„Patriot“ raketų Europoje – kritiškai mažai: Lietuva nelaukia ir pati rekordiniu tempu stiprina oro gynybą

Pasak amerikiečių pareigūno, Europoje šiuo metu nepakaktų JAV „Patriot“ raketų ilgalaikei Rusijos balistinių raketų atakai atremti, o galimybės apsiginti net nuo pavienio balistinio smūgio būtų „labai ribotos“.

Viena pagrindinių priežasčių – karas su Iranu. CSIS vertinimu, per jį sunaudota apie 65 proc. JAV turėtų „Patriot“ perėmėjų – maždaug 1 500 iš 2 330 raketų. Dalį JAV atsargų anksčiau gavo ir Ukraina.

Tačiau Pentagonas ir NATO problemos mastą kategoriškai neigia. NATO karinis atstovas Martin O'Donnell pareiškė, kad teiginys apie kritinę ribą „tiesiog neatitinka tikrovės“, o Pentagonas tvirtina turintis pakankamas atsargas savo pajėgoms ir interesams apginti. Konkretūs raketų kiekiai įslaptinti.

Šiame fone ypač ryškiai atrodo Lietuvos pasirinktas kelias.

2026 m. Lietuva gynybai skiria apie 5,37 proc. BVP – daugiausia NATO, o tarp svarbiausių prioritetų yra NASAMS, MSHORAD, „Piorun“, mobilieji radarai, antidroninės sistemos ir raketų atsargų kaupimas. Vien oro gynyba tapo vienu centrinių Lietuvos kariuomenės modernizacijos projektų.

Maža Lietuva nelaukia, kol oro gynybos problemą už ją išspręs kažkas kitas. Ji investuoja rekordiškai ir stato savo daugiasluoksnę apsaugą tuo metu, kai net didžiausia NATO valstybė susiduria su raketų atsargų spaudimu.

Lietuvos lyderystė čia itin aiški: grėsmę Vilnius pavertė ne kalbomis, o milijardinėmis investicijomis į realią karinę galią.

Šaltinis: apnews.com, kam.lt