Spalio 28 d. kalbėjęs politikas pareiškė, kad ES būtina iš esmės pertvarkyti, nes Briuselis perima vis daugiau nacionalinių valstybių galių.
Jis pasiūlė panaikinti Europos Komisiją, sustiprinti Europos Vadovų Tarybos vaidmenį ir parengti naują ES sutartį.
Tačiau didžiausią reakciją sukėlė pasiūlymas, kad reformoms nepavykus valstybės galėtų pradėti derybas dėl pasitraukimo iš ES. Tokias derybas politikas apibūdino kaip griežtą ir rizikingą, tačiau galimą spaudimo Briuseliui priemonę.
Lenkijos premjeras Donald Tusk pareiškė, kad PiS lyderis faktiškai atveria kelią Lenkijos pasitraukimui iš ES.
Užsienio reikalų ministras Radosław Sikorski perspėjo apie galimas ekonomines pasekmes. Lenkijai išstojus iš ES, atsirastų muitų siena ir su Lietuva, kiltų grėsmė europiniam finansavimui, įskaitant gynybos programą SAFE.
Pats Jarosław Kaczyński spalio 29 d. apkaltino Donald Tusk iškraipius jo žodžius. Pasak opozicijos lyderio, jo tikslas – ne Lenkijos pasitraukimas, o ES reforma, grąžinant daugiau galių valstybėms narėms.
PiS taip pat pabrėžė šiuo metu neplanuojanti šalies išstojimo.
Lenkijos parlamento rinkimai numatyti 2027 m., todėl ES ateities klausimas tampa svarbia politinių diskusijų tema.
Lietuvai ši diskusija ypač reikšminga. Lenkija yra strateginė kaimynė, svarbi prekybos partnerė ir sausumos jungtis su kitomis NATO valstybėmis.
Kol Lietuva pabrėžia Europos vienybę ir strateginę partnerystę su Lenkija, didžiausios Lenkijos opozicinės partijos vadovas siūlo galimas pasitraukimo derybas naudoti kaip spaudimo priemonę Briuseliui.
Tokio politinio scenarijaus pasekmės neapsiribotų vien Lenkija. Jos tiesiogiai paliestų ir Lietuvos ekonominius bei saugumo interesus.
Šaltinis: polskieradio.pl, polskieradio.pl, tvp.info
Vienintelis priklausomas tinklalapis Lietuvoje
























































































































Komentarai
Komentarų dar nėra.