Nacionalinė teismų administracija - valdančiosios daugumos sugyventinė

Prof. Egidijus Kūris teigia: „Ar iniciatoriai [pasiūlymo dėl teismų sistemos pertvarkos, apie kurį skelbta ČIA – red. past.] girdėjo apie SWOT (liet. SSGG) analizę, leidžiančią įvertinti svarstomo sprendimo stiprybes ir silpnybes, teigiamas galimybes ir grėsmes. Sukurta Stanforde prieš keturiasdešimt metų, ji tapo nepamainomu instrumentu racionalizuojant sprendimų priėmimą. Jei aiškinama esą naujovės sąnaudų „pateikti neįmanoma“, siūlymų vieta šiukšliadėžėje“ (Veidas, 2009-08).

Kadangi genialios mintys yra universalios, pasinaudokime jomis analizuodami sukurtą darinį – Nacionalinę teismų administraciją (toliau NTA).

Dar 1999 metų pabaigoje Konstitucinis Teismas priėmė nutarimą dėl kai kurių tuometinio Teismų įstatymo nuostatų atitikties Konstitucijai. Šiame ir vėlesniuose nutarimuose konstatuota, kad tik nepriklausoma teismų institucinė sistema gali garantuoti teismų organizacinį savarankiškumą, kad teismų administravimas turi būti organizuojamas nepažeidžiant teisėjų nepriklausomumo, o įstatymu turi būti nustatytas toks teisinis reguliavimas, pagal kurį valstybinės institucijos, užtikrinančios nepriklausomą teismų administravimą, būtų įsteigtos prie teisminės valdžios.

Taigi 2002 metų kovo 14 dieną Prezidentas Valdas Adamkus pasirašė Nacionalinės teismų administracijos įstatymą, kuriuo nuo 2002 metų gegužės 1 dienos įkūrė teismus ir teismų savivaldos institucijas aptarnaujančią įstaigą – NTA - ir pavedė jai aptarnauti teismų savivaldos institucijas siekiant užtikrinti valstybės teismų sistemos, jos valdymo ir darbo organizavimo efektyvumą, teisėjų ir teismų savivaldos nepriklausomumą. NTA misija – siekti visapusiškai užtikrinti sklandų teismų savivaldos institucijų darbą, stiprinti nacionalinę teismų sistemą ir gerinti teismų darbo sąlygas.

NTA steigimas nebuvo jokia naujiena, tuo labiau, kad tokios institucijos buvo steigiamos ir mūsų kaimyninėse, ar beveik kaimyninėse valstybėse: Latvijoje, Estijoje, Suomijoje, Danijoje. Turbūt tai atitiko nūdienos reikalavimus.

Lyginant NTA steigimą minėtose valsybėse ir Lietuvoje iškyla daug klausimų, į kuriuos atsakyti turi   kompetetingos organizacijos. Pirmiausia - NTA priklausomybės klausimas. Visose minėtose valstybėse, kurios, kaip žinia, yra demokratinės, NTA pavaldžios teisingumo ministerijoms.

Lietuvoje  Konstitucinis teismas pasirūpino, kad ši institucija būtų steigiama tik prie “teisminės valdžios“.      Taip ir buvo padaryta. Lietuvos NTA steigėjo funkcijas vykdo Aukščiausiasis teismas.

Taigi, Lietuva specifinė valstybė – teismuose visuomenė nušalinta nuo teisingumo vykdymo, Teisingumo ministerija nusišalino nuo lėšų, skirtų NTA, kontrolės, nuo dalyvavimo sprendžiant svarbius teisėsaugos  reikalus, Seimas taip pat. Štai ir kyla klausimas: ar Lietuva demokratinė valstybė? Dauguma Lietuvos piliečių į šį klausimą atsako „NE“ (apie daugumos nuomonę čia sprendžiama pagal visuomenės pasitikėjimą teisingumą vykdančia institucija – Teismu). Kad tuo įsitikintume, pažiūrėkime, kokias užduotis vykdo Lietuvos NTA, ir palyginkime su Estijos NTA.

Pagrindinės Lietuvos NTA veiklos kryptys:

- padeda užtikrinti teismų ir teisėjų nepriklausomumą, teismų organizacinį savarankiškumą;

- pagal kompetenciją užtikrina teismų ir teismų savivaldos institucijų glaudžius tarpusavio ryšius;

- padeda teismų savivaldos institucijoms įgyvendinti pavestas funkcijas;

- pagal kompetenciją užtikrina sklandų teisėjų korpuso formavimą;

- organizuoja ir užtikrina centralizuotą teismų materialinį-techninį aprūpinimą;

- užtikrina teisėjų pensinį aprūpinimą;

- siekdama užtikrinti efektyvų ir racionalų valstybės lėšų valdymą ir naudojimą, organizuoja teismų vykdomų valstybės biudžeto programų projektų ir programų sąmatų projektų rengimą ir investicijų projektų (investicijų programų) teismams įgyvendinimą;

- kuria ir įgyvendina bendrosios teismų informacinės sistemos strategiją;

- siekia, kad Lietuvos Respublikos teismų sistema veiktų efektyviai;

- atlieka vidaus auditus respublikos teismuose.

