Ekspertai.eu prašo, kad vyriausybė leistų susipažinti su unikaliu dokumentu

Iš skleroze nesiskundžiančių piliečių atminties dar nėra išdilusi ta diena, kai Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (LAT) pirmininkas ir teisėjų savivaldos vadovas Gintaras Kryževičius pavadino tuometę teisėją Neringą Venckienę visos valstybės pūliniu ne tik teisinėje, bet ir politinėje sistemoje, nes ji esą nevykdė teismo sprendimo. Vėliau už tai jai buvo iškelta baudžiamoji byla.

Tačiau tai, kas įvyko vakar, dar kartą parodė, kad valstybės pūlinių LAT pirmininkas ieško ne toje vietoje.

Nebūdami įpratę, kaip G. Kryževičius, žmones vadinti pūliniais, pasakysime švelniau: mafijos struktūrą primenanti grupuotė, kurią sudaro aukšto lygio valstybės tarnautojai, įskaitant ministrus ir du premjerus – buvusį Andrių Kubilių ir dabartinį Algirdą Butkevičių, organizuotai siekia, kad nebūtų įvykdyta galutinė ir neskundžiama LAT nutartis, priimta dar prieš trejus metus.

Šia nutartimi LAT patvirtino, kad neteisėtai Kuršių nerijoje pastatyti Preilos boteliai turi būti nugriauti per pusę metų.

Tačiau statiniai, sukėlę didžiulį rezonansą visuomenėje, vis dar stovi, o vyriausybė pirmadienį pritarė "taikos sutarties" projektui, kuriame numatyta, kad jie ir nebus griaunami, o LAT nutartis – taip ir liks neįvykdyta.

Situacija unikali daugeliu požiūrių.

Tai pirmasis atvejis Lietuvos istorijoje, kai po neskundžiamo ir galutinio LAT sprendimo apskritai sudaromos kažkokios taikos sutartys. Malonę Lietuvoje teikia tik prezidentas, bet sprendžiant iš to, kad vyriausybė sudaro ir teikia teismui dokumentus, atleidžiančius nuo LAT nutarties vykdymo, galbūt D. Grybauskaitė delegavo šią teisę A. Kubiliui, A. Butkevičiui ir jų ministrams.

Ne mažiau keistas ir vaidmuo, kurį prisiėmė šios vyriausybės, aktyviai talkinančios privatiems asmenims, pageidaujantiems nevykdyti privalomo teismo sprendimo. Tenkindamas šiuos norus, A. Kubiliaus Ministrų kabinetas 2012 metų vasarą nutarimu patvirtinto tokį Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymo planą, kuriame sudaryta galimybė Preilos botelius įteisinti. Nuo šiol bet kuris Lietuvos pilietis, nepatenkintas LAT sprendimu, gali kreiptis į vyriausybę, kad ji pakeistų kokį nors teisės aktą, kuriuo remiantis tas sprendimas priimtas. Vyriausybė įrodė, kad ji tokias paslaugas teikia. Tik būtų svarbu viešai paskelbti – už pinigus, per pažintis ar kokiais nors kitais principais.

Pikantiška ir tai, kad tarp institucijų, su kuriomis buvo derinamas "taikos sutarties" projektas, buvo ir Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba, vadovaujama Rūtos Baškytės. Viešai skelbta, kad prieš statant Preilos botelius buvo gautas ir R. Baškytės pritarimas, cituoti dokumentai su jos parašu (pavyzdžiui, ČIA). Įvykdžius LAT nutartį, šiai pareigūnei galėtų tekti dalis atsakomybės. Ir gana apčiuopiamos, kaip atrodo iš buvusio teisingumo ministro Remigijaus Šimašiaus pasisakymo tuo metu, kai buvo rengimai “taikos susitarimai”. Ministras priminė, kad prieš porą metų Seimas pritarė įstatymų pakeitimams, numatantiems, jog jei neteisėtas veiksmas atliekamas tyčia ir dėl to valstybė patiria žalą, valstybės tarnautojas visą ją turi atlyginti. "Tyčią įrodyti yra sunku, bet tai yra, mano supratimu, neišvengiama ir būtina norint išsiieškoti žalą tokiais atvejais", - R. Šimašiaus žodžius citavo spauda. Kokiu mastu Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos – kuri organizavo naujo, botelių įteisinimą numatančio Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymo plano projekto rengimą ir dalyvavo taikos derybose, – poziciją lėmė šios tarnybos vadovės noras išvengti atsakomybės? Jau vien todėl, kad procese aktyviai dalyvavo jo baigtimi suinteresuotas asmuo, vyriausybės parengtą “taikos sutartį” galima laikyti neskaidrios veiklos rezultatu.

Šis rezultatas, kuriam pritarė vyriausybė, dar bus teikiamas teismui ir šis spręs, ar leisti nevykdyti LAT nutarties. Visuomenė neturi jokių teisinių galimybių įsiterpti į šį procesą – piliečiams nėra suteikta teisė ginti teisme viešąjį interesą. Tiems, kuriems rūpi Kuršių nerijos ir teisinės valstybės principų išsaugojimas, teisme “atstovaus” nebent tie, kurie rengė anksčiau neegzistavusio žanro dokumentą – taikos sutartį, kuria po galutinio ir neskundžiamo teismo verdikto numatoma, kad jo galima nevykdyti.

Ko nors tikėtis iš generalinio prokuroro Dariaus Valio beviltiška - jis dar praėjusiais metais paaiškino, kad tokie susitarimai įmanomi.

Todėl ekspertai.eu kol kas tik kreipiasi į vyriausybę, kad leistų susipažinti su vadinamosios taikos sutarties projektu. Juk toks niekur iki tol neregėtas dokumentas vertas didelės pagarbos ir labai įdėmaus tyrimo.