Vytautas Landsbergis teisus – Dalia Grybauskaitė tapo Lietuvos Dalia

Apibendrintos biografijos ​NKVD gaisrininko (vėliau tremtinio) duktė, kolaborantė,​ Lietuvos Nepriklausomybės priešininkė, komunisto Mykolo Burokevičiaus bendražygė, Rusijos Federacijos valstybės paslaptis, Prezidentė Dalia Grybauskaitė birželio 14-tą, Gedulo ir vilties bei Okupacijos ir genocido dienų minėjimuose pagerbė pirmųjų masinių trėmimų bei visų sovietmečio aukų atminimą. Raudonoji Dalia iš „Dėdulės“ V.Landsbergio malonės tapusi „Lietuvos Dalia“, dalyvavo iškilmingame minėjime Seime ir Valstybės vėliavos pakėlimo ceremonijoje Nepriklausomybės aikštėje bei pasakė kalbą genocido ir sovietmečio represijų aukų pagerbimo ceremonijoje prie paminklų politiniams kaliniams ir tremtiniams Aukų gatvėje Vilniuje.

„Mums okupacija reiškė genocidą, trėmimų siaubą, prievartą ir žudynes. Šią dieną labai svarbu – širdimi ir mintimis – prisiminti mūsų brolių ir seserų, patyrusių visą tremties skausmą, likimus“, – pasakė valstybės vadovė. Anot D. Grybauskaitės, kai sakome, kad turime būti pasirengę ginti Lietuvą, kalbame ir visų tremtinių vardu...

Tuo tarpu kitas populistas, konservatorių patriarcho V.Landsbergio anūkas Gabrielius Landsbergis pranešė, kad jo vadovaujama Tėvynės sąjunga niekada nieko nevilios ir nepataikaus. Esą ši partija niekada to ir nedarė. „Kildiname save iš Sąjūdžio, esame ugdyti Sąjūdžio dvasia. Mūsų vyresnieji – patys stovėję mitinguose Katedros aikštėje, jaunesnieji – sėdėję ant pečių stovėjusiems mitinguose. Lietuvos laisvės dvasia yra mūsų vertybių pamatas, ir to pakeisti negali nei laikmetis, nei nuotaikos ar mados. Tai mūsų kraujyje“, - patikino jaunasis konservatorius, aiškindamas, kad sisteminė konservatorių partija turi aiškią kryptį ir strategiją. „NATO, Europos Sąjunga, Energetinė nepriklausomybė, o šiandien ir naujas Planas Lietuvai – visada skaidriai, aiškiai ir tvirtai deklaravome, ką ketiname pasiekti“, - nurodė politikas paaiškindamas, kad toks konservatorių įsipareigojimas kartu yra ir kvietimas jais pasitikėti...Seimo nario Audriaus NAKO išskirtiniame interviu „Laisvam laikraščiui“ aptariama priešrinkiminė situacija Lietuvoje. Sisteminai politikieriai – konservatoriai, socdemai, „darbiečiai“, liberalai ir kt., uzurpavę valdžią, aptarnaujami sisteminės žiniasklaidos, regis, ir toliau, netrikdomi rimtos opozicijos, be didelio vargo mulkins tautiečius, dosniai dalindami savo populistinius pažadus...

- Atrodo, šį rudenį renkant naujos kadencijos Seimą Lietuvos žmonės ir vėl turės balsuoti už tas pačias 2 K (ekskomunistų-konservatorių) sistemines partijas arba už taip vadinamą „opoziciją“ – liberalus, „valstiečius liaudininkus -- žaliuosius“?

- Aš tikrai nematau jokios realios atsvaros sisteminėms partijoms. Visi tie „žalieji“ ar „valstiečiai“, mano supratimu, tėra seniai veikiančios SISTEMOS padaliniai (galimai, netgi blogesni už buvusią A.Valinsko „Tautos prisikėlimo“ partiją ar „Drąsos kelią“). Jau vien Sauliaus Skvernelio figūra, užimanti pirmą vietą V. Karbauskio partijos rinkimų sąraše, labai daug ką pasako. Tarytum simbolis viso to, kas yra taip vadinami „žalieji-valstiečiai“. Antisisteminės (visuomeninės) jėgos šiuo metu, deja, yra išskaidytos. Galima sakyti, jų tiesiog nėra ir realiai jos beveik nieko negali padaryti.

