Lietuva turės savo Maršalą – Kubilių

Vašingtone viešintis Seimo opozicijos lyderis, Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos pirmininkas Andrius Kubilius balandžio 16 d. viename įtakingiausių Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) politinių tyrimų centrų „Atlantic Council“ institute pristatydamas Baltijos šalių patirties panaudojimo galimybes Ukrainos reformoms pabrėžė Vakarų valstybių paramos svarbą siekiant stabilizuoti padėtį ir sustabdyti Rusijos agresiją. Jis pasiūlė Europai pagalvoti apie savotišką Maršalo plano, po Antrojo Pasaulinio karo padėjusio atstatyti Vokietiją, pritaikymą Ukrainai, skiriant bent 3 procentus Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų reformoms šioje šalyje skatinti ir jos ekonomikos gaivinimui.

Pasak A. Kubiliaus, tokia pagalba, prie kurios galėtų prisidėti ir JAV, padėtų stabilizuoti ekonominę ir politinę padėtį Ukrainoje bei sutrukdytų Vladimiro Putino režimo planams, pasinaudojant ekonominiais sunkumais ir tikėtina politine švytuokle, pakreipti Ukrainos geopolitinę orientaciją sau palankia kryptimi. Diskusijos dalyviai, pritardami Lietuvos politikui, neseniai paskirtam Ukrainos Prezidento užsienio patarėjų tarybos nariu, pasiūlė pavadinti šį paramos projektą Kubiliaus planu, su aliuzija į jo šiame kontekste paminėtą Maršalo planą.

A. Kubilius ketvirtadienį Vašingtone taip pat susitiko su įtakingais JAV senatoriais, Senato gynybos komiteto pirmininku Džonu Makeinu (John McCain) ir demokratų grupės Senate lyderio pavaduotoju Ričardu Durbinu (Richard Durbin). Susitikimų metu aptartos didesnio JAV įsitraukimo į Vidurio ir Rytų Europos regioną galimybės, taip pat bendradarbiavimas siekiant atremti Rusijos karinės, politinės ir informacinės agresijos atakas. Seimo opozicijos lyderis taip pat lankėsi „Laisvosios Europos“ radijo ir „Amerikos balso“ biuruose, susitiko su pagrindinių Vašingtono politinių tyrimų centrų vadovais. 

Maršalo planas – pagalbos Europai Šaltojo karo metu programa, kurią po Antrojo pasaulinio karo pristatė JAV generolas ir politikas Džordžas K. Maršalas (George Catlett Marshall, Jr., 1880–1959; 1953 m. apdovanotas Nobelio premija).

Planas apėmė 15 Europos valstybių ir Turkiją, o nuo 1949 m. ir VFR. SSRS jį atmetė, neleisdama juo pasinaudoti satelitinėms valstybėms. Maršalo planas padėjo atstatyti Vakarų valstybių ūkį. JAV reikalavo, kad šalys, gaunančios ekonominę paramą, bendradarbiautų per bendrą organizaciją, kuri skirstys ir administruos pagalbą. Taip 1948 m. buvo įkurta Europos ekonominio bendradarbiavimo asociacija. Ji turėjo tikslą centralizuoti ir planingai reguliuoti ekonomiką.

Sovietų Sąjunga, Suomija ir kitos Šiaurės Europos valstybės ekonominės pagalbos atsisakė.