Ar tikrai Europos teisėjai mokosi iš Lietuvos teismo ir neleidžia žmonėms būti išklausytiems?

Š.m. rugpjūčio 3 d. skelbėme, kad Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos (ŽEIT) vadovė Gražina Ramanauskaitė-Tiumenevienė perspėjo ekspertai.eu, kad jos vadovaujama įstaiga 2016 m. birželio 6 d. priėmė sprendimą (su šiuo sprendimu galima susipažinti ČIA) Nr. (SK-26) SPR-58 „Dėl publikacijose
„Spaudos konferencija apie teismuose veikiančią nusikalstamą grupuotę“, „Dėl teismuose veikiančio galimai nusikalstamo susivienijimo kreiptasi į Seimo Antikorupcijos komisijos pirmininką“, „Korupcinė bankroto administratorių veikla tvirtinasi“, „STT atsisako tirti ĮBVD ir bankroto administratorių grupuotės bendrininkavimą“, „Dėl Lietuvos teismuose veikiančios bankroto administratorių grupuotės ketinama kreiptis į tarptautines institucijas“, „Bankroto administratoriaus prisipažinimas teisme – sprendžia ne teismas, o jis – ADMINISTRATORIUS“ paskelbtos informacijos“.

Ekspertai.eu šiuose straipsniuose pakartojo pirminio šaltinio (Seimo kanceliarijos) paskelbtą signataro Zigmo Vaišvilos 2015 m. spalio 22 d. ir 29 d. spaudos konferencijų informaciją, kad bankrotodep.lt duomenimis, adresu Jogailos g. 7 Vilniuje (UAB “Admivita” ir UAB “Ius Positivum” buveinėje) įregistruotos net 49 įmonės, kurių net 20-čiai vadovauja advokatas Juozas Viščinis (šiuo metu kažkodėl jau nebe advokatas?...).

Dar 5 šios grupuotės įmonės įregistruotos UAB „Ius Positivum“ Kauno filialo adresu Žuvinto g. 30-70 Kaune. ĮBVD beveik vienu ypu visoms joms išdavė leidimus vykdyti įmonių bankroto administratorių veiklą. Z. Vaišvila paskelbė, kad tokiu būdu šie asmenys, bankrotodep.lt duomenimis, 2015 m. rugsėjo mėnesį Vilniaus apygardos teismo, nagrinėjančio beveik pusę įmonių bankroto bylų Lietuvoje, bankrutuojančių įmonių administratoriais paskirti 60 atvejų iš 104 bankroto bylų. Tokiu būdu šiai, anot Z. Vaišvilos, galimai nusikalstamai grupuotei, pavyko apgauti valstybę - atsiradus kompiuterinei bankroto administratorių skyrimo tvarkai jai šiuo atveju atiteko net 58% šio teismo bankroto administratorių paskyrimų.

Dėl šios informacijos įsižeidusios UAB „Admivita“ ir UAB „Ius Positivum“ nedelsdamos kreipėsi į Seimo kanceliariją, kuri be jokių paaiškinimų keletą mėnesių neišrašinėjo leidimus signataro Z. Vaišvilos prašymu šių spaudos konferencijų pranešėjams. Net mūsų Prezidentė nėra tokia įsižeidusi dėl signataro spaudos konferencijų!

Įsižeidusios UAB „Admivita“ ir UAB „Ius Positivum“ kreipėsi ir į Vilniaus miesto apylinkės teismą, reikalaudamos, kad ši informacija būtų išimta iš Ekspertai.eu svetainės (nesuprantama, kodėl to įsižeidusiosios nereikalauja iš Seimo kanceliarijos ir daugelio kitų interneto svetainių), o iš signataro Z. Vaišvilos jos panoro prisiteisti 20000 euro (UAB „Admivita“) ir 15000 euro (UAB „Ius Positivum“) dėl šių dviejų įmonių bankroto administratorių „dalykinės reputacijos pažeminimo“ (ieškinių citatos).