- O ką manai apie prieš metus Zigmo Vaišvilos įsteigtą visuomeninę pilietinę B-3 grupę?

- Nieko. Iš tikrųjų ją reikėtų vadinti B-2 grupe, nes Zigmas Vaišvila ir Audrius Nakas – tėra du, o ne trys. Aišku, pas mus yra ir daugiau žmonių, bet realiai žiūrėkim, ką tie žmonės veikia. Jeigu tu nori būti ne vien tik saviveiklininkas – visuomenininkas, bet planuoji kažką daugiau, reiškia turi skirti jeigu ne savo finansus, tai visą savo laiką. O dabar susirinkusieji man primena tautininkų klubą. Taigi yra Lietuvoje tokia Tautininkų partija. Jie susirenka, protingai pakalba, priima sprendimus, pataria, ką turėtų daryti vyriausybė, pamitinguoja, pasmerkia Amerikos arba Rusijos veiksmus, ir panašiai. Labai gerai, bet faktiškai tai yra tiktai klubas kažkieno politinėms ambicijoms patenkinti. Realiai politikoje jie nieko negali, deja, bet taip yra.

- Tai ką, regis, ir vėl Lietuvoje bus taip, kaip jau ne kartą yra buvę – pasirinkimas be pasirinkimo?

- Ko gero, taip. Jeigu nebūčiau Seime pasėdėjęs, tai gal man kitaip atrodytų, manyčiau, kad kažką galiu. Bet dabar gerai žinau, kad absoliučiai visą informaciją aš gaunu tą pačią, net ir nebūdamas Seimo nariu. Nieko naujo nesužinai, viskas ir taip yra žinoma...

Kita vertus, sėdėti Seime – komfortas tiems, kuriems patinka taip leisti laiką. Didelė dalis seimūnų būtent taip ir daro. Realiai valdo tiktai saujelė politikų, o visa kita tik balastas.

- Nori pasakyti, Seime viską sprendžia didžiosios frakcijos, o mažosios frakcijos arba pavieniai parlamentarai praktiškai nieko negali?

- Be abejo, tiktai didžiosios frakcijos užduoda toną ir lemia vienokius ar kitokius Seimo priimamus sprendimus.

Pavyzdžiui, neseniai Seime vyko kažkokio švietimo įstatymo tvirtinimas. Be abejo, švietimas – svarbus dalykas. Yra projektas, kuri paruošė valdantieji bei atitinkamas komitetas. Seimo tribūnoje šio komiteto pirmininkas „darbietis“ pristatinėja švietimo įstatymą, po to svarstomos įstatymo pataisos, kurias siūlo Seimo nariai. Labai daug pataisų, apie 20, pasiūlė liberalas Gintaras Steponavičius. Ištisas dvi valandas tos 20 pataisų buvo svarstomos ir visos atmetamos. Tik veltui sugaištas laikas. Kitaip tariant, ką tarpusavyje sutaria valdantieji, tai ir yra patvirtinama Seime.

Žodžiu, jeigu nori rimtos atsvaros valdantiesiems, tai po vieną arba su maža frakcija, netgi tokia kaip liberalų, labai nepašokinėsi. Būtina Seime turėti kažkokį tai branduolį su perspektyva į ateitį. O kas dabar Seime iš tikrųjų yra?

