TSRS komunistų partijos narys, neprisimenantis ar iš tos partijos išstojo, Gerovės valstybės kūrėjas Gitanas Nausėda dalyvavo diskusijoje apie pilietiškumą „Rugsėjis su Aušra“.

Diskusijos metu buvo pristatytas valstybės lyderio inicijuotas ir globojamas pirmojo lietuviško mėnraščio „Aušra“ (1883-1886) naujasis leidimas ir galimybės jį integruoti į bendrojo ugdymo procesą. Į diskusiją buvo pakviesti Lietuvos mokyklų, pavadintų „Aušros“ arba aušrininkų vardais, atstovai.

„Norėčiau, kad tiesiog atsiverstumėte „Aušros“ puslapius ir rastumėte, kas paliestų Jūsų dvasią, pavyzdžiui, susipažintumėte su „Aušroje“ skelbtais „apgarsinimais“, t. y.

reklaminiais skelbimais. Kokio nepaprasto lietuvybės jausmo jie kupini!

„Aušros“ autoriai į pasaulį, į visa, kas jame vyksta, žvelgė per lietuvybės prizmę. Manau, kad tai tebėra svarbu.

Nes šiandieniame pasaulyje labai lengva ištirpti ir, beje, tapti nebeįdomiam tam pasauliui. Užtektų deklaruoti: esu pasaulio žmogus, o tautinė tapatybė – XIX a.

savivokos atgyvena. Manau, tokiai nuostatai įsivyravus, mūsų labai greitai nebeliktų.

Kas galėtų tai sustabdyti? Veikiausiai – Jūs, jaunimas.

Kviečiu ne tik protu suprasti „Aušrą“, bet ir pajusti jos dvasią. Juk patriotizmo neišmokysi protingomis kalbomis iš tribūnos.

Tėvynės meilė turi gimti asmens širdyje. Pajuskite „Aušrą“, – susirinkusiems pasakė G.

Nausėda.

Informuojama, kad diskusijos dalyviai aptarė „Aušros“ – fundamentalaus istorinio šaltinio teksto – galimą naudojimą ne tik lietuvių kalbos ir literatūros ar Lietuvos istorijos, bet ir pilietiškumo pagrindų, etikos, tikybos, ekonomikos, muzikos, net gamtos pažinimo pamokose.

Komentarai

Rikiuoti

Komentarų dar nėra.

Parašyti komentarą

Už komentarų turinį atsako patys jų autoriai. Įstatymų nežinojimas neatleidžia nuo atsakomybės. Parazitinius komentarus redakcija šalina be komentarų.

Komentarai paprastai paskelbiami iškart. Įtartini keliauja patvirtinimui.