Byla kaip byla, tik štai sigataras Zigmas Vaišvila, neatlaikęs begalinio prieš jį plečiamo bylų rato, š.m. birželio 29-ios naktį patyrė daugybinius sužalojimus - sunkius kaukolės viršutinės ir apatinės dalies, stuburo ir abiejų riešų lūžius, stiprų smegenų sumušimą ir kitas traumas. Jam atliktos trys sudėtingos chirurginės operacijos - stuburo antrojo slankstelio, kuris laiko kaukolę, ir abiejų riešų (teismui pateiktas išrašas iš Z. Vaišvilos medicininių dokumentų). Nuo laiptų netikėtai nuskriejęs Z. Vaišvila kakta įmušė plytų sieną ir prarado sąmonę. Įvykio vietą jau rodė Lietuvos ryto TV. Kaukolė lūžo nuo viršaus iki viršutinių ir apatinių sinusų bei žandiklaulio, signatarui - didžiulis smegenų sumušimas. Nuo stipraus smūgio kakta į sieną lūžo antras stuburo slankstelis, dėl ko teko atlikti sudėtingą neurochirurginę operaciją, kurios metu mechaniškai sutvirtinta atskilusi stuburo antrojo slankstelio dalis, įsikišanti į pirmąjį slankstelį. Operacija dėl signataro būklės buvo labai sudėtinga, todėl medikai ilgai tarėsi, ar ją daryti, ar imobilizuoti kaklą ir lūžusią kaukolę ilgiems mėnesiams, jei ne metams.

Be kitų daugybinių traumų visiškai sulaužyti abu signataro riešai, kurie dviejų operacijų metu sutvirtinti specialiomis plokštelėmis, su kuriomis kaip ir su sriegiu stubure jam teks ir gyventi. Ekspertai.eu žinomis, Zigmo Vaišvilos gydymas sudėtingas, tačiau yra vilties, kad jam pavyks išvengti invalidumo.

Lietuvos ryto TV laidoje paminėta, kad dėl paskutiniasiais mėnesiais Z. Vaišvilos oponentų gausiais prašymais teismams pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių (sąskaitų banke arešto) antstolis Arminas Naujokaitis įsigudrino vilkinti savo sprendimus, kuriais net ribota signataro teisė į įstatymo ginamą teisę žmogui bet kokiu atveju gauti mėnesinį MMA (šiuo metu - 380 euro).

Šiuo požiūriu įdomiu rakursu pakrypo civilinės bylos Nr.e2-11241-779/2016, kurioje nagrinėjami šie UAB „Admivita“ ir UAB „Ius Positivum“ ieškiniai prieš Ekspertai.eu ir Zigmą Vaišvilą, eiga. Š.m. rugpjūčio 17 d. Vilniaus miesto apylinkės teisme vyko parengiamasis posėdis, kurį Z. Vaišvila dėl jo sveikatos būklės paprašė atidėti. Teisėja Inga Staknienė tai padarė ir paskyrė kitą parengiamąjį posėdį spalio 12 d., kada tuo pat metu Z. Vaišvila su UAB „Admivita“ turėtų bylinėtis Vilniaus apygardos teisme. UAB „Admivita“ apie tai teismo posėdyje „kukliai“ nutylėjo. Suprantama, nes Z. Vaišvila, kuriam medikai draudžia ir, matyt, dar ilgai draus vaikščioti į teismus, net jei ir policijos būtų nuvežtas į teismą, nesugebėtų vienu metu dalyvauti dviejose bylose ir dar skirtinguose teismuose.

Tačiau nustebino ir teisėja I. Staknienė. Teisėja, matydama į bylą pateiktą medikų pažymą apie signataro būklę, rugpjūčio 17 dienos Vilniaus miesto apylinkės tesmo nutartimi (skaitykime šį griežtą teismo verdiktą) Zigmą Vaišvilą įspėjo, kad kitas parengiamasis teismo posėdis š.m. spalio 12 d. įvyks, net jei sunkiai sužalotas ir medikų tebegydomas signataras dėl ligos į šį posėdį neatvyks!

