Balta juosta danguje – ir „chemtrailų“ žinovai jau kelia paniką

Nu klausykit, mielieji „chemtrailų“ žinovai. Tik lėktuvas praskrido, tik danguje balta juosta liko – ir jau prasideda: „mus purškia“, „mus nuodija“, „valdžia slepia“, „atsibuskit, žmonės“.

O gal pirmiausia patys atsibuskit ir prisiminkit paprastą fiziką?

Lėktuvas skrenda aukštai, kur oras labai šaltas. Iš variklio išeina karštos dujos su vandens garais. Tie garai susimaišo su šaltu oru, virsta smulkiais ledo kristaliukais – ir danguje atsiranda balta juosta. Jei aukštai oras sausas, ji greitai dingsta. Jei oras drėgnas ir šaltas, gali laikytis ilgiau, plėstis ir atrodyti kaip plonas debesų sluoksnis.

Bet sąmokslo mėgėjams toks paaiškinimas per paprastas. Jiems reikia slaptų programų, purškimų, nuodų ir pasaulinio plano. Balta juosta danguje? Vadinasi, purškia. Debesuota? Purškia. Galva skauda? Aišku, nuo chemtrailų. Pomidorai šiltnamyje neužderėjo? Irgi turbūt dangus kaltas.

Tik vienas klausimas: kur įrodymai? Kur dokumentai, laboratoriniai tyrimai, konkretūs lėktuvai, konkretūs chemikalai, konkretūs atsakingi asmenys? Kur pilotai, mechanikai, oro uostų darbuotojai, kurie visa tai turėtų žinoti? Jeigu tai būtų masinė slapta programa, joje dalyvautų tūkstančiai žmonių. Ir visi tylėtų metų metais? Nu baikit, čia jau ne tyrimas, o pasaka prieš miegą.

Ypač juokinga, kai žmogus nežino, kaip susidaro paprastas debesis, bet labai drąsiai aiškina apie atmosferos chemiją ir slaptas globalias operacijas. Pirma išmokim, kodėl žiemą iš burnos eina garas, tada jau gelbėkim pasaulį nuo įsivaizduojamų vamzdžių danguje.

Sąmokslo teorijų skleidėjai mėgsta vaidinti labai prabudusius. Jie sako: „Jūs visi avys, o mes matome tiesą.“ Bet tiesa nėra tai, ką garsiausiai rėki feisbuke. Tiesa yra tai, ką gali pagrįsti. O jeigu visas „įrodymas“ yra nuotrauka su balta juosta danguje ir užrašas „pažiūrėkit, kas vyksta“, tai čia ne įrodymas. Čia tiesiog dangus su lėktuvo pėdsaku.

Aviacija tikrai teršia. Lėktuvai degina kurą, išmeta anglies dioksidą, azoto oksidus, suodžių daleles. Kondensaciniai pėdsakai taip pat gali turėti poveikį klimatui. Apie tai reikia kalbėti rimtai – su faktais, skaičiais ir tyrimais.

Bet realios aviacijos taršos painiojimas su pasakomis apie slaptą žmonių purškimą nėra kritinis mąstymas. Tai tik baimės turgus.

Mokslinė išvada paprasta: baltos juostos danguje yra kondensaciniai pėdsakai – realus atmosferos fizikos reiškinys, susidarantis dėl vandens garų virtimo ledo kristalais dideliame aukštyje. Aviacijos tarša yra reali aplinkosaugos problema. Tačiau patikimų įrodymų, kad danguje matomos baltos juostos būtų slapto cheminio purškimo programa, nėra.

Tiesa, inomi JAV patentai rodo, kad įvairios atmosferos modifikavimo, debesų sėjimo ar dirbtinių pėdsakų sudarymo technologijos buvo teoriškai aprašytos ir patentuotos. Pavyzdžiui, JAV patentas Nr. 5003186, išduotas 1991 m., aprašo stratosferos dalelių sėjimo idėją globaliniam atšilimui mažinti; JAV patentas Nr. 3613992, išduotas 1971 m., susijęs su kritulių skatinimu iš natūralių debesų; o JAV patentas Nr. 3899144, išduotas 1975 m., aprašo miltelių pėdsako generavimą iš orlaivių. Tačiau pats patentų egzistavimas savaime neįrodo, kad šios technologijos buvo masiškai taikomos civilinėje aviacijoje ar kad įprastos baltos lėktuvų juostos danguje yra slaptas purškimas. Daugeliu atvejų tokios juostos paaiškinamos įprasta fizika – vandens garų kondensacija ir ledo kristalų susidarymu dideliame aukštyje.