Konservatorius paskelbė instrukcijas, ką reikėtų daryti po „Brexit“, kad būtume išgelbėti

Konservatoriai nuo seno garsėja tuo, kad skelbia įvairius gelbėjimo planus valstybėms ar kontinentams. Artėjant 2016 m. Seimo rinkimams, jie jau yra paskelbę Lietuvos gelbėjimo planą, kuriame numatyta, kad jiems laimėjus rinkimus Lietuva bus išgelbėta – didės atlyginimai ir pensijos, išvykusieji sugrįš, eksportas augs, suklestės regionai, Lietuva eis sėkmingų valstybių keliu, nebenyks kaimai ir miesteliai, kiekvienas norintis gaus gerą išsilavinimą, bus sukurta galimybė dirbti ir užsidirbti visoje Lietuvoje, bus užtikrintas ekonomikos augimas, bus sukurta europietiška gerovė ir t. t.

Konservatoriai taip pat yra paskelbę ir Maršalo planą Ukrainai ar Rusijos sulaikymo strategiją saugesnei Europai sukurti bei paviešinę kitus gelbėjimo planus.

Šį kartą konservatorius Andrius Kubilius siūlo išeitį po Jungtinės Karalystės „Brexit“. Apie ją politikas paskelbė savo analitinėje studijoje „Brexit: kodėl, kas toliau ir ką daryti?“.

Joje jis išdėstė tuziną pačių juodžiausių scenarijų, kurie dabar gali atsitikti po „Brexit“.

„Brexit“ rezultatai gali įkvėpti Putiną naujoms agresijoms mūsų regione pačiu artimiausiu metu (Putinas mėgsta tam išnaudoti Olimpiadas: 2008 m. Pekino Olimpiada buvo gera priedanga karui Gruzijoje, 2014 m. žiemos Olimpiada Sočyje - iškart po to įvykdyta Krymo okupacija, 2016 m. rugpjūčio mėnesio Olimpiada Rio De Žaneire - ?)“, - vieną iš daugelio apokaliptinių scenarijų analizėje įvardino konservatorius.

Tačiau tuo pat metu A. Kubilius pripažino, „kad nėra sudėtinga surašyti pačius juodžiausius scenarijus“.

„Sunkiau surašyti, o ką realaus reikia daryti, kad būtų išvengta pačių juodžiausių scenarijų, ar bent jau, kad Lietuva būtų pasiruošusi amortizuoti tokių blogiausių geopolitinių scenarijų pasekmes“, - atskleidė analitikas ir iš karto nurodė, „kokia turėtų būti mūsų geopolitinio saugumo strategija, į kurią turėtumėme adekvačiai investuoti“ ir tokiu būdu išgelbėtas Europos kontinentas.

1. Turime ryškiai sustiprinti savo geopolitinį (diplomatinį ir politinį) veikimą JAV, nepaisant to, kas bus išrinktas JAV Prezidentu. Reikia tikėtis, kad JAV netrukus sugebės sugrįžti prie savo globalios geopolitinės atsakomybės racionalaus suvokimo. Mums svarbu, kad JAV visada turėtų kiek galima daugiau tikslios informacijos iš mūsų regiono. Turime keleriopai intensyviau dirbti ne tik su JAV valdžios institucijomis, bet ir su įvairiais think-tank'ais bei abiejų partijų elitu.

2. Turime pripažinti, kad Vokietija yra natūralus ES lyderis ir mūsų solidari partnerystė su Vokietija yra viena iš mūsų geopolitinio saugumo garantijų. Galime džiaugtis, kad A.Merkel ir jos vadovaujama krikščionių demokratų CDU gerai supranta iššūkius Europos saugumui, kuriuos kelia Putino Rusija, bet turime padaryti viską, kad tokį patį supratimą turėtu ir Vokietijos socialdemokratų SPD.

3. Lenkija gali ir turi užimti natūralaus Centrinės Europos lyderio vaidmenį, bet turi tam subręsti tiek savo vidaus politikoje, tiek santykiuose su artimiausiais kaimynais. Mes savo ruožtu turime suprasti, kad mūsų nacionalinio saugumo politika susideda iš trijų pagrindinių politikų: gynybos politikos; geopolitinio saugumo politikos, kurią turi įgyvendinti mūsų užsienio politikos institucijos; ir tautinių mažumų politikos, suprantant kad šios politikos klaidos visada gali tapti pretekstu Kremliaus provokacijoms.

4. NBP9 (Nordic-Baltic-Poland) regioninė partnerystė yra tai, kas tampa ypatingai svarbu šiame sumaišties laikotarpyje, tiek siekiant bendros gynybos politikos, tiek bendros politikos, kaip apginti ES ateitį, tiek bendros paramos Ukrainai, kuri gali būti užmiršta senosiose Vakarų sostinėse ir vėl gali tapti didele pagunda naujai Putino agresijai. Turime žymiai daugiau investuoti į regioninę partnerystę.

5. Ukraina turi tapti dar didesnio mūsų rūpesčio ir dėmesio centru, nes europinė ir Vakarų sumaištis yra labiausiai pavojinga Ukrainai. Pagalba Ukrainai yra reikalinga ne tik Kijeve, bet ir Vašingtone, Berlyne ir Briuselyje. Net ir tame pačiame Londone. Mes galime ir turime tokia parama žymiai intensyviau rūpintis.

Pasak A. Kubiliaus „šios Lietuvos geopolitinio saugumo stiprinimo kryptys ir iššūkiai reikalauja pakankamų intelektinių ir finansinių investicijų, „politinės išminties ir intelektualios telkiančios lyderystės“, o taip pat „jos reikalauja tokiems išmėginimams pasirengusios Vyriausybės“.

Ekspertai.eu atkreipia dėmesį, kad A. Kubilius neatsitiktinai užsimena apie išmėginimams pasirengusią Vyriausybę – kaip žinia, tokia Vyriausybė po 2016 m. Seimo rinkimų yra galima tik viena – konservatorių.

„Brexit“ mums yra krizė – ne finansinė, bet geopolitinio saugumo krizė, kuri gali buti skaudesne nei 2008 metų rugsėjį kilusi globali finansų krizė. Prezidentė paskutiniame metiniame pranešime išmintingai perspėjo: „Valstybė praranda strateginę kryptį – daugelyje sričių trypčiojame vietoje ir skęstame vienadienėje rutinoje. Ateities Lietuvai, strateginiams sprendimams ar išbaigtoms struktūrinėms reformoms skiriama vis mažiau laiko ir energijos." Brexit krizė turi mus pažadinti: nebegalime trypčioti ir nematyti strateginių iššūkių, pradedant nuo geopolitinio saugumo ir baigiant būtinomis reformomis“, - būtinų veiksmų instrukcijas ne tik Lietuvos, bet ir visos Europos išgelbėjimui pateikė konservatorius.

P. S.