Lietuvoje bręsta istorinis politinis sprendimas – aukščiausi šalies vadovai sutaria, kad iš Konstitucijos turėtų būti išbraukta nuostata, draudžianti šalies teritorijoje dislokuoti branduolinį ginklą.

Prezidentas Gitanas Nausėda pabrėžia, kad dabartinis Konstitucijos 137 straipsnis nebeatitinka šiandienos saugumo realijų, kai Rusijos grėsmė Europai išlieka viena didžiausių nuo Antrojo pasaulinio karo laikų. Jo teigimu, Lietuva negali būti palikta „pilkojoje zonoje“, kai kalbama apie NATO branduolinio atgrasymo sistemą.

Politikai sutaria, kad valstybės saugumo klausimai turi būti vertinami ne pagal praeities baimes, o pagal dabartines grėsmes ir ateities atsakomybę.

Dalis politikų siūlo šį klausimą spręsti Seime, kiti kalba apie referendumą. Tačiau aišku viena – branduolinis atgrasymas taps vienu stipriausių Rusijos atgrasymo veiksnių.

Naujausi

Komentarai (1)

Rikiuoti
Tomas Jakutis2026-07-02 15:08

Rinkėjų priimtos Konstitucijos keitimas yra jautrus dalykas ir nereikėtų to daryti tautos neatsiklausus. Juk vos ne kasmet vyksta kokie nors rinkimai ir nebūtų sunku kartu ir referendumą surengti. Aš niekada nesutiksiu 137 straipsnio atsisakyti. Branduolinis ginklas yra visų pirma taikinys, tik po to ginklas. Nereikia mums ginklų, kuriuos valdome ne mes - tokia yra 137-o straipsnio esminė mintis, todėl 1992 m. ir atsisakėme galimybės dėl branduolinio ginklo ir svetimų (užsienio) karinių bazių buvimo. / Ukraina niekad nebūtų užpulta, jei būtų turėjusi galimybę panaudoti branduolinį ginklą. Kai prezidentūroje aptarinėjamas konstitucijos 137 str. keitimas, nesvarstomas klausimas Lietuvai turėti galimybę panaudoti branduolinį ginklą.

Parašyti komentarą

Už komentarų turinį atsako patys jų autoriai. Įstatymų nežinojimas neatleidžia nuo atsakomybės. Parazitinius komentarus redakcija šalina be komentarų.

Komentarai paprastai paskelbiami iškart. Įtartini keliauja patvirtinimui.

Naujausi