FNTT veiklos grimasos ir tikslai COVID-19 grėsmės suvaldymo metu(27)

2020 m. balandžio 15 d. įvyko Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataro Zigmo Vaišvilos spaudos konferencija Seime „FNTT veiklos grimasos ir tikslai COVID-19 grėsmės suvaldymo metu“. Dalyvavo buvęs LR Seimo narys Audrius Nakas.

Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroras Antanas Gubista nutraukė pagal FNTT direktoriaus Antoni Mikulskio pareiškimą pradėtą ikiteisminį tyrimą prieš Zigmą Vaišvilą, Regina Vaišvilienę ir FNTT vyresniąją tyrėją Rasą Bernatonytę.

Pasitvirtino, kad FNTT direktorius A. Mikulskis prokuratūrai pernai pateikė žinomai melagingą pranešimą apie Z. Vaišvilos ir R. Bernatonytės nepadarytus nusikaltimus – tariamai be prokuroro sutikimo R. Bernatonytės Z. Vaišvilai pateiktas ikiteisminio tyrimo medžiagos kopijas.

Z. Vaišvila ir A. Nakas taip pat kreipiasi į FNTT prie LR VRM dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo dėl Lietuvos valdžios finansinių manipuliacijų, vykdomų COVID-19 suvaldymo pretekstu. Pranešėjų nuomone, FNTT pareiga karantino metu yra tirti ne tik gėlių pardavimų už 30 EUR teisėtumą, bet ir Lietuvos valdžios finansinius nusikaltimus.

Spaudos konferenciją galima žiūrėti čia:

Visas pranešimas spaudai

Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroras Antanas Gubista nutraukė ikiteisminį tyrimą prieš Zigmą Vaišvilą, Regina Vaišvilienę ir FNTT vyresniąją tyrėją Rasą Bernatonytę. Šią baudžiamąją bylą 2019 m. kovo 5 d. pareiškimu inicijavo FNTT direktorius Antoni Mikulskis, Generalinei prokuratūrai pranešęs, kad Z. Vaišvila tariamai be prokuroro sutikimo atskleidė ikiteisminio tyrimo dėl buvusio vidaus reikalų ministro ir buvusio prokuroro Juozo Matonio neteisėtų veikų medžiagą, kad Rasa Bernatonytė tariamai be prokuroro sutikimo pateikė Z. Vaišvilai šios medžiagos kopijas.

Prokurorui A. Gubistai nutraukus šią baudžiamąją bylą, pasitvirtino, kad FNTT direktoriaus A. Mikulskio pranešimas prokuratūrai yra žinomai melagingas. Ko siekė šis generolas?

Ikiteisminiame tyrime dėl J. Matonio ir jo bendrininkų veikų R. Bernatonytė buvo spaudžiama vykdyti ne tyrimui vadovaujančių prokurorų, bet jos viršininkų nurodymus. Neteisėtai spaudžiama R. Bernatonytė apsisprendė pranešti prokuratūrai apie korupciją jos darbovietėje. Tačiau jos atžvilgiu kažkodėl netaikytas Pranešėjų apsaugos įstatymas.

Po tarnybinio patikrinimo ir pažeminimo pareigose R. Bernatonytė buvo išsiųsta dirbti į Kauną, tokiu būdu nušalinant ją nuo J. Matonio veikų tyrimo.

Po baudžiamosios bylos prieš R. Bernatonytę ir Z. Vaišvilą nutraukimo signataras kreipiasi į Ministrą Pirmininką Saulių Skvernelį ir vidaus reikalų ministrę Ritą Tamašunienę dėl FNTT vadovybės vykdomo susidorojimo su R. Bernatonyte ir prašo išsiaiškinti, kodėl šiai pareigūnei netaikoma Pranešėjų apsaugos įstatyme nustatyta apsauga.

Ministras Pirmininkas S. Skvernelis principingai gynė jo prezidentinės rinkimų kampanijos reklaminį veidą – Rasą Kazėnienę, atskleidusią korupciją Kauno tardymo izoliatoriuje.

Tikimės, kad Ministras Pirmininkas bus principingas ne proginis kovotojas su korupcija. Dalis piliečių norėjo S. Skverneliui patikėti ir Respublikos Prezidento pareigas.