Tarkim, Naglis Puteikis įkūrė antikorupcinę koaliciją, į kurią kviečia moterį, kurios dukrą Denbavoje sudegino prievartautojai. Rinkėjų emocijas galbūt tai veikia, bet realiai daugiau negu apgailėtina ir net negražu, neetiška. Šiuo atveju Seimo narys N. Puteikis spekuliuoja tokiais primityviais dalykais, kurie realiai kovoje su korupcija absoliučiai jokios įtakos neturės. Ir tokia N. Puteikio „antikorupcinė koalicija“ veikiančiai SISTEMAI tarsi saldainis (piktavalis pagalvotų, kad tos pačios sistemos ir sukurta).

Lygiai taip ir „valstiečiai liaudininkai - žalieji“ pasitarnauja valdantiesiems, praktiškai tai pačiai politinei jėgai. Tik čia jau ne vien tiktai piktavalis taip gali galvoti. Ką mes galime pasakyti apie „valstiečius“?.. Jie prieš alkoholį, R.Karbauskis puoselėja vieno rajono gyvenvietę, kas ten dar?.. „Žalieji“ pasisako už sveiką gyvenseną ir ekologiją, nes juk „žalieji“. O ką dar mes apie juos žinome? Ką jie darys?.. Beveik nieko nežinome.

Ir štai tokie „politikai“ ketina ateiti į naujos kadencijos Seimą. Vien pažiūrėjus į jų veidus daug kas darosi aišku. Užtenka buvusio vidaus reikalų ministro, užimančio pirmą vietą rinkimų sąraše. Labai daug ką pasako pats faktas, kad „valstiečių“ partijos lyderis Ramūnas Karbauskis užleidžia pirmą vietą Sauliui Skverneliui!..

Žodžiu, priešrinkiminė situacija Lietuvoje tikrai bloga ir labai gaila, kad net ir tokiomis dėkingomis sąlygomis, deja, niekas iš minimalių opozicinių jėgų iki šiol taip ir nesusivienijo.

- Ką galėtum pasakyti apie Lietuvos liaudies partiją, kurios naujuoju pirmininku neseniai tapo Rolandas Paulauskas? Kokie šios partijos šansai artimiausiu metu?

- Aš manau, jokia pavienė maža partija praktiškai neturi jokių šansų. Esu jau seniau sakęs, gali Rolandas Paulauskas nuvesti savo vadovaujamą partiją labai gražiu keliu, padaryti ją labai gerą, tvarkingą ir teisingą. Tačiau nieko iš to tikrai nebus, jeigu visos mažos partijos ir pavieniai asmenys nesusijungs į vieną darinį.

Jeigu R.Paulauskas, Z.Vaišvila ir visi kiti neapsijungia, jei nedeklaruoja bent trijų bendrų siekių, kurių dabar labiausiai reikia Lietuvai, tai visos pavienių politinių darinių deklaracijos teliks partiniai žaidimai. Na, gerai, bus dar viena liaudies partija, Tautininkai Nr. 2, gal kiek geresni, protingesni, gal taikliau pastebės ir vertins geopolitikos problemas, juk R.Paulauskas nėra primityvus rusofobas, kaip J.Panka, ir t. t. Bet politiškai vieni jie tikrai nieko nepasieks, vienareikšmiškai, tai yra tiesiog neįmanoma.

Šiuo metu realiai Lietuvoje kažką įmanoma padaryti tiktai drauge, visiems suėjus į vieną darinį. Įsivaizduok, ką būtų pasiekęs Lietuvos persitvarkymo Sąjūdis 1988 metais, jeigu nebūtų susitelkę visi, komunistai ir ne komunistai? O gi nieko nebūtų pasiekęs.

Lygiai tas pats ir dabar, nors situacija Lietuvoje, mano galva, daug prastesnė, nei buvo Sąjūdžio laikais. Dabar Lietuva, man regis, tapo euro remonto kraštu. Čia greitai, pigiai, tvarkingai atliekamas euro remontas ir visai nesvarbu, kad po penkių metų viskas lupsis, ims byrėti... Pas mus visose srityse atliekamas euro remontas. Net ir kelių tiesimai – euro remontas, po metų-kitų jau lopomos duobės. Kur nors Prancūzijoje keliai kaip granitas, dešimt metų nieko taisyti nereikia, o Lietuvoje vis taisoma. Visa „nepriklausoma“ Lietuvos Respublika gali „pasigirti“ tokia euro remontine „kokybe“. Valstybė europiniais milijardais bus šelpiama iki 2020 metų, o jau tada Lietuvai ateis atsiskaitymo valanda. Bus panašiai kaip Graikijoje, tik dar su kur kas liūdnesnėmis pasekmėmis.

