R. Palaičio garbės kaina – 80 tūkstančių litų(32)

Tokią sumą liberalcentristas Raimundas Palaitis įrašė ieškinyje laikraščiui "Palangos tiltas" dėl neva įžeistos jo garbės, nors skeptikai jau seniai abejoja, ar eks-ministras tokį organą turi. Bet labai stebėtis šiuo išpuoliu prieš laisvą spaudą vargu ar verta – regis, liberalcentristai pasižymi itin savitu garbės supratimu ir požiūriu į žiniasklaidą.

Užtenka prisiminti, kad šios partijos pirmininko, Seimo vicepirmininko Algio Čapliko patarėju darbuojasi buvęs Valstybės saugumo departamento (VSD) generalinio direktoriaus pavaduotojas Dainius Dabašinskas, linksniuotas pulkininko Vytauto Pociūno pomirtinio šmeižto istorijoje. Kaip žinia, teisėsauga šio šleikštaus šmeižto taip ir neįvertino. Be to, D. Dabašinskas siejamas ir su žurnalistų sekimo skandalu.

Viešumoje ne kartą skelbta, kad po V. Pociūno nužudymo Baltarusijoje 2006 metų rugpjūčio 23 dieną VSD ėmė slapta kontroliuoti telefoninius pokalbius ir taikyti kitas slapto sekimo priemones asmenims – tarp jų ir žurnalistams – kurie domėjosi pulkininko žūties ir išsiuntimo iš Lietuvos aplinkybėmis. D. Dabašinskas buvo įvardijamas kaip vienas pagrindinių šios akcijos organizatorių.

Tad gali būti, kad R. Palaitis tiesiog toliau puoselėja šią savitą tradiciją, kuri liberalcentristams nėra nepriimtina.

Siūlome skaitytojams Lino Jegelevičiaus straipsnį apie įspūdingas eks-ministro grumtynes su "Palangos tiltu". Espertai.eu.

Į buvusio maklerio-ministro Raimundo Palaičio įtakos voratinklį pakliuvo ir Palangos teisėja

Linas JEGELEVIČIUS, 2012 08 20

Desperatiškai į seimūno kėdę bandantis kabintis buvęs finansų kontoros makleris, vėliau tapęs Vidaus reikalų ministru ir skandalingai iš posto lėkęs Raimundas Palaitis savo įtakos teisėsaugai gijomis praėjusią savaitę apraizgė ir Palangos miesto apylinkės teismo teisėją bei laikiną teismo pirmininkę Liuciją Paulauskaitę. Teisėja neatsilaikė prieš blėstantį buvusio ministro autoritetą ir grubiai pažeidė Visuomenės informavimo įstatymą.

Užuot laikiusis įstatymo ir pritaikiusi redakcinę atsakomybę straipsnį „Raimundas Palaitis toliau galės klastoti dokumentus“ pirmiausia paskelbusiam tinklalapiui Alfa.lt, kaip pirminiam šaltiniui, ji nusilenkė R. Palaičio reikalavimui – taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir areštuoti banko sąskaitą 80 000 litų šį straipsnį perspausdinusiam ir pirminį informacijos šaltinį nurodžiusiam „Palangos tiltui“.

Pareikalaus R. Palaičio atlyginti nuostolius

Laikraščio skaitytojai neturėtų nerimauti: Palangos teisėjos, pakliuvusios į buvusio ministro įtakos voratinklį, sprendimą, prasilenkiantį su įstatymu, turėtų artimiausiomis dienomis panaikinti aukštesnės instancijos teismas. Savo ruožtu UAB „Palangos tiltas“ priešieškinį už padarytą turtinę žalą laikraščiui dėl tokios drakoniškos priemonės taikymo jau šią savaitę įteiks buvusiam makleriui ir ministrui R. Palaičiui.

