Šiaurės Kipro vadovo rinkimuose nugalėjo opozicijos lyderis Mustafa Akinčis (Mustafa Akinci). Jis gavo 60,3% rinkėjų balsų antrame rinkimų ture.
Akinčis žada kaip galima greičiau atnaujinti derybas su Kipro Respublika. Derybos dėl abiejų salos dalių susijungimo praėjusių metų spalio mėnesį nutrauktos, kilus ginčui dėl dėl naftos gavybos salos šelfe.
Mustafa Akinčis: „Atsiminkite, ką aš sakiau: ką jie bedarytų, nepaisant visų grasinimų ir pažadų, jei visuomenei atėjo permainų laikas, jokia valdžia nesustabdys to“.
Kipro susivienijimo planas numato federatyvinės valstybės sukūrimą, kurioje graikiška ir turkiška salos dalys turės vienodą statusą.
Vienas Akinčio šalininkų pasakė: „Tauta pasisakė už greitas permainas. Svarbiausia, kad Kipro klausimas būtų išspręstas remiantis 1977-1979 m. sutartimi. Būtent dėl to mes palaikėme Akinčį. Mes tikime, kad šis klausimas bus išspręstas per ateinančius penkerius metus“.
Kipro respublikos prezidentas Nikosas Anastasiadis (Nicos Anastasiades) Akinčio pergalę laiko daug vilties teikiančiu įvykiu ir pareiškė, jog pageidauja kuo greičiau su juo susitikti.
Naujausi
Lenkijos prezidentas nutraukė skrydį į Afriką dėl Konstitucinio Tribunolo krizės
Žemės ūkio ministerija pateikė prieštaringą informaciją apie savivaldybių pasirengimą aprūpinti gyventojus maistu per krizę
Už neefektyvų ligoninės turto valdymą atsipirkta rekomendacijomis
Nepilnamečių apsinuodijimų elektroninėmis cigaretėmis daugėja, tačiau pardavimo jiems mastai lieka neaiškūs
Vienintelis priklausomas tinklalapis Lietuvoje
























































































































Komentarai (2)
Mustafa Akinčis (Mustafa Akinci). Nevisai teisingai... Mustafa Akyndžys (tur. Mustafa Akıncı)
Skirtingos tautos, skirtingos religijos ir skirtingos kultūros - nematau jokių priežasčių Kipro salos gyventojams sudaryti vieną valstybę. Tai būtų naudinga tik Kipro gyventojų priešams, nes salos gyventojų nesantaika (o nesantaika tarp krikščionių ir musulmonų pastovi) ten nuolat naudojasi buvęs okupantas - britai, kurie ir po šiai dienai liko saloje su savo karinėmis bazėmis. Iki šiol tebėra okupuota salos dalis - 254 km², tai Akrotiris – 123 km², Dekelija – 131 km². Šiose teritorijose yra britų kariniai aerouostai, elektroninės žvalgybos pasiklausymo stotis, apie 3000 karių. Pietų Kipro prezidentas 2008 m. šias okupuotas žemes pavadino „kolonijine kraujo dėme".