Kaip matome, viskas pateikta „konkrečiai“ ir “aiškiai“, kaip partijos rinkiminėje programoje.

Estijoje įsteigtą prie Teisingumo ministerijos Teismų administravimo tarybą sudaro:

- Vyriausiasis Aukščiausiojo Teismo teisėjas (taip pat pirmininkauja tarybai); penki teisėjai, kuriuos trejų metų kadencijai (en banc) paskiria visi teisėjai;

- du Estijos parlamento (Riigikogu) nariai;

- advokatas, kurį paskiria Advokatūros valdyba;

- vyriausiasis prokuroras arba jo paskirtas prokuroras;

- teisės kancleris arba jo paskirtas atstovas;

- teisingumo ministras arba jo paskirtas atstovas dalyvauja tarybos darbe ir turi teisę pasisakyti. Teisingumo ministras gali sušaukti posėdžius, tačiau neturi balso teisės.

Šios tarybos pritarimas reikalingas:

- nustatant teritorinę teismų jurisdikciją, teismų struktūrą, tikslią teismų buvimo vietą, taip pat nuolatinių teisėjų ir teismo tarėjų skaičių teismuose;

- skiriant ir prieš laiką atleidžiant teismų pirmininkus;

- nustatant teismų vidaus taisykles;

- nustatant kandidatų į teisėjų pareigas skaičių;

- nustatant papildomą teismų administratoriams mokamą užmokestį;

- nustatant duomenų iš teismų informacinės sistemos kaupimo ir įtraukimo į registrą procedūras;

- šaukiant teisėjus į karo tarnybą;

- nustatant teismo tarėjų užmokesčio mokėjimo tvarką ir užmokesčio dydį.

Taryba privalo:

- teikti preliminarias nuomones dėl principų, taikomų sudarant ir keičiant teismų metinius biudžetus;

- teikti nuomones dėl kandidatų į laisvas Aukščiausiojo Teismo teisėjų vietas;

- teikti nuomones dėl teisėjų atleidimo;

- iš anksto apsvarstyti teismų administravimo, teisingumo vykdymo ir vienodo teisės taikymo klausimų apžvalgą, kurią Riigikogu teikia Aukščiausiojo Teismo pirmininkas;

- Aukščiausiojo Teismo pirmininko arba teisingumo ministro iniciatyva aptarti kitus klausimus.

Dėl konkretumo abejonių nekyla.

Dabar grįžkime prie šio straipsnio pavadinimo ir E. Kūrio sentencijos iš žurnalo „Veidas“. Kaip žinia, NTA 2011 metais buvo atseikėta iš mokesčių mokėtojų kišenės per 10 milijonų litų, o šiais, dar krizės metais, dvigubai daugiau – 20 milijonų litų.

Etatų skaičius padidėjo tris kartus nuo 12 praėjusiais metais iki 46 šiemet - lėšas reikia įsisavinti. Tik valdančioji dauguma, susigiminiavusi su teisėsauga, galėjo leisti tyliai ir be diskusijų paskirti tokias lėšas. Juk šeimos ūkį pripažįsta ir kodeksai, o ir rinkimai nebe už kalnų. O parama visiems reikalinga.

Ten, kur nėra šeimos ūkio – grįžkime prie Estijos - ministerija viską organizuoja iš savo lėšų. Čia Taryboje dalyvauja kompetentingi valstybės tarnautojai, kurie gauna atlyginimus, ir tie, kuriems pagal rangą privalu spręsti jiems patikėtas problemas. Direktoriams, jų padėjėjams, patarėjams, kitiems specialistams, vairuotojams ir valytojoms etatai nenumatyti. Gal dėl to ir krizės padariniai Estijoje kitokie? 

Manau, kad prieš rinkimus toks sugyventinių žingsnis yra pats racionaliausias. Žinoma, gal pasinaudojus prof. E. Kūrio SWOT (liet. SSGG) analize pavyktų išsamiau susipažinti, kaip panaudojamos NTA skirtos lėšos? Regis, šį klausimą reikėtų pateikti pačiam profesoriui, juk jis profesionalas... Būdamas Konstitucinio teismo teisėju ir pirmininku jis pasistengė, kad lėšos, skirtos NTA, patektų į patikimas nepriklausomas rankas, kur pats lėšų valdytojas ir save kontroliuoja, ir disponuoja lėšomis. Lieka tik su valdančiaisiais suderinti, kad šių lėšų būtų paskirtas reikiamas kiekis ir pakaktų visiems. Iš esmės tai ir vyksta.