Akivaizdu, kad jam iki šiol niežti liežuvį paveikti teisėsaugos institucijas – buvęs ministras nepasimokė iš palangiškio tremtinio Eduardo Skritulsko istorijos. 2008-aisiais generalinė prokuratūra nustatė, kad kurorto prokurorė Eglė Trepšienė persistengė, uoliai vykdydama į politikos aukštumas užsiropštusio buvusio maklerio, kandidato į Vidaus reikalų ministrus R. Palaičio pageidavimus – be pagrindo pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl tuomet 74 metų palangiškio gydytojo E. Skritulsko veiksmų.

Ar teisėja L. Paulauskaitė nežino įstatymų? Ar, labiau tikėtina, pabūgo buvusio ministro? Jei taip, vargas Palangai, kurioje dirba įstatymų neišmanančios ir pagal kieno nors dūdelę šokančios teisėjos.

Atsakomybė – pirmam šaltiniui

Skaitytojams priminsime istorijos pradžią.

Šių metų liepos 24 dieną „Palangos tiltas“ iš Alfa.lt perspausdino straipsnį „Raimundas Palaitis toliau galės klastoti dokumentus“.

Jame rašoma, kad R. Palaitis, būdamas Vidaus reikalų ministru, suklastojo įsakymą, kurio pagrindu iš pareigų buvo atleisti tuo metu visuomeninių konsultantų pareigas ministerijoje ėję G. Rakauskas ir A. Armalis.

R. Palaitis visuomet tai neigė.

Bet, užuot savo taikiniu teismo ieškiniui pasirinkęs pirminį šaltinį, Alfa.lt, jis savo strėles nutaikė į minėtą straipsnį perspausdinusį „Palangos tiltą“.

Dėl to rugpjūčio 6-ąją buvęs ministras kreipėsi į Palangos miesto apylinkės teismą – įteikė jam ieškinį prieš „Palangos tiltą“ dėl žalos, padarytos paskleidus duomenis, žeminančios garbę ir orumą, atlyginimo.

Ir ne tik. Buvęs makleris R. Palaitis teismo paprašė laikraščiui taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti redakcijos turto už 80 000 litų. Tiek, kiek jis vertina jo orumui ir garbei padarytą žalą. O neturint turto tokiai sumai, buvęs Vidaus reikalų ministras prašė teismo areštuoti redakcijos pinigines lėšas už 80 000 litų.

Tokio dydžio lėšų areštas gali sužlugdyti ne vieną didelę verslo įmonę, jau nekalbant apie laikraštį. Bet teisėjai L. Paulauskaitei tokia drakoniška, laikraštį žlugdanti teisminė priemonė nepasirodė neproporcinga, neadekvati ir žlugdanti vieną demokratijos ir laisvo žodžio garantų – žiniasklaidos priemonę.

Teismo nutartyje L. Paulauskaitė taukštelėjo rezoliuciją: „R. Palaičio prašymas tenkintinas...“ Demokratinėje valstybėje gyvenanti teisėja štai taip grindžia savo sprendimą: „Atsižvelgiant, kad ieškinio (dėl garbės ir orumo – PT) kaina yra pakankamai didelė, o atsakovo finansinis pajėgumas teismui šioje bylos nagrinėjimo stadijoje nėra žinomas, laikinųjų apsaugos priemonių netaikymas padidina būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką, ieškovo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovo turtui yra tenkintinas...“

„Sprendimas yra absurdiškas“

„Toks sprendimas – taikyti nedidelio miesto nedideliam laikraščiui tokias apsaugos priemones, areštuoti banko lėšas tokiai didelei sumai – yra absoliučiai absurdiškas, nepateisinamas ir dvelkiantis stipriu politikos kvapu“, – įsitikinęs Lietuvos žurnalistų sąjungos pirmininkas Dainius Radzevičius. „Bet svarbiausia, kad toks ieškinys antrajam informacijos šaltiniui yra niekinis.

