasu ateitu tikrai keisti Lietuva,o ne apsirupinti iki smerties...Labai sunku tuo patiketi...Cia kazka is esmes reiktu pakeisti...kad jiems uztektu algu...

rasa2012-07-10 02:41

Nereik nuvertint senimo,kaimo zmogaus,jis praejes kelias santvarkas daugiau supranta nei,jaunesnis,tik nieks jau jo biedno neklauso,o taip lauke tos issvajotos Nepriklausomybes,kol vel neatidave i komunistu rankas ,o nuo tada ir viskas prasidejo.Abejoju ,ar mes rasom tikra ISTORIJA,ar bus pamineti parsidaveliu pavardes pardave Lietuvos turta uz lita

Zmogus2012-07-10 01:30

Sarunas Navickis yra Lietuvos uzauginta zmogus -Lietuvos pilietis.Tuo viskas pasakyta.Pagarba jam ir ji uzauginusiems tevams.Protingos ir blaivios mintys apie siandienine Lietuva.Buk laimingas Sarunai.Sekmes.

birute2012-07-10 00:17

jau buvo ateje i namus rinkti parasus uz kai kuriuos kandidatus,bet pasakiau aiskiai,kad uz ne viena nepasirasysiu,nes jau turiu pasirinkima-ten kur Neringa ,ten uz juos r balsuosiu.

Irma2012-07-10 00:13

"visos kovos visais laikais vyko tik su išorės priešais bei okupantais, pradedant kryžiuočiais ir baigiant bolševikais". O kas paneigs, kad ir čia neapsieita be išorės priešų, kuriems tarnauja neatsparūs vilionėms ir norintys turtingai gyventi 'savieji'? Bet nenorėti turtingai gyventi-tenkintis minimumu-ne toks jau paprastas reikalas. Ar pajėgtumėte išlikti orus žmogus su minimaliais poreikiais?

Komentuotojui MMM2012-07-09 23:51

matote pone, nuo to, ar jūs tikite Dievu, ar ne, Jo egzistencija nepaneigiama. Atleiskit, bet tos žinios, kurias jūs demonstruojate apie NT ir ST, t. y. apie Dievo Žodį Bibliją nebuvo jums naudingos, nes jos nesurištos su tikėjimu. O kai Dievo Žodžio skaitymas nesurištas su tikėjimu, jis neatneša skaitančiam naudos, tik liūdną šypseną tikinčiam žmogui,kuris perskaito šiuos samprotavimus. Išminties turintis žmogus nesiims kategoriškai vertinti nieko, nes jis pagalvos, kad gal būt ne viską supranta... Tik tas, kuris žino, kad jis nieko nežino, yra kelyje į pažinimą tiesos.

VaidasVDS2012-07-09 22:22

"Tikėjimas “Urantijomis” irgi TIKĖJIMAS." Mano atveju yra tikrai ne taip. Beveik 20 metų tvirtai tikėjau į Dievą, bet nepripažinau jokios religijos, nors formaliai buvau katalikas. Urantijos Knyga - tai mano gyvenimo ir mano patyrimų bei nuojautų pasitvirtinimas. Ir tai yra jau ne tikėjimas, bet žinojimas, nes nauji patyrimai viską tik patvirtina. Nors esu vieno dvasinio tinklapio moderatorius, bet per beveik 5 metus negavau nei vienos rimtos kritikos šios Knygos dvasinėms prasmėms. Dažniau bandoma įteigti prieštaravimus mokslinėms tiesoms, bet yra labai rimtų mokslininkų darbų, kurie patvirtina ir Urantijos Knygos mokslines tiesas. Tiesa, dar labai mažai žmonių žino apie Urantijos Knygą, patikimumo neprideda ir kai kurie mistikai, kurie limpa prie bet kokių dvasinių šaltinių, ją taip pat blokuoja masinės informacijos priemonės (Knyga pasisako prieš bet kokį savanaudiškumą, tiek materialistinį, tiek dvasinį, todėl savanaudžiams ji nereikalinga), delfyje buvo tik viena žinutė neigiama prasme apie kažkokius apsišaukėlius. P. s. nesu joks kunigas ar šventikas, ar tuo labiau šventasis. Esu viso labo žmogus...

gal2012-07-09 21:42

IR GEROS MINTYS,bet musu diedukai zino tik pavarde liandsberga ir kubilius,tai greiciausia uz tuos du elementus ir balsuois.manau gimines turetu paprotinti musu senolius,kad uz sita bruda stovejusi ,,po medziu ,, daugiau nebalsuotu.

