
Ekspertai.eu konstatuoja: 137-ojo LR Konstitucijos straipsnio išniekinimas – sėkmingai atlikta psichologinė operacija, kuriai įrankiu tapo Konstitucinis Teismas. Tai, kas padaryta su 137-uoju straipsniu, gali būti rodoma kaip „pavyzdinis atvejis“, kai teisinis tekstas buvo sutryptas politinės valios, o Konstitucinis Teismas suvaidino patogaus „įteisinintojo“ vaidmenį.
Pagal Konstitucinio Teismo doktriną, kurią suformavo tūlas Dainius Žalimas ir jo kolegos, išeina tokia konstrukcija: „Konstitucija gina nepriklausomybę, NATO užtikrina nepriklausomybę, vadinasi, NATO yra Konstitucijos dalis“.
Pavadinti šiuos D. Žalimo išvedžiojimus tik ydingu reikalu būtų ne švelnu – būtų naivu.
Tai – tiesioginis smūgis Lietuvos suverenitetui: jei rytoj NATO iširtų arba nuspręstų mūsų neginti, pagal šią logiką išeitų, kad mūsų Konstitucija „sugriuvo“ arba tapo negaliojanti.
Tai absurdiška. Ir tai yra absurdiška būtent todėl, kad taip sau leido Konstitucinis Teismas. Konstitucija turi stovėti aukščiau už bet kokius aljansus, sutartis ar geopolitines madas.
Tikroji Konstitucijos prasmė paprasta: ji turi galioti nepriklausomai nuo to, kas vyksta aplinkui. Ji privalo būti pamatas, ant kurio stovi valstybė – net jei ji liktų viena visame pasaulyje.
Sakyti, kad 137-asis straipsnis (draudžiantis užsienio valstybių karines bazes) nebegalioja, nes „pasikeitė situacija“, yra teisinis savivaliavimas. Jei situacija pasikeitė – Tauta turi susirinkti ir perrašyti straipsnį. Jei to nedaroma, Konstitucija ne „interpretuojama“, o tiesiog laužoma.
Paklausite, kur čia „psichologinė operacija“? Atsakymas elementarus: visuomenei brukama mintis, kad išgyvenimas esą svarbiau už teisėtumą. Politikai siunčia žinutę: „Mums reikia saugumo (NATO), o Konstitucija trukdo – todėl ją apeisime per teismą, o ne per referendumą“.
Tai pavojingas kelias. Ir ne šiaip pavojingas: jis atveria duris nusikaltimams prieš Konstituciją, nes šiandien jie „aukoja“ 137-ąjį straipsnį dėl NATO. Rytoj tie patys „gelbėtojai“ be jokio skrupulo „paaukos“ žodžio laisvę ar nuosavybę, aiškindami, kad tai „reikalinga valstybės saugumui“.
Valstybė negali būti teisinė, jei jos pagrindinis dokumentas skaitomas kūrybiškai, o ne pažodžiui. Jei valdžia gali „kūrybiškai“ iškraipyti Konstitucijos tekstą, kad jis pateisintų jų norus, vadinasi, politikai nebe paklūsta Konstitucijai – jie ją pasisavina ir valdo.
Tikroje teisinėje valstybėje įstatymas yra aukščiau už valdžią, todėl jo privaloma laikytis tiksliai taip, kaip parašyta. Konstitucija turi saugoti Tautą nuo politikų savivalės, o ne politikus – nuo būtinybės atsiklausti Tautos nuomonės.
Atsakykime tiesiai: kas liko iš 1992 m. Konstitucijos dvasios, jei jos tekstas šiandien reiškia ne tai, kas jame parašyta?
Susiję:
Kada tauta praregės, arba kam skambina varpai

Lietuvos kariuomenės psichologinių operacijų prieš gyventojus tikslas yra politinis
NATO ir JAV bazės nėra „užsienio valstybės karinės bazės“
Dainiaus Žalimo išaiškinimai (dokumentą pasirašė Gražina Ramanauskaitė)











