Visuomenės informavimo įstatymas aiškiai teigia, kad informacijos rengėjui ar skleidėjui netaikoma atsakomybė ir jis neatsako už tikrovės neatitinkančios informacijos paskelbimą, jeigu jis nurodė informacijos šaltinį ir ji buvo anksčiau paskelbta per kitas žiniasklaidos priemones“, – pabrėžė D. Radzevičius.

Teisėja, regis, šios plačiai taikomos įstatymo nuostatos nėra girdėjusi.

O gal, išvydusi R. Palaičio ieškinį, o vėliau savo kabinete išklausiusi buvusio ministro atstovo tiradą pakeltu balsu, prarado atmintį? Ne juokas!

Jeigu teisėja žiūri ar klausosi žinių, praėjusią savaitę turėjo išgirsti per visas radijo ir televizijos stotis skelbiamą pranešimą, kad Vilniaus apygardos teismas paskelbė sprendimą civilinėje byloje, kurioje „Respublikos“ leidėjas Vitas Tomkus siekė prisiteisti 0,5 milijono litų iš bendrovės „15min“ dėl publikacijų apie „WikiLeaks“ paviešintą informaciją. „15min“ informaciją perspausdino iš Norvegijos laikraščio „Aftenposten“.

Bylą išnagrinėjusi teisėja Danutė Kutrienė pabrėžė, kad „15min“ paskelbė informaciją, kurią anksčiau skelbė „Aftenposten“. Anot teisėjos, remiantis Visuomenės informavimo įstatymu, atsakovui netaikoma redakcinė atsakomybė, nes ši informacija Norvegijoje buvo paskelbta anksčiau ir nebuvo paneigta.

Ar girdite, ponia Liucija?

Jeigu jūs nežinote įstatymų ir jų taikymo praktikos, tai garbės jums, patyrusiai teisėjai, nedaro. Bet jeigu jūs sąmoningai užmerkiate prieš įstatymą akis, kad įtiktumėte buvusiam ministrui, ar tai darote jo pabūgusi, vargas visiems palangiškiams, besitikintiems iš jūsų teisingumo.

Beje, šių eilučių autorius, ruošdamas šį straipsnį, kalbėjosi su Alfa.lt laikinai vyr. redaktorės pareigas einančia Saule Pauliuviene, kuri patvirtino, kad iš R. Palaičio ar jo atstovų nėra sulaukusi jokio reikalavimo paneigti paskelbtas žinias ar ieškinio dėl minėtos publikacijos.

„Manęs nejaudina, kad tai jie nepadarė. Apie jus – kita šneka“, – sakė „Palangos tilto“ redaktoriui paskambinęs R. Palaitis.

Į klausimą, ar buvęs ministras kreipėsi su kokiais nors reikalavimais dėl minėto straipsnio į Alfa.lt, buvęs ministras pritilo: „O kas sakė jums, kad nesikreipiau? Nekomentuosiu“.

Teisėja L. Paulauskaitė, ne itin noriai priėmusi „Palangos tilto“ redaktorių, stengėsi sumenkinti savo sprendimo svarbą: „Tokios laikinosios apsaugos priemonės – normali teisminė praktika... Aukštesnės instancijos teismas turi teisę jas panaikinti...“ – sakė teisėja.

Teisę panaikinti savo sprendimą turi ir pati Palangos miesto apylinkės teismo teisėja, bet sakė, kad ji tokios galimybės nesvarstanti.

„Tokio dydžio ieškiniui mano sprendimas buvo adekvatus. Nagrinėjant bylą, paaiškės, ar toks ieškinys yra tenkintinas“, – sakė ji.

Ji neigė, kad tokį sprendimą priėmė pabūgusi R. Palaičio.

„Kas gi būtų, jeigu aš kam nors pasiduočiau?“ – šypsojosi teisėja.

Buvęs makleris ir ministras suktas liko ir ieškinyje

„Palangos tiltą“ konsultavę teisininkai teigė, kad laikinosios apsaugos priemonės teisinėje praktikoje taikomos „taupiai“ ir neperžengiant elementarios logikos.