MMM2012-07-09 20:51

Tikėjimas "Urantijomis" irgi TIKĖJIMAS. Ir ten nereikia įrodymų, o tik tikėjimo. XXI amž. žmogui to turėtu būti mažoka. Žydkrikščioniškoje "civilizacijoje" apie dvasingumą kalbėti net neverta, nes tai nėra jos siekiamybė. Dvasingumą, puoselėjusią mūsų protėvių - ARIJŲ civilizacija, žydkrikščionių pavergtų tautų bendros pajėgos vadovaujamos "dievo vietininko" sunaikino tokiomis kruvinomis ir žiauriomis priemonėmis, kad dvasingumo net žymių šiame pasaulyje neliko. Dievo sąvoka žmonijai žinoma jau daug tūkstančių metų, bet toks "dievas", prieš kurį priversti klauptis žydkrikščionys, yra tik dievo savokos KARIKATŪRA. Norint tuo įsitikinti reikia tik nepatingėti ir išdrįsti pasiskaityti NT. Atsiveria "nuostabus" vaizdas. Jahvė žiaurus, kerštingas, moterų už žmogų, nelaikantis visus kas pastoja jo "tautai" (apipjaustytai aštuntoj dienoj) kelią be jokio gailesčio. Įdomiausia tai, kad dauguma jo uolių gerbėjų yra moterys, kurių jis nelaiko žmonemis. O ir maldų jis išklauso tik savo "išrinktos tautos". Išrinktos tautos nariai tik tie, kurie teisingai apipjaustyti. Neapipjaustytieji ne jo "ganomos avelės" ir į ju0os jis nekreipia dėmesio. Gal dėl to buvo laikai, kai skaityti NT ir ST buvo draudžiama. Dabar pirmoje vietoje ne "dievas tėvas", bet "dievas sūnus". Tik ir su tuo "sūnumi" yra problemų. Tų laikų istorikai jo nepažysta. Yra prikurpta daug "evangelijų" bet "religijos" sumanytojams tiko tik trys "apaštalai" ir "Jonas krykštytojas". Bet ir tai "evangelijos" išėjo kiap kažkokių įvykių (neįrodomų) kratinys. Puikiai suprantu, kad atsikratyti primestos "religijos" greit nepavyks. Bet jei to nedarysim, tai arba gyvensim viduramžiškose tamsybėse, arba degraduopsim galutinai.

VaidasVDS2012-07-09 19:01

"Nuodėmę būtina iš naujo apibrėžti kaip sąmoningą neištikimybę Dievybei. Yra neištikimybės laipsniai: dalinė neryžtingumo ištikimybė; suskaidyta konfliktiškumo ištikimybė; mirštanti abejingumo ištikimybė; ir ištikimybės mirtis, kurią rodo pasišventimas bedieviams idealams." Šaltinis: Urantijos Knyga. Taigi abejingumas realiai yra tikrai sunki dvasinė nuodėmė. Sunkesnė nuodėmė yra tik sąmoningas blogio darymas. Nors mes gyvename iš pažiūros civilizuotame amžiuje, tačiau beveik visos žmonijos dvasinės žinios yra dar ganėtinai žemo lygio. Žmonijos pastangos susisteminti dvasines žinias į taip vadinamas "šventąsias knygas" lėmė tai, kad tose "šventose knygose" šalia teisingų dvasinių žinių taip pat buvo sudėtos ir atskirų žmonių mintys, kurios su dieviškumu ar Dievo žodžiu tikrai neturi nieko bendro. Kaip keista bebūtų, bet bet kokios religijos kunigai ar šiuolaikinių sektų vadovai iš karto tampa dogmatikais. Tas visas dvasinis susipainiojimas lemia ir mūsų pasaulio, valstybių, politikų ir pačių žmonių dvasinį nuosmukį. Dievas yra Meilė, bet meilė nėra Dievas - štai raktiniai žodžiai į tikrą Dvasingumą. Tai ar galima Dievui priskirti tokius bruožus kaip pyktis, savanaudiškumas, kerštas, išrinktosios tautos palaikymas, palankumas pagal naudą ir t. t.? Viskas be abejo yra kur kas sudėtingiau, nes tikrų dvasinių vertybių vis dar siekia tik labai nedaugelis žmonių, o tarp politikų tokių beveik nėra...

pensininkas2012-07-09 18:56

Mintys geros,tik kaip tai įgyvendinti?

Parašyti komentarą

Už komentarų turinį atsako patys jų autoriai. Įstatymų nežinojimas neatleidžia nuo atsakomybės. Parazitinius komentarus redakcija šalina be komentarų.

Komentarai paprastai paskelbiami iškart. Įtartini keliauja patvirtinimui.

Naujausi