- Lietuvos „euro remonte“ šalies Prezidentė Raudonoji Dalia, regis, atlieka tikrai ne paskutinį vaidmenį?

- D.Grybauskaitė puikiai atlieka savo rolę. Ant jos pykti negalima, jinai atlieka savo „misiją“. Visi gerai žino, kas yra JE Dalia Grybauskaitė, iš kur ji atėjo į didžiąją politiką, bet apie tai niekas nedrįsta kalbėti, išskyrus „Laisvą laikraštį“ ir dar kelis internetinius portalus. 1990 m. kovo 11 d. ji buvo kartu su Mykolu Burokevičiumi, o dabar su tremtiniais glėbesčiuojasi.

- Turbūt ne šiaip sau „Dėdulė“ V.Landsbergis kažkada pasakė: „Tebūnie Dalia Lietuvos dalia“?!..

- Taip ir yra. Vytautas Landsbergis teisus – Dalia Grybauskaitė tapo Lietuvos Dalia. Taip ir gyvename.

- Kitaip tariant, daug kas tikėjosi visai kitokio politinių jėgų pasiskirstymo prieš Seimo rinkimus, tačiau rimtos opozicijos Lietuvoje iki šiol nėra?..

- Tikros opozicijos nėra, jinai nesusibūrė. Nors Lietuvai labai reikia, kad atsirastų rimta opozicija. Ne pozicija, ne kažkas dar, bet būtent OPOZICIJA. Tegul pradžioje ir negausi, nors 20 žmonių Seime, bet kad tai būtų tikra opozicija, ne butaforinė.

- Kokiu idėjiniu, vertybiniu pagrindu rimta opozicija Lietuvoje turėtų formuotis, telkti žmones?

- Yra pagrindinės techninės bėdos – teisėsauga, finansai, beveik visai nupirkta žiniasklaida ir taip toliau. Bet tokie dalykai, esant pirmiausia politinei valiai, aš manau, praktiškai yra išsprendžiami.

Reikėtų žiūrėti dar plačiau, vertinant geopolitinę situaciją. Apie tai Lietuvoje iš esmės beveik nekalbama. Kiekvieną dieną nuo ryto iki vakaro kalbėti vien apie tai, kad „rusai mus puls, o NATO mus apgins“, tai nėra kalbos apie geopolitiką, o tik amsėjimas ir kiauksėjimas apie nieką!..

Ar teko girdėti rimtų analitikų diskusijas apie tai, kas vyksta Europoje?.. Juk Europos Sąjungą sudaro labai daug valstybių. Visuomenė nedaug težino, kas iš tikrųjų vyksta Lenkijoje, Latvijoje, Vokietijoje, ką reiškia Didžiosios Britanijos „Brexit“. Ir net jeigu referendumas Jungtinėje Karalystėje pasakys, kad britai lieka Europos Sąjungoje, destruktyvus procesas jau yra prasidėjęs!.. ES griūtis – tai tik laiko klausimas.

O kas Lietuvos viešojoje erdvėje pateikiama apie Brexit? Jei išeis – bus kvaileliai tie britai ir labai nukentės, jei pasiliks – tai bus labai gerai ir toliau gerai gyvens. Tokiam lygmeny pateikiama ši problema visai nekalbant apie priežastis, kodėl iš viso atsirado toks klausimas kaip Brexit.