„Sunku įsivaizduoti, kad Palangos teisėja priėmė sprendimą taikyti tokio dydžio laikinąsias apsaugos priemones prieš nedidelę žiniasklaidos priemonę. Akivaizdu, kad teisėja nelabai atsižvelgė į atsakovo („Palangos tilto“ – PT) finansines galimybes, jo statusą demokratinėje visuomenėje ir galimo teisės pažeidimo pobūdį.

Retam ieškovui retas teismas dėl garbės ir orumo pažeidimo priteisia daugiau kaip 5 tūkstančius litų. Tokia ieškovo R. Palaičio nurodyta žala jo garbei ir orumui yra laužta iš piršto, neadekvati ir neproporcinga. Žinoma, R. Palaitis galėjo savo pažeistą garbę ir penkiais milijonais litų įvertinti. Bet sunku įsivaizduoti, kad Palangos teisėja jam priteistų daugiau negu įprastai tokiais atvejais.

Juolab turint omenyje, kad R. Palaitis yra viešas asmuo, politikas ir rinkimų kampanijos dalyvis“, – „Palangos tiltui“ sakė teisės specialistas V. Kazlauskas.

Buvusio maklerio-ministro suktumas raidėmis nugulė ir jo ieškinyje „Palangos tiltui“.

Garbė ir orumas yra neturtinės žalos dalykas, bet R. Palaitis prašo Palangos apylinkės teismo iš „Palangos tilto“ priteisti 80 000 litų turtinės žalos, nors tokiais atvejais bet kurio teismo reikalaujamų kasos čekių, mokėjimo kvitų, reikalingų žalai įrodyti, prie ieškinio nepridėjo.

Tai irgi praslydo pro teisėjos L. Paulauskaitės akis.

R. Palaitis irgi nenorėjo to komentuoti „Palangos tiltui“.

„Ką aš laikiau reikalinga pasakyti, išdėsčiau ieškinyje“, – sakė palangiškis.

Aiškūs R. Palaičio ketinimai

R. Palaičio ketinimai yra aiškūs – nutildyti laikraštį, kuris jau rašė apie jo „makleriavimą“, vadovaujant finansinei bendrovei karjeros apyaušryje (beje, po publikacijos R. Palaitis parodė išminties – nepuolė žvanginti teisiniais ginklais, o straipsnis po kelių dienų išsikvėpė, – PT).

Užčiaupti laikraštį, kuris rašė apie tai, kaip VRM ministras R. Palaitis susidorojo su FNTT vadovais, kai šie pradėjo tikrinti finansiniais nusikaltimais įtariamas bendroves, kurioms vadovauja liberalcentristai.

Nereikia abejoti, kad R. Palaitis apsidžiaugtų ir nutildęs šių eilučių autorių, kuris „Palangos tilto“ skaitytojams ir kurorto visuomenei yra viešai pažadėjęs nupūsti dulkes nuo ne itin skaidrios R. Palaičio praeities.

Priminsime, ką „Palangos tiltas“ rašė: 2000-aisiais iškelta baudžiamoji byla už „makleriavimą“ finansinėje bendrovėje R. Palaičiui buvo netikėtai nutraukta, nors tyrėjai ir buvo įrodę, kad jis suklastojo svetimus parašus.

Tuomet mažai kam žinomo finansinės bendrovės maklerio R. Palaičio nusikaltimą tyrę buvę STT Klaipėdos skyriaus tyrėjai, kurių keli šiandien jau yra išėję į pensiją, gerai mena sėkmingai politinės karjeros laiptais kopusį palangiškį ir su juo susijusias peripetijas.

„Tada ne viską, ką pavyko sužinoti tyrimo metu, mums buvo leista pateikti vadovybei. Kažin ar R. Palaitis būtų taip aukštai kilęs, jeigu viskas būtų žinoma teisėsaugai ir visuomenei“, – „Palangos tiltui“ sakė vienas buvusių STT Klaipėdos skyriaus vadovų.