Matydami, kad FNTT direktoriui A. Mikulskiui sunkiai sekasi su pavaldine R. Bernatonyte, A. Nakas ir Z. Vaišvila kreipiasi į FNTT vadovą pareiškimu dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo dėl nesudėtingos nusikalstamos veikos, kurią įvykdęs asmuo raštu pats prisipažino tai padaręs. ekspertai.eu paprašė finansų ministerijos pateikti informaciją apie plačiai reklamuojamą f inansų ministro Viliaus Šapokos įkurtą COVID-19 pasekmių mažinimo fondą (toliau – Fondas), kurio tarybai vadovauja buvusi Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė, o lėšas skirsto Fondo valdyba. Atsakė pats ministras V. Šapoka, nurodęs, kad „Juridinio asmens statusą turintis Fondas nėra įsteigtas.“ Ir dar paaiškino, kad šio neegzistuojančio Fondo valdytoja ir tvarkytoja yra Finansų ministerija.

Tačiau LR Finansų ministerija viešai skelbia, kad Fondas veikia. D. Grybauskaitė viešai patvirtino, kad ji vadovauja Fondo tarybai .

Neegzistuojantis Fondas gauna paramai skiriamas lėšas, už jas perka prekes, kurios skirtomos, viešai skelbiamos Fondo nupirktų ir paskirstytų lėšų ataskaitos. Skelbiama, kad Fondo taryboje be vadovės D. Grybauskaitės yra Vilniaus universitetinės ligoninės Santaros klinikų generalinis direktorius Feliksas Jankevičius, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų generalinis direktorius Renaldas Jurkevičius, LR Seimo ir Pasaulio lietuvių bendruomenės pirmininkas Rimvydas Baltaduonis, o Fondo valdyboje, kuriai vadovauja finansų ministras V. Šapoka, yra jo pavaduotojas sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga, socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis, Inovatyvios medicinos centro Biofarmacijos skyriaus vedėjas Vladas Bumelis, MO muziejaus įkūrėjas Viktoras Butkus, UAB „Termo Fisher Scientific Baltics“ generalinis direktorius Algimantas Markauskas, advokatų kontoros „Ellex Valiūnas ir partneriai“ vadovaujantis partneris Rolandas Valiūnas, Vilniaus universiteto Suicidologijos tyrimų centro vadovas Paulius Skruibis.

LR Juridinių asmenų registro duomenys taip pat patvirtina, kad COVID-19 pasekmių mažinimo fondas nėra įregistruotas, dėl ko negali vykdyti veiklos. Tačiau šio neegzistuojančio Fondo vardu p aramos davėjų lėšos surenkamos Finansų ministerijos Lietuvos banke atidarytoje sąskaitoje Nr.

LT561010000008532407 ir gavėjo TRANSFERGO LTD sąskaitoje Jungtinėje Karalystėje Nr. GB73IFXS23229035487641.

Ministras V. Šapoka raštu nurodė, kad neegzistuojančio Fondo valdytoja ir tvarkytoja yra jo vadovaujama Finansų ministerija.

Tad A. Mikulskio užduotis paprasta – finansų ministras V. Šapoka pats prisipažino, kad vykdo veiklą neezistuojančio Fondo vardu. LR Labdaros ir paramos fondų įstatymo 4 str. nustato, kad fondo steigėjai gali būti fiziniai ir (ar) juridiniai asmenys, sudarę fondo steigimo sutartį ir iki fondo įregistravimo Juridinių asmenų registre įsipareigoję skirti fondui įnašus pinigais ar turtu. Jeigu fondą steigia vienas asmuo, vietoj steigimo sutarties jis surašo steigimo aktą.

Nei finansų ministerija, nei nurodyti garsūs ir besipuikuojantys veikla neegzistuojančiame Fonde, šio Fondo neįsteigė ir neįregistravo.

Negana to, LR Juridinių asmenų registre 2020 m. kovo 20 d. Finansų ministerija įregistruota kaip paramos gavėja, nors LR Labdaros ir paramos 7 str. nustato baigtinį sąrašą asmenų, kuriems gali būti suteiktas paramos gavėjo statusas. Įstatymas nesuteikia teisės Finansų ministerijai tapti paramos gavėju.

Todėl COVID-19 pasekmių mažinimo fondo vardu nurodyti asmenys veikia ne tik neteisėtai, bet ir atvirai nusikalstamai, skaudžios krizės Lietuvoje metu demonstratyviai pažeidinėja įstatymus ir Lietuvos Respublikos piliečiams rodo, kad įstatymų reikalavimų nereikia laikytis. Vadovaudamiesi galimai politiniais tikslais, nurodyti asmenys stambiu mastu vykdo LR Baudžiamojo kodekso 202 str. (neteisėtas vertimasis ūkine, komercine, finansine ar profesine veikla), 203 str. (neteisėta juridinio asmens veikla), 205 str. (apgaulingas pareiškimas apie juridinio asmens veiklą) nurodytų nusikalstamų veikų požymius.

Finansų ministras V. Šapoka ir VĮ Registrų centro atstovai, įregistravę Finansų ministeriją paramos gavėju, ne tik pažeidė LR Labdaros ir paramos 7 str. reikalavimus, bet ir įvykdė bei tęsia veikas, atitinkančias LR Baudžiamojo kodekso 228 str. (piktnaudžiavimas tarnybine padėtimi) bei 228 1 str. (neteisėtas teisių į daiktą įregistravimas) nurodytų nusikalstamų veikų požymius. Piktnaudžiavimu pareigomis laikytina ir kitų ministrų veikla neegzistuojančio Fondo valdyboje, skirstant neegzistuojančio Fondo surinktas lėšas iš nurodytų Finansų ministerijos sąskaitų.

Finansų ministras V. Šapoka neįvykdė ir Vyriausybės 2020 m. kovo 16 d. pasitarimo protokolu Nr.

14 patvirtinto “Ekonomikos skatinimo ir koronaviruso (COVID-19) plitimo sukeltų pasekmių mažinimo priemonių plano” 4 tikslo „Skatinti ekonomiką“ 5 priemonės, kuria Finansų ministras buvo įpareigotas įsteigti COVID-19 plitimo pasekmių mažinimo fondą. Tačiau V. Šapoka tokio Fondo neįsteigė ir neįregistravo JAR , o apsisprendė vykdyti neteisėtą veiklą neįregistruoto ir neegzistuojančio Fondu vardu, akivaizdžiai piktnaudžiaudamas savo tarnybine padėtimi ir panaudodamas tam jo vadovaujamos finansų ministerijos atidarytas sąskaitas. Todėl finansų ministro V. Šapokos veikloje yra ir tarnybos pareigų neatlikimo požymiai (LR Baudžiamojo kodekso 229 str. ).

Advokatų kontoros „Ellex Valiunas“ vadovas Rolandas Valiūnas, būdamas teisiškai kvalifikuotas asmuo ir neperspėjęs neegzistuojančio Fondo tarybos ir valdybos narių apie Finansų ministro V. Šapokos pasikėsinimą ir rengimąsi įvykdyti nusikalstamas veikas (veikti neegzistuojančio Fondo vardu), įvykdė ir veikas, atitinkančias LR BK 22 str. ir 23 str. nurodytų nusikaltimų požymius, pats viešai ragina aukoti lėšas neegzistuojančiam Fondui.

Ministras V. Šapoka atsakymu žiniasklaidai ekspertai.eu patvirtino, kad Finansų ministerija yra neegzistuojančio Fondo valdytoja ir tvarkytoja, t.y. vykdo veiklą neezistuojančio Fondo vardu.

Todėl A. Nakas ir Z. Vaišvila prašo FNTT direktorių A. Mikulskį nedelsiant užkardinti neįregistruoto Fondo vardu vykdomą finansinę veiklą ir pradėti ikiteisminį tyrimą. Tai – ne tik valstybės diskreditacija, bet ir pavyzdys Lietuvos piliečiams, kad karantino metu reikia ne laikytis įstatymų, o įžūliai vykdyti nusikaltimus, kad tam galima panaudoti net Finansų ministeriją.