2019 m. liepos 16 d.

 

Vytauto Didžiojo karo muziejuje pristatomas katalogas „Žuvusiems už Lietuvos laisvę“

1
Paskelbta: 2019-01-09 16:28 Autorius: ekspertai.eu

Vytauto Didžiojo karo muziejus 2019 metus pradeda pristatydamas Edvino Vaidoto katalogą „Žuvusiems už Lietuvos laisvę“, skirtą pagerbti Lietuvos Nepriklausomybės kovose 1919-1923 m. žuvusiuosius. Renginys prasidės sausio 10 d. 15.00 val. muziejaus Didžiojoje salėje.

„Lietuvos Nepriklausomybės kovos yra svarbus Lietuvos ir jos kariuomenės istorijos etapas. Kovos įrodė, kad pradėta kurti Lietuvos kariuomenė yra pajėgi atremti bet kokį agresorių, net ir daug stipresnį. Dėka savanorių ir karių, ryžtingai stojusių ginti savo Tėvynės, Lietuva išsaugojo Nepriklausomybę. Visi šie kovotojai, ypač paaukoję savo gyvybes, verti mūsų pagarbos ir atminimo“, – sako istorikė Lina Kasparaitė Balaišė.
 
Valstybės kūrėjams ir laisvės gynėjams skirtame kataloge „Žuvusiems už Lietuvos laisvę“ pateikiami paminklai, stogastulpiai, koplytėlės bei kryžiai, kurie buvo pastatyti 1919–1923 m. žuvusiesiems kovose. Kartu yra senosios (XX a. 3–10 deš.) ir naujosios (2016–2018 m.) paminklų nuotraukos bei tekstinė informacija, koordinatės. Vienas iš esminių šio leidinio tikslų – siekti, kad visi galėtų  šias atmintinas vietas aplankyti, o kartu geriau pažintų savo kraštą, jo istoriją.

Pagrindinę katalogo vaizdinės medžiagos dalį sudaro Vytauto Didžiojo karo muziejuje ir Lietuvos centriniame valstybės archyve saugomi negatyvai bei fotografijos.

Fotografijomis leidinį taip pat praturtino: Biržų krašto muziejus Sėla, Jonavos krašto muziejus, Joniškio istorijos ir kultūros muziejus, Kretingos muziejus, Kupiškio etnografijos muziejus, Lietuvos liaudies buities muziejus, Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių biblioteka, Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus, Prienų krašto muziejus, Rietavo Oginskių kultūros istorijos muziejus, Šiaulių Aušros muziejus, Šilutės Hugo Šojaus muziejus, Ukmergės kraštotyros muziejus, Utenos kraštotyros muziejus, Zarasų krašto muziejus, Šėtos gimnazija, Veiviržėnų Jurgio Šaulio gimnazija, Lapių pagrindinė mokykla, pavieniai Lietuvos istorijos entuziastai ir patriotiški piliečiai.

Katalogą „Žuvusiems už Lietuvos laisvę“ bus galima įsigyti renginio metu.

Lietuvos Respublikos Seimas 2019 m. yra paskelbęs Nepriklausomybės kovų atminimo minėjimo metais.

Krašto apsaugos ministerija yra parengusi Lietuvos Nepriklausomybės kovų minėjimo 2019 metais planą. Jame numatytos įvairios įamžinimo ir pagerbimo priemonės, tarp kurių yra ir pirmojo Nepriklausomos Lietuvos kariuomenės artilerijos šūvio minėjimas Deltuvoje (Ukmergės r.), Lietuvos kariuomenės mūšio su bermontininkais rekonstrukcija bei kitų Nepriklausomybės kovų minėjimas įvairiose Lietuvos savivaldybėse. Taip pat Taučiūnuose (Kėdainių r.) numatoma sutvarkyti pirmojo žuvusio Lietuvos kariuomenės savanorio Povilo Lukšio kovos ir žūties vietą, parengti ir išleisti kelionių po Laisvės kovų ir karinio paveldo vietas vadovą. 2019 m. planuojama atidaryti stacionarias parodas „Amžių kovoję-laisvę laimėjom“ ir „Lietuvos karo aviacijai – 100“ bei  parengti edukacinę programą moksleiviams „Lietuvos Nepriklausomybės kovos“.  

To meto situacija privertė suvokti, kad be savos kariuomenės Lietuva valstybingumo neišsaugos. 1918 m. pradėtos formuoti šalies reguliariosios pajėgos – lapkričio 23 dieną tuometinis krašto apsaugos ministras pirmininkas Augustinas Voldemaras pasirašė įsakymą Nr. 1, kuriuo buvo įkurta Apsaugos Taryba.

1919–1920 m. dar kuriamai Lietuvos kariuomenei teko kautis su trimis priešiškomis kariuomenėmis dėl Lietuvos laisvės ir teritorijos vientisumo išsaugojimo. Lietuvai teko atremti bolševikinės Rusijos puolimą, vėliau bermontininkų priešiškus karinius veiksmus ir želigovskininkų siekius prijungti Lietuvos teritoriją prie atkuriamos Lenkijos valstybės.
 
Kariuomenės kūrimosi metu ir pirmame kovos su bolševikais etape kariuomenę sudarė savanoriai, atsiliepę į 1918 m. gruodžio 29 d oficialų vyriausybės kvietimą – „Lietuva pavojuje“. Pirmieji šauktiniai mobilizuoti 1919 m. kovo 5 d., iki to laiko į kariuomenę buvo įstoję apie 3 000 savanorių. Nepriklausomybės kovų pabaigoje Lietuvos kariuomenė išaugo iki 40 600 karių.
 
Lietuvai nepavyko išvengti teritorinių praradimų, tačiau Lietuvos valstybingumas buvo išsaugotas. Lietuvos kariuomenė suvaidino lemiamą vaidmenį atkuriant Lietuvos valstybę – kiek mūsų kariai apgynė žemės, tiek jos ir liko Lietuvos valstybėje. Tik apsigynus nuo visų priešų, ketinusių užgrobti Lietuvos žemę, atėjo diplomatinis Lietuvos valstybingumo pripažinimas.

Šaltinis: KAM

„Ekspertai.eu“ skelbiamą informaciją draudžiama visuomenės informavimo priemonėse atgaminti be raštiško VšĮ „Ekspertai.eu“ sutikimo, kurį galima gauti adresu info@ekspertai.eu
 
Komentarai

 
1. idomu
(2019-01-09 21:07:21)
(77.90.124.209) Parašė:

ar dabar sitie buve savanoriai nepasislykstetu iskrypimais ir geju paradais katedros pasonej...



Parašykite komentarą
Ekspertai.eu įspėja, kad komentaras – tai viešas informacijos paskelbimas.
Komentatorius atsako už savo viešai paskelbtą žinomai neteisingą, įžeidžiančią, šmeižikiško ar nusikalstamo turinio informaciją (tai yra komentarai, kuriuose skatinama tautinė, rasinė, religinė ar kitokia neapykanta, raginimai nuversti teisėtą Lietuvos valdžią, organizuoti sąmokslą prieš valstybę, pakeisti jos konstitucinę santvarką, kėsintis į nepriklausomybę arba pažeisti teritorijos vientisumą, šiais tikslais kurti ginkluotas grupes arba daryti kitus nusikaltimus, kuriais kėsinamasi į Lietuvos valstybę) LR teisės aktų nustatyta tvarka.
Ekspertai.eu komentarų neredaguoja.
Komentarai su keiksmažodžiais ar vulgarybėmis bei piktybiškai kartojami tekstai yra šalinami.
Vardas
Komentaras