Po išsamių pokalbių su juo ir buvusiais R. Palaičio bylos tyrėjais jau artimiausiu metu skaitytojams pateiksime naujas bylos aplinkybes, kurios iki šiol visuomenei nebuvo žinomos.

R. Palaitis galimai užgniaužė ne vieną svarbų liudininką dokumentų klastojimo byloje 2000-ųjų pradžioje. Bet vargu ar jam pavyks nutildyti savo buvusį pavaldinį, FNTT vadovą V. Gailių ir kitus liudytojus, kurie pasiruošę rudenį teismui paliudyti, kad ministras R. Palaitis susidorojo su V. Gailiumi dėl jo stropumo tiriant galimai tuomečio ministro užnugarį turėjusius liberalcentristų verslininkus.

Ko dar galima tikėtis iš R. Palaičio, desperatiškai pasiryžusio įsisprausti į Seimą kartu su sijonuotu „prisikėlėliu“ Arūnu Valinsku ir parodiją primenančio „Trečio kelio“ postringautoju, liberalcentristų pirmininku Algiu Čapliku?

Ar palangiškiai pasitiki?

„Palangos tiltą“ konsultuojantys teisininkai atkreipia dėmesį, kad R. Palaitis, pareiškęs ieškinį prieš „Palangos tiltą“, akivaizdžiai piktnaudžiavo procesinėmis teisėmis ir sąmoningai siekia UAB „Palangos tiltas“ padaryti ženklių nuostolių.

Netoleruotina, kad politikas, neturintis reikalavimo teisės, siekdamas riboti žodžio laisvę, reiškia niekinius ieškinius.

Jau šią savaitę „Palangos tiltas“ buvusiam makleriui-ministrui R. Palaičiui pateiks priešieškinį dėl padarytos bendrovei žalos, kuri atsirado dėl ieškovo piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis.

Redakcija pagalbos paprašė ir Lietuvos žurnalistų sąjungos.

Teisėjos kompetenciją ir veiksmus prieš laikraštį turėtų apsvarstyti ir Lietuvos teisėjų taryba.

Ar Palangos miesto apylinkės teismui gali vadovauti laikinai teismo pirmininkės pareigas einanti L. Paulauskaitė, paklausime ir šalies prezidentės Dalios Grybauskaitės, skiriančios teisėjus.

Ko gali iš „savo“ teismo tikėtis Palangos miestas, jeigu šis teismas nežinia kada pradės nagrinėti dar birželio pabaigoje jam paduotą savivaldybės reikalavimą iškelti neteisėtus atrakcionus? Tuo labiau, kad pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones ignoruoja ir atrakcionų savininkai, ir antstoliai...

Svarbiausia, derėtų paklausti pačių palangiškių – ar jie pasitiki teisėjais, kurie, sutabalavus net ne ministro, o liberalcentristų atsakingojo sekretoriaus R. Palaičio marškinių skvernams, puola vykdyti jo reikalavimus, pamynę ne tik teisę, bet ir savo pačių orumą bei garbę?

Šaltinis: palangostiltas.lt

[gallery order="DESC" columns="2" orderby="post_date"]

Naujausi

Nausėda nepasitiki EŽTT ir JAV Senatu dėl slaptojo kankinimų kalėjimo egzistavimo šalia VilniausPolitika · 2026-07-16Kaunas ir Rinkēvičs perspėjo dėl Rusijos nesėkmių Ukrainoje grėsmės Baltijos regionuiKaras ir taika · 2026-07-16Rusijos pralaimėjimas Ukrainoje didina riziką Lietuvai ir LatvijaiKaras ir taika · 2026-07-16Premjeras Sinkevičius informavo JAV ambasadorę, kad Lietuva toliau išliks pavyzdine sąjungininkePolitika · 2026-07-16