Deja, jau ne pirmus metus galiojanti civilinio proceso kodekso pataisa leidžia teismui žmogaus neatvykimą į teismą dėl ligos nelaikyti pateisinama priežastimi. Teisėja I. Staknienė formaliai apsidraudė – ta pačia teismo nutartimi pasiūlė signatarui pasirūpinti atstovavimu byloje, t.y. nusisamdyti advokatą.

Viskas būtų gražu, jei kita ranka gerbiama teisėja šios signataro teisės neribotų. Teisėja I. Staknienė byloje mato įrodymus, kad Z. Vaišvilai antstoliai apribojo galimybę gauti daugiau nei mėnesinį MMA ir ši teisėja kaip ir visi kiti teisėjai ir teisėjos, paskyrę šiuos apribojimus, atmetė Z. Vaišvilos prašymą leisti gauti daugiau lėšų. Formaliai signataro rentą gaunantis Z. Vaišvila negali pretenduoti į valstybės teikiamą teisinę pagalbą, o faktiškai gauti lėšų advokatui samdyti iš signataro rentos dėl areštų negali. Ko gero, lėšų reikia ir gydymuisi, vaistams, pragyvenimui... Kur tokiu atveju pradingsta teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principai, įtvirtinti mūsų civiliniame kodekse?

Mažytė „smulkmena“ – oponentai ir teismai Zigmui Vaišvilai spalio mėnesiui parūpino 9 teismo posėdžius, kuriuose bylos bus nagrinėjamos žodinio proceso tvarka. Ir signataras privalo juose visuose dalyvauti. Teismas įstatymo leidėjo dėka gali jo ligos nepripažinti pateisinama priežastimi nedalyvauti teismo posėdžiuose. Juk net turint lėšų tokiu atveju reikėtų samdyti advokatų visą gvardiją, kad šie spėtų pasiruošti visoms byloms. O juk yra ir bylų, nagrinėjamų ir rašytinio proceso tvarka. Po Z. Vaišvlos patekimo į ligoninę UAB „Admivita“ inicijavo tris naujus ieškinius prieš Z. Vaišvilą. Atsiliepimus į ieškinius ir teismo nutartis dėl naujų laikinųjų apsaugos priemonių taip pat reikia kam nors parašyti... Signataras gydysis, o prieš jį užsukta teismų mašina važiuoja pirmyn...

Ekspertai.eu, kaip civilinės bylos Nr.e2-11241-779/2016 dalyvis, šių faktų nekomentuos. Tačiau norėtume išgirsti skaitytojų nuomonę apie tokią Seimo nuostatą leisti teismams nekreipti dėmesio į bylos dalyvio ligą. Suprantama, kad ši civilinio proceso kodekso pataisa turėjo padėti teismams kovoti su bylų vilkinimu. Tuo labai susirūpinsi mūsų prezidentė. Tačiau, ar mes norime kurti mūsų visuomenės ateitį tarpusavio pasitikėjimu, ar postulatu, kad visi medikai, gelbstintys mūsų gyvybes, yra žulikai?...

Signataro Zigmo Vaišvilos situacija verčia susimąstyti, ar Seimas ir Prezidentė buvo teisūs, reikalaudami kuo skubesnio, bet formaliai greito bylų nagrinėjimo? O kur lieka teisingumo principas?

Vienas pagrindinių teismo principų nuo senovės Romos laikų yra ir žmogaus teisė būti teismo išklausytam...

Neseniai buvo skelbta, kad Europos teisėjai mokosi iš Lietuvos teismo. Tačiau sunkoka patikėti, kad tie Europos teisėjai mokytųsi tokių dalykų iš Lietuvos teismo. Labai sunku patikėti. Reikės paklausti tų pačių Europos teisėjų.

P. S. Teismo nutartis:



Susiję:

Už inspektorės G. Ramanauskaitės-Tiumenevienės sprendimo nevykdymą „ekspertai.eu“ gresia bauda

Europos teisėjai mokosi iš Lietuvos teismo