Rusų kalba iš Lietuvos viešosios erdvės privalo būti pašalinta

Lengvu rusišku akcentu lietuviškai kalbantis D. Antanaitis rusų kalbos atžvilgiu nusiteikęs griežtai.

Tebesitęsiant Vakarų ir Rusijos karui Ukrainoje, Lietuvoje užgimė diskusijos dėl to, kiek mūsų kasdienybėje turėtų likti rusų kalbos.

Nors į Lietuvą atvykę ukrainiečiai ir tarpusavyje dažniausiai girdimi kalbant tik rusiškai, tačiau manoma, kad su jais nereikėtų kalbėti rusiškai.

„Yra manančių, kad šios kalbos nereikėtų mokyti mokyklose, yra nenorinčių ja kalbėti su į Lietuvą atvykusiais užsieniečiais, o taip pat – nuo karo pabėgusiais ir mūsų šalyje prisiglaudusiais ukrainiečiais“, – skelbiama nepriklausomo Žmonių partijos portalo analitinėje analizėje „Rusų kalbai pasakė ne: mano, kad visi atvykę ukrainiečiai turi prisitaikyti ir prabilti lietuviškai“.

Visuomeniniuose tinkluose šiuo klausimu išdėstė ir lengvu rusišku akcentu kalbantis atsargos majoras Darius Antanaitis.

„Boltas... gera priemonė nuvykti iš taško A į tašką B. Daug užsieniečių, daug ukrainiečių, kurie nemoka tos valstybės kalbos į kurią atvyko. Daug kitų, gal kirgizų?

Bet aš nekalbu rusiškai. Ne dėlto, kad nemoku, aš NENORIU kalbėti ta kalba. Ir ką man sakytų rusiškai, net vis garsiau ir kartojant – nepadės man atsakyti ar sureaguoti.

Tiesiog – ne. Tai ne žaidimas. Tai ne pasimaivymas. Rusų kalba – tiesiog ne“, – paaiškino D. Antanaitis.

Landsbergių leidiniui specialistas atskleidė, kad savo darbe su ukrainiečiais kalba tik angliškai, tačiau nurodė, kad į Lietuvą atvykę ukrainiečiai turėtų mokytis kalbėti lietuviškai.

Lietuvoje, Statistikos departamento rugsėjo 16 dienos duomenimis, dirba daugiau kaip 17 tūkst. ukrainiečių. Iš viso po vasario 24 d. Lietuvoje apsigyveno apie 65,5 tūkst. asmenų iš Ukrainos.