Bet jau Lietuvoje yra taip, kad patys tikriausi Bendrijos griovėjai – melagiai, vagys, aferistai (tie, kas valdo mūsų šalį ir tuos valdančiuosius aptarnauja) kritikuoja euroskeptikus. Man užtenka pasižiūrėti į Briuselio biurokratines įstaigas. Pagaliau netgi Europos Parlamentas – ar jis apskritai ką nors lemia? Sėdi ten susirinkę šimtai velnias žino ką veikiančių auštrevičių ir panašių šiukšlių, jie gauna neblogas algas, o ką tai lemia?.. Viskas tarsi pigus teatras, todėl ES neišvengiamai sugrius.

Nors aš pats esu euro entuziastas, tačiau, mano supratimu, Europa turėtų būti socialine sąjunga, kurioje visur aukštas pragyvenimo lygis, visuose kraštuose atlyginimo vidurkis turėtų būti panašus. ES pirmiausia turėtų būti ekonominė zona, naudinga visoms valstybėms. Na, o visi tautiniai dalykai, vėliavos, šalių himnai, papročiai, tradicijos ar antitradicijos – tegul kas ką nori, tą ir daro, išsaugodami savitumą, arba, jei kam patinka, ieškodami savo „modernios savasties“...

O dabar mes aiškiai matome, kokia yra milžiniška socialinė atskirtis, pavyzdžiui, tarp Lietuvos ir Vokietijos. Arba milijono tautiečių emigracija iš Lietuvos – nežinau, ar dar yra kur nors kažkas panašaus? Kažin ar bereikia komentuoti?..

- Ar nemanai, kad Europos Sąjungos subyrėjimas neišvengimas dar ir todėl, kad instituciniu, Briuselio klerkų lygmeniu, ES seniai tapo jankių globalistų vykdomos agresyvios politikos marionete?

- Imant plačiau, kas kieno marionete tapo, dėl to nesiginčiju, viskas OK. Bet aš visada laikausi labai paprastos nuostatos: ne Europos Sąjungos ar JAV biurokratai dėl visko kalti, bet kalti yra vietinės atmatos, kurios pasirašinėja ir viskam pritaria. Vietinės atmatos visoms ES direktyvoms pritaria, pasirašo nemirktelėję bei lyžteldami kur privalu tai daryti. O didžiosios Europos valstybės atvirkščiai, žiūri pirmiausia savo interesų. Pavydėt joms tik galima būtų. O mūsiškes atmatas teisti reikėtų.

Įsivaizduok, sumanei užsiimti verslu, daryti biznį kažkokioje XY šalyje. Nuvažiuoji tenai, pasižiūri, kokios ten yra sąlygos, kokie mokesčiai ir tik tada pradedi savo verslą. Kam reikia užmoki, jeigu ten tokia tvarka, žodžiu, darai savo biznį. Tau visiškai nerūpi ta XY šalis, svarbiausia – gauti pelną, kuo mažiau mokesčių mokėti ir t.t.

Lygiai taip pat žiūri į Lietuvos teritoriją visi tie, kurie suka čia savo verslą, didelius europinius projektus. Jiems niekas čia iš tikrųjų neįdomu, rūpi tiktai jų pačių biznis ir gaunamas pelnas. Taip kaip Lietuvoje, pavyzdžiui, elgias švediški bankai, juk ne tie švediški bankai kalti, kad tokias geras sąlygas čia turi ir visus pelnus išsiveža. Juk ne švedai, norvegai ar vokiečiai kalti, kad Lietuva neturi savo bankų ar dar daug ko nebeturi.

Dabar Lietuva intensyviai „šeriama“ europiniais prispausdintais pinigais, iki 2020 metų duos dar daugiau milijardų negu iki šios geradariai davė. Tačiau po to ateis atsiskaitymo laikas. Ir kai Lietuva bus visiškai praskolinta, o skiriami europiniai pinigai „grandioziniams projektams“ įgyvendinti bus išvogti, nes tie, kurie vagia, būtent tie ir valdo, visai nesunku įsivaizduoti, kaip „pagerės“ vietos čiabuvių, visai paprastų žmonių gyvenimas mūsų šalyje, kurie dar nebus spėja iš čia emigruoti…

- Dėkoju